1764-1781 METŲ ŠVĖKŠNOS ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS (ŠRKB) GIMIMO IR Į KATALIKŲ TIKĖJIMĄ PERĖJUSIŲJŲ KRIKŠTO METRIKŲ KNYGA

1764-1781 metų ŠRKB gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga yra patalpinta epaveldas.lt svetainėje (https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296).

Knygos viršelio antraštė: 

Liber Baptisatorum (rašyta rašalu)   

is acta conversorum (pieštuku)                                        

Szveksznensis (rašalu)                                                     

pb. 3883. (pieštuku)                                                           

Anno Domini 1764. (rašalu)                                           

1781  (rašalu)     196 (raudonu pieštuku)                      

ostatnie Owie nanby (rašalu)                                          

Lukowskiego (rašalu)                                                        

Vertimas: Knyga pakrikštijimų ir atvirtusių Švėkšnos pb. 3883 mūsų Viešpaties metais 1764-1781, paskutinis avių ganytojas Lukauskas             

Knygos įžanga: 1764 INCIPIT HIC LIBER BAPTIZATOm In nostra Ecclesia Porochiali Szweksznensi; qui per me ordinatus Joannem Kęstowicz Comendarium pro tune Szweksznensem es... Ann`o Domini 1764 d. I Mensis Augusti.

Vertimas:  1764  PRASIDEDA ŠI KNYGA PAKRIKŠTIJIMAIS mūsų Švėkšnos parapijos bažnyčios, kur Jonas Kenstavičius paskirtas Švėkšnos laikinu komendoriumi Mūsų Viešpaties metai 1764 I diena Mėnuo Rugpjūtis.

Inscriptio Conwersorum ex Lutharaneis in Fidem Catolicam certis Anoris Mensibg diebus qui accidentalibg toto pervers`olibr`o in penultima charta.

Vertimas: Atsivertusių iš liuteronų į katalikų tikėjimą užrašas tam tikromis metų mėnesių dienomis, kuris buvo įtrauktas į atvirkščios knygos priešpaskutiniame lape.

Iš įžanginių pastraipų matyti, kad šioje knygoje nuo pradžios eina naujagimių krikštijimai (1-172, 174-178 numeruoti lapai), o apvertus knygą iš kito galo yra surašyti atvirtusių iš kito tikėjimo į katalikų tikėjimą krikštai (173-179 numeruoti lapai; numeracija atvirkštinė, lapo apačioje). Atvirtusiųjų įrašai pradedami įrašu:

Anno Domini 1764 d 1 Mensisi Maj in averso: libro Nomina Conversorum inveribunt propter intelectu` legentis

Vertimas: Mūsų Viešpaties metais 1764 1 dieną gegužės mėnesio priešingoje pusėje (averse): knyga vadinama Atvirtusių apversta, kad lengviau suprastų skaitantysis.

Knyga apima 17 metų ir keturių mėnesių laikotarpį (1764-05-01 – 1781-09-12). Tačiau yra keli įrašai 1764 metų gegužės mėnesio.

Puslapių numeracija. Metrikų knygos gale nurodoma, kad sunumeruoti ir užantspauduoti 176 lapai. Dabar šioje knygoje yra juodu rašalu sunumeruoti 172 lapai ir įrišti nepilni (pusės lapo) penki lapai (146a; 174, 175, 177, 178). Pieštuku sunumeruoti 162, 174, 1775, 177, 178 lapai. Bendroje numeruotų lapų sekoje trūksta 176 lapo. Lapų numeracija daryta vėliau nei rašyta pati knyga, nes skiriasi rašalas bei vietomis lapo numeris užrašomas laisvoje vietoje tarp teksto. Greičiausiai tai atlikta baigus rašyti knygą, sutikrinus, parengiant ją archyvavimui.

Tarp metrikų įrašų galima atsekti to laikmečio Švėkšnos bažnyčios klebonus, vikarus, altaristas ir kitus bažnyčios tarnus, kurie ne tik krikštijo, bet ir būdavo krikšto tėvais (kūmais).

Minimi du Švėkšnos bažnyčios klebonai Tomas Ignacijus Svežauskas (Illustris A`du Rendus Do`nus Thomas Ignatius Swiezawski, Parochus Ecclesia Szweksznensis), (1769.07.04-1771.03.15)[1], palaidotas 1771.03.22 Švėkšnos parapijos Vilkėno kapinėse ir Nikodemas Kaunackis (Illustris Admdum Rndus Dominus Nicodemus Kownacki, Parochus Szweksznensis; Propositus Szweksznensis Canonicus Samogitiensis), (1771.11.13-1780.04.17)[2]

Vikarai ir komendoriai[3]:

Jonas Kenstavičius (Joannes Kęstowicz, Commendarium Szweksznensis), (komendorius 1764.08.01 iki 1767.07.19)[4];

Jurgis Srebulevičius (Adm rendus Dnus Georgius Srebulewicz, Vicar: Szwekszn`), (vikaras 1764.08.19-1765.03.17)[5];

Motiejus Gedvainis (Mathias Giedwoyn, V:S:, V:C:Sz, C:Sz:), (vikaras; vikaras komendorius (vyresnysis vikaras?) nuo 1766.01.24, komendorius nuo 1769.10.06), (įrašuose minimas 1765.04.18-1770.05.03)[6];

Kazimieras Pikturna (Casimirus Pikturna, Comendarius Szweksznensis, A:S:, Altar et Comm` Szwek` (komendorius; altarista nuo 1768.02.06), (1767.08.02-1769.05.11)[7];

Tomas Čiuplinskas (Admodum R`ndus Dn`us Thomas Czuplinski, V: Szw:, Com: Szweksz: (vikaras; komendorius nuo 1769.-12.13), (1768.01.03-1771.03.03)[8];

Vladislovas Hurčinas (Ladislaus Hurczyn, Commendarius Szweksznensis, Altarista Szweksznensis (komendorius; altarista nuo 1771.06.08), (1770.04.13-1776.01.03)[9];

Juozapas Jacevičius (Admd`u Rndus Dnu; Reverendus Dominus Josephus Jacewicz, Commendarius Szweksznensis), (komendorius 1771.04.23-1781.09.08)[10];

Antanas Butkevičius (Antonius Butkiewicz, Commendar` Szwekszn`), (komendorius 1771.10.08-1771.12.14)[11]

Jonas Butkevičius (Joannes Butkiewicz, Vicarius Szweksznensis, C:S: (vikaras; komendorius nuo 1772.04.03), (1772.04.01-1773.03.04)[12];

Simonas Tadas Narbutas (Simon Thadi Narbut, Vicarius Szweksznensis, Com: Szwek: (vikaras; komendorius nuo 1774.07.16), (1774.05.21-1776.10.07)[13];

Andriejus Eigirdas (Rndg Doming Andreas Eygird, Comendarius Szweksznensis, Vicarius Szweksznensis (komendorius; vikaras nuo 1780.12.09), (1780.12.04-1781.09.12)[14]

Jurgis Tadas Vaitkevičius (Rndus D`nusGeorgius Thadeus Woytkiewicz, Pre Diocesis?), (1776.12.12-1776.12.28)[15];

Tomas Pranciškus Vaitkevičius (Thomas Fran: Woytkiewicz, Mansionarius Szweksznensis), (mansionaras[16] 1777.01.09-1780.01.01)[17]

Altaristos:

Nikodemas Montvidas (Ill`ius Rn`dus Dnus, Ad`m Ren`dy Dn`y Nicodemus Montwid (Mantwid), Altarista Szweksz`), (altarista 1764.08.06-1767.09.22)[18];

Benediktas Damanskas (Benedictus Domanski, Altarista Szwekszn`), (altarista 1771.04.01-1771.06.08)[19];

Simonas Gediminas (Admdu` Rndus Dominus Simon Giedymin, Altarista Szweksznensis), (altarista 1774.01.18-1775.01.22)[20]

Mikalojus Stanislovas Rimdeika (Amd Rndus Dnus Nicolaus Stanislaus Rymdeyko, Altarista Szweksznensis), (altarista 1775.03.29-1781.08.06)[21].

Kiti bažnyčios tarnai:

Varpininkas Kazimieras Volkovickas (Casimirus Wolkowicki, Compar` Szweks`), (1769.06.25 ir 1776.08.05)[22];

Varpininkas Jonas Šarmauskas (Jonas Szarmowski, Compar` Szwek`), (1770.08.10)[23];

Varpininkas Tadas Kurmis (Thadeus Kurmis, Campanarius Szweksznensis), (1772.11.21)[24];

Vargonininkas Tadas Tamošauskas (Dnus Tadeus Tomaszewski, Organ. Szw.), (1770.04.20)[25];

Vargonininkas Tadas Refemberkas (Thaddas Reffemberk, Organi Pulsator), (1768.01.14)[26];

Zakristijonas Jonas Rimkevičius (Joannes Rymkiewicz, Zachista: Szweksz`), (1770-11-17)[27];

Notaras Juozapotas Sangaila (Jozephat Sągayllo, Notarius Camene Szweksznensis), (1769.12.22)[28].

Nemažai įrašuose užfiksuota bažnyčios tarnų iš kitų parapijų, kas leidžia manyti, kad Švėkšnos bažnyčia periodiškai buvo lankoma kitų katalikų kunigų, gal būt čia net rengiamos bendros šventės. O apsilankymo metu šie svečiai atlikinėjo ir krikšto apeigas.

...(?) vikaras ir komendorius Viktoras Virkševičius (Victorinus Wyrkszewicz, V: C: G:), (1767.07.25)[29];

Rietavo vikaras Juozapas Zabitauskas (Josephus Zabitowski, V: Rett:), (1767.12.26)[30];

Tverų altarista Mykolas Januševičius (Michael Januszewicz, Altarista Tweren`), (1768.01.11)[31];

Gardamo komendorius Simonas Bojaržinas (Simon Bojarzyn, Comm` Gordimem), (1768.05.03)[32];

Gardamo vikaras Juozapas Pūkelis (Jozephus Pukiel, Vicarij Gor`), (1768.05.03)[33];

Žemaitijos vyskupystės kunigas Ignacijus Ulinskas (Ignasius Ulinski, Sacerdus Diocesis Samogitensis), (1771.03.28)[34];

Veiviržėnų altarista Melchioras Karbauskas (Melchior Karbosk, Altarista Vevirzan.), (1771.04.08)[35];

Gargždų ...(?) Pranciškus Frankevičius (Franciscus Fronkiewicz, D R S Gorzdąs), (1771.04.25)[36];

Rietavo komendorius Kadinskas (Kadynski, Cammend: Retoviesis), (1772.07.25)[37];

Tenenių kapelionas Žeimavičius (Zeymowicz, Capellany Tenene), (1775.06.15)[38];

Veiviržėnų komendorius N. Paciulevičius (N: Paciulewicz, Com: Wivirzensis), (1775.11.02 ir 1773.08.23)[39];

Rietavo komendorius Jurgis Dabkevičius (Georgius Dabkiewicz, Com: Retowensis), (1776.10.29)[40].

Vizitacijos. 1779 metų vasario 28 d. Švėkšną vizitavo surogatorius[41] ir vizitatorius deleguotas Žemaitijoje Martynas Straševičius (Martinus Straszewicz)[42].

Gimimo metrikų įrašuose užregistruota 2640 krikštų: iš jų – 1311 berniukų, 1271 mergaičių, 24 atvirtusių iš kito tikėjimo, 5 neįskaitomi/neįrašyti ir keletas pasikartojančių įrašų. Daugiausia vaikų pakrikštyta: 1780 m. – 193, 1775 m. -185, 1776 m. – 179. Mažiausiai: 1773 m. – 124, 1772 m. – 131, 1765 m. – 137. Nepilni metai 1764 m. – 71 krikštai ir 1781 m. – 117.

Pagal mėnesius daugiausia krikštyta sausį – 256, kovą – 250, balandį – 247; mažiausiai gegužę – 189, birželį – 186, gruodį – 193.

Įrašai. Kiekvieni metai pradedami įvardijant metus, pavyzdžiui, Anno Domini (D`ni) 1765. Die 1 January; Inchoat Annus Dn`i 1768. Januarius; Januarius 1774 ir pan. Lapo centre rašomi metai bei mėnesio pavadinimas, diena rašoma lapo kairėje pusėje.

Įrašo pagrindinės formulės pavyzdys: Aš Jonas Kenstavičius Švėkšnos komendorius pakrikštijau kūdikį vardu Pranciškus. Teisėti tėvai (arba sutuoktiniai) Tėvas Tomas Pupšis iš Usynų Motina Kotryna Šarkaitė (iš Usynų). Krikšto tėvai Pranciškus Šarka iš Mataičių su Ieva Pupšaite iš Usynų. Liudininkai Martynas Jocius iš Usynų su Gertrūda Toleikiene iš ten pat.

Nuo1771 metų komendorius Juozapas Jacevičius ties tėvų įvardijimais prideda žodelį Laboriosorum, kas reiškia vargšai, neturtingi. Šį prierašą vėliau naudoja ir vikaras, komendorius Jonas Butkevičius.

Liudininkų įrašuose pasitaiko retai, dažniausiai įrašomi tik krikšto tėvai.

Data. Dienos rašytos arabiškais skaitmenimis, pvz., Die 5, D 18 ir pan. Įterptuose įrašuose data nurodoma kartu su mėnesiu, pavyzdžiui, Die 26 Julij. Dažnai naudojami žodeliai Eodem, Item - taip pat. Pasitaiko, kad įraše būna neįrašyta diena.

Mėnesiai rašyti: Januarius, Januarij, Julius, Julij, October, December ir kt.), taip pat rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiai užrašomas kaip - 7ber, 8ber, 9ber, 10ber.

Vis dėlto visiško įrašų nuoseklumo pagal datas nėra. Pasitaiko pavienių įsimaišiusių dienų, mėnesių, netgi metų. Pavyzdžiui, tarp 1776 metų birželio mėnesio įrašų įrašytas 1777 metų gegužės 11 d. krikšto įrašas (219 atvaizdas). Matyti, kad knyga buvo rašoma suvedant metrikų įrašus po krikšto iš atskirų užrašų.

Skaitant metrikų knygą susidaro įspūdis, kad kartais vikarai, komendoriai vykdavo į tam tikrą kaimą ir ten krikštydavo visus nekrikštytus vaikus, nes knygoje iš eilės surašomi vieno kaimo vaikų krikštijimai ta pačia data. Arba galėjo būti, kad  sukviesdavo tam tikro kaimo gyventojus pakrikštyti savo vaikus, kurie, pavyzdžiui, savaitės bėgyje turi atvykti ir pakrikštyti savo naujagimius.

Vardai rašomi kanoninėmis formomis. Krikšto vardai rašomi lotynų kalbos Ablātīvus linksnyje, kas atitinka lietuvių kalbos įnagininko + vietininko linksnius. Vardai netrumpinami, tik galūnės (Andream – Andrea`, Mariannam – Mariana`, išskyrus Mathium - Ma`iu`, Catharinam – Catha:, Giertrudem – Gietru:). Dažniausiai krikštijama vienu vardu, bet yra dviem vardais (9,34 %), o tris vardus turi du vaikai.

Naujagimių krikšto įrašuose minimi 166 vardai, iš jų 89 berniukų ir 77 mergaičių. Populiariausi vardai tarp berniukų – Juozapas (11,31 %), Jonas (9.61 %), Motiejus (6,84 %), Antanas (6,69 %), Jurgis (4,76 %), Jokūbas (5,23 %). Tarp mergaičių populiariausi vardai – Barbora (13,22 %), Kotryna (7.38 %), Marijona (7,30 %), Veronika (6,76 %), Elžbieta (5,84 %), Magdalena (5,38 %). Reti vardai – Alidoras, Anastazas, Anupras, Apolinaras, Apolonijus, Bonaventūra, Danielius, Dionisijus, Edvardas, Gervazijus, Gotfridas, Gotlibas, Grigalius, Kantijus, Konstantinas, Krizostomas, Leonardas, Marcėlis, Placidas, Raimundas, Simplicijus, Telisforas, Valerijonas, Venčeslas, Vladislovas, Angelė, Domicelė, Emilijona, Eufemija, Faustina, Filomena, Juozapa, Kristijona, Leokadija, Liudvina, Pilypa, Salomėja, Teklė, Teodora, Teofilė, Vincenta, Vitilda ir t.t.

Tėvų vardų priskaičiuota 64, motinų – 46. Dažniausi tėvų vardai – Jonas (11,68 %), Antanas (9,39 %), Jurgis (9,35 %), Juozapas (8,47 %), Motiejus (7,52 %), motinų – Marijona (12,41 %), Magdalena (10,64 %), Kotryna (9,71), Elžbieta (9,20 %), Barbora (6,69 %). Panaši situacija ir tarp krikšto tėvų vardų. Pasitaiko įrašų, kur neįrašyta tėvo ar motinos vardas, netgi palikta vieta tekste, kad galima būtų vėliau ją įrašyti. Vardų trumpiniai yra dažnesni tarp tėvų ir krikšto tėvų bei liudininkų (Mag:, Casi: ir pan.).

Pastebėjimas, kad vardai Martiana ir Marciana žymi tą patį vardą Martyna, (vyr. Martynas).

Pavardės. Metrikų knyga rodo ne to meto gyvąją pavardžių vartoseną, bet užrašymo tradiciją. Kas ypač juntama naujai atvykusio vikarų darytuose įrašuose. Iš pradžių neįprastos šio krašto pavardės labai iškraipomos, vėliau susivienodina su kitais įrašais.

Daug pavardžių yra baltarusių, lenkų, vokiečių kilmės, daug suslavintų pagal to laikmečio rašytine tradiciją. Nors iš tiesų sunku atskirti kurios pavardės yra slaviškos kilmės, o kurios jau suslavintos. Tam reikėtų išsamesnės analizės sekant šeimų pavardžių kaitą. Vis dar pasitaiko, kad tas pats asmuo įvardijamas tiek lietuviškai, pavyzdžiui, Koncius, tiek suslavintai –Koncewicz.

Vyrų pavardėse vyrauja galūnės: -is - 1876 pavardės (Bertulis, Sprogis), -us - 780 (Riepszdus, Poczkus), -as - 595 (Gaydykas, Zobrinas), -wicz - 429 (Beresniewicz, Iwaszkiewicz), -wski- - 412 (Lukowski, Penkowski). Kiek rečiau sutinkamos pavardės su galūne -a -222 (Jucela, Lukasza), ), -ka - 157 (Oleyka, Poszka), -ys - 52 (Burblys, Makys), -nt/-ntt - 66 (Giedmint, Pryzgynt), -nski - 58 (Kuczinski, Brazynski ), -ko - 45 (Mileyko, Remeyko), -aytis - 20 (Burczaytis, Lamszaytis), -atis – 6 (Jokatis, Motieiatis).

Mergaičių ir netekėjusių merginų pavardės vyrauja su galūnėmis -owna -2152 (Druskowna, Nikielowna), -ayt- -1142 (Dyrdayte, Gulbaytie), -ayc- - 190 (Kuraycia, Kwesalaycia), -at- -149 (Aroszatie, Szaulate). Rečiau -wska -144 (Rakowska, Borowska), -nska -23 (Plaszynska, Wirzinska), -anka -5 (Gradowszszanka, Wiwirzanka).

Ištekėjusių moterų pavardžių galūnės : -owa - 982 (Gaygziowa, Girtowa), -ien- - 178 (Stubriene, Zubrinienie).

Vis daugiau pasitaiko moteriškų dvigubų pavardžių. Galima išskirti keletą dvigubų pavardžių rašymo tipų: 1) asmenvardis nurodomas tik pagal vyrą, pavyzdžiui, Jaunienė Tado žmona (Jauniowa Tadeuszowa, Lazdutowa Symonowa, Payciowa Felixowa, Tarvidowa Piotrowa); 2) dažniausia kilminga moteris įvardijama mergautine ir pagal vyro pavardę, pavyzdžiui Daukševičaitė Jacevičienė (Daukszewiczowna Jacewiczowa, Gradowska Fabrycynszowa).; 3) pavardė su prierašu de domo, tai yra pagal tėvą, giminės ar šeimos pavardę ir pagal vyrą, pavyzdžiui, Norvilaitė Prizgintienė (de domo Norwilowna Pryzgintowa, de domo Siemaszkow Suchodulcowa); 4) su prierašu z (iš), pavyzdžiui, iš Paičių (šeimos) Lidžienė (z Payciow Lidzowey, z Butwiciow Wylkiowa, z Ziogow Szlajowa).

Kai kurių pavardžių įvardijimas šiuolaikiškai gana sudėtingas:

Lidžius > (Lidaitis) > Lidaitė ar Lidžiutė?, originale - Lidziowna;

Radžius > (Radaitis) > Radaitė ar Radžiutė?, originale Radziowna;

Šiaulis ar Šaulis? (naudota forma Šaulis);

Jurgionas ar/= Jurjonas?

                      Butvidaitė gali būti ir Budvitaitė arba atvirkščiai;

                      Paitaitė = Paičaitė;

                      Andzelis = Endzelis;

                      Aukškelaitė ir Auškelaitė = Aukškelaitė;

                      Pacius gali būti Paičius ir Pocius, o Pocius gali būti Pacius.

Krikštijimai. Švėkšnos bažnyčioje krikštijosi ir kitų parapijos parapijiečiai bei Prūsijos gyventojai. Keletas jų buvo iš Gardamo, Veiviržėnų parapijų.

Pakrikštyti 42 nesantuokiniai vaikai. Jų daugiausia Švėkšnoje (14), bei Šalpėnuose (7). 75 vaikai pakrikštyti iš dvynukų, trys vaikai iš trinukų. Taip pat pakrikštyti trys vaikai, kurių mama buvo liuteronų tikėjimo, keturi, kurių abu tėvai buvo  liuteronų tikėjimo. Septyni prūsų vaikai ir du vokiečių. Kilmingųjų 76 vaikai.

Atvirtusių iš kito tikėjimo krikštai: devyni judėjai, 13 liuteronų, du neaiškus iš kokio tikėjimo.

Gyvenamoji vieta. Metrikų knygoje įvardintos 148 vietovės. Dažnai šalia kaimo pavadinimo nurodoma kokiai jis parapijai priklauso. Retkarčiais pasitaiko, kad tas pats kaimo pavadinimas priskiriamas skirtingoms parapijoms, pavyzdžiui, Jociškės vietovė minima Kvėdarnos ir Vainuto parapijose. Šiuo atveju, greičiausiai, Jociškės kaimas yra ta pati vietovė tik skirtingu laiku priskirsta skirtingoms parapijoms, nes minimos parapijos yra viena šalia kitos. O štai vietovė Gečiai minima Gardamo ir Veiviržėnų parapijoje, tikriausiai atskiri kaimai buvo tiek Gardamo, tiek Veiviržėnų parapijose, nes parapijos yra nutolusios viena nuo kitos, atskirtos kitų parapijų. Metrikų knygoje taip pat minimi kitų parapijų gyventojai dalyvavę krikšto apeigose: Gardamo, Gargždų, Kvėdarnos, Luokės, Plumpių, Veiviržėnų, Vainuto, Žvingių ir dvi neįskaitomos. Taip pat yra asmenys nurodyti, kad atvyko iš Prūsijos.

Įvardijami trys miestai (opido): Bareikos, Šalpėnai ir Švėkšna. Prie vietovių dažnai pridedamas žodelis Villa [43]. Bareikos ir Šalpėnai dažnai įvardijami kaip Bareikių ar Šalpėnų teritorija (Territorio [44] Boreykiany, Territorio Szolpiany, Villa v Territorio Szolpiany). Švėkšna įvardijama kaip miestas (Oppido, Civitate), dvaras (aula) arba tiesiog Švėkšna. Dar minimi dvarai: Gedminaičių, Stemplių, Vilkėno.

Nuo 1774 metų vis dažniau krikšte dalyvavusių asmenų gyvenamoji vieta nurodoma įrašo gale, pavyzdžiui, kūdikis iš Vilkų Kampo, ir tik krikšto kūmas iš Stankiškių, visi iš Švėkšnos parapijos, (Infans de Villa Wilkukampa et alij solus Patrinus de Stankiszki, omnes Parochia Szweksznensis) ir panašiai.

Krikšto kūmai ir liudininkai. Beveik visur krikštijant kūdikį yra tik krikšto tėvai. Liudininkų pasitaiko retai įrašytų. Tačiau krikštijant atvirtusių į Romos katalikų tikėjimą, liudininkų yra nuo 4 iki 10. Ypač iš judėjų tikėjimo pereinantys tikintieji turi jų daug, ir liudininkai dažniausiai yra kilmingi.

Kilmės titulai. Šioje krikštų ir perėjusių į katalikų tikėjimą knygoje minimi 78 kilmingi vyriškos giminės asmenys bei 67 moteriškos giminės atstovės. Įrašuose paminėtos Švėkšnos parapijos šios kilmingos šeimos: Adamavičiai, Austutavičiai, Baličas, Beresnevičiai, Bernatavičienė, Blonskis, Bružinskiai, Dveržečkai, Eitvidavičiai, Fabricijai, Gedvilai, Hurčinai, Ivaškevičiai, Jacevičiai, Jazdauskiai, Jomantai, Jucikevičiai, Jutkevičiai, Kačinauskai, Karženauskai, Kobelinas, Kuneikos, Kunickiai, Liubkevičius, Mantvidai, Mantvilai, Mickevičiai, Mileikos, Misgiriai, Narkevičiai, Pakalniškiai, Paulauskai, Paulavičiai, Petkevičiai, Plateriai, Prancūzas, Pryzgintai, Rumeikos, Rimkevičiai, Sabaliauskai, Stanevičiai, Stankevičiai, Strigaitė, Svežauskai, Šimkevičiai, Švainickiai, Tolvaišai, Tvaskevičiai.

Kilmingi asmenys dažniausiai minimi iš Bareikų, Šalpėnų, Švėkšnos miestų arba dvarų – Gedminaičių, Stemplių, Vilkėno.

Kilmės titulai įvardijami kaip ir ankstesnėse metrikų knygose: Nobilis, Nobilium Generosi Domini, Illustris Admandum Reverendus Dominus, Perillustris Magnificus Dominus, Magnifici Domini bei jų trumpiniai G:D:, Ill Ad`m Rndus Dni, M:D:.

Pagal 1764-1781 metų metrikų knygos įrašus Švėkšnos bažnyčiai atitinkamais laikotarpiais vadovavo:

Jonas Kenstavičius komendorius 1764.08.01-1767.07.19;

Kazimieras Pikturna, komendorius 1767.08.02-1769.05.11;

Motiejus Gedvainis, komendorius 1769.10.06-1770.04.23;

Ignacijus Svežauskas, Švėkšnos bažnyčios klebonas 1769.07.04-1771.03.15;

Tomas Čiuplinskas, komendorius nuo 1769.12.13-1771-03-03;

Vladislovas Hurčinas, komendorius 1770.04.13-1771.04.17;

Juozapas Jacevičius, komendorius 1771.04.23-1781.09.08;

Antanas Butkevičius, komendorius 1771.10.08-1771.12.14;

Nikodemas Kaunackis, Švėkšnos bažnyčios klebonas 1771.11.13-1780.04.17;

Jonas Butkevičius, komendorius nuo 1772.04.03-1773.03.04;

Simonas Tadas Narbutas, komendorius nuo 1774.07.16 su pertraukomis iki 1776.07.14;

Andriejus Eigirdas, komendorius nuo 1780.12.04-1781.09.12.

Greičiausiai vadinami komendoriai bažnyčios administratoriais tapdavo, kai nebūdavo dar paskirto klebono ir, kai šis būdavo trumpam išvykęs ar net ilgos ligos atveju.

---

[1] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 79-111, 352-353 atvaizdai. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.

[2] Ten pat, 123-350, 354 atvaizdai.

[3] Komendorius - (lot. comendarius) dvasininkas, einantis parapijos kunigo pareigas laisvos vietos metu arba kai parapijos klebono nebuvo.

[4] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 3-50 atvaizdai. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.

[5] Ten pat, 4-13 atvaizdai.

[6] Ten pat, 14-92 atvaizdai.

[7] Ten pat, 52-78, 352 atvaizdai.

[8] Ten pat, 59-110 atvaizdai.

[9] Ten pat, 91-208-353-354 atvaizdai.

[10] Ten pat, 113-347, 353-355 atvaizdai.

[11] Ten pat, 122-125 atvaizdai.

[12] Ten pat, 134-147 atvaizdai.

[13] Ten pat, 176-226 atvaizdai.

[14] Ten pat, 328-347 atvaizdai.

[15] Ten pat, 230 atvaizdas.

[16] Mansionaras (mansionarijus) – parapijoje nuolat gyvenantis arba reikiamu laiku čia atvykstantis kunigas, klebono pagalbininkas, gaunantis išlaikymą iš jam ar kitam kunigui pavestas vadinamas mansionarijas – tarnybas už jo statute nustatytų pareigų atlikimą (pavyzdžiui, kasdienį Švč. Mergelės Marijos valandų giedojimą ar kt. pamaldų laikymą). Šiais laikais tokia pareigybė nebeegzistuoja.

[17] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 231-351 atvaizdai. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.

[18] Ten pat, 3-54, 352 atvaizdai.

[19] Ten pat, 112-114 atvaizdai.

[20] Ten pat, 166-189 atvaizdai.

[21] Ten pat, 192-345 atvaizdai.

[22] Ten pat, 79, 222 atvaizdai.

[23] Ten pat, 98 atvaizdas.

[24] Ten pat, 142 atvaizdas.

[25] Ten pat, 353 atvaizdas.

[26] Ten pat, 59 atvaizdas.

[27] Ten pat, 140 atvaizdas.

[28] Ten pat, 86 atvaizdas.

[29] Ten pat, 51 atvaizdas.

[30] Ten pat, 58 atvaizdas.

[31] Ten pat, 59 atvaizdas.

[32] Ten pat, 65 atvaizdas.

[33] Ten pat, 65 atvaizdas.

[34] Ten pat, 112 atvaizdas

[35] Ten pat, 113 atvaizdas.

[36] Ten pat, 113 atvaizdas.

[37] Ten pat, 138 atvaizdas.

[38] Ten pat, 197 atvaizdas.

[39] Ten pat, 348-349 atvaizdai.

[40] Ten pat, 227 atvaizdas.

[41] Surogatorius, (lenk. surrogator) – tai seimo, miesto seniūno pavaduotojas arba žemės raštininkas.

[42] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 275 atvaizdas. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.

[43] Villa – iš lotynų k., reiškia namai kaime; vasarnamis; sodyba, ūkis, dvaras. Pagal Kuzavinis, Kazimieras. Lotynų-lietuvių kalbų žodynas. Dictionarium Latino-Lituanicum. 2007. Taip pat prieiga per internetą: http://www.thesaurus.flf.vu.lt/

[44] Territorium – iš lotynų k., reiškia teritorija, sritis, kraštas. Ten pat.