Iš įžanginių pastraipų
matyti, kad šioje knygoje nuo pradžios eina naujagimių krikštijimai (1-172,
174-178 numeruoti lapai), o apvertus knygą iš kito galo yra surašyti atvirtusių
iš kito tikėjimo į katalikų tikėjimą krikštai (173-179 numeruoti lapai;
numeracija atvirkštinė, lapo apačioje). Atvirtusiųjų įrašai pradedami įrašu:
Anno
Domini 1764 d 1 Mensisi Maj in averso: libro
Nomina Conversorum inveribunt propter intelectu` legentis
Vertimas: Mūsų Viešpaties metais 1764 1 dieną
gegužės mėnesio priešingoje pusėje (averse): knyga vadinama Atvirtusių apversta, kad
lengviau suprastų skaitantysis.
Knyga apima 17 metų ir keturių mėnesių laikotarpį (1764-05-01
– 1781-09-12). Tačiau yra keli įrašai 1764 metų gegužės mėnesio.
Puslapių numeracija. Metrikų knygos gale nurodoma, kad sunumeruoti ir
užantspauduoti 176 lapai. Dabar šioje knygoje yra juodu rašalu sunumeruoti 172
lapai ir įrišti nepilni (pusės lapo) penki lapai (146a; 174, 175, 177, 178).
Pieštuku sunumeruoti 162, 174, 1775, 177, 178 lapai. Bendroje numeruotų lapų
sekoje trūksta 176 lapo. Lapų numeracija daryta vėliau nei rašyta pati knyga,
nes skiriasi rašalas bei vietomis lapo numeris užrašomas laisvoje vietoje tarp teksto.
Greičiausiai tai atlikta baigus rašyti knygą, sutikrinus, parengiant ją
archyvavimui.
Tarp
metrikų įrašų galima atsekti to laikmečio Švėkšnos bažnyčios klebonus, vikarus,
altaristas ir kitus bažnyčios tarnus, kurie ne tik krikštijo, bet ir būdavo
krikšto tėvais (kūmais).
Minimi
du Švėkšnos bažnyčios klebonai Tomas
Ignacijus Svežauskas (Illustris A`du
Rendus Do`nus Thomas Ignatius Swiezawski, Parochus Ecclesia Szweksznensis),
(1769.07.04-1771.03.15)[1],
palaidotas 1771.03.22 Švėkšnos parapijos Vilkėno kapinėse ir Nikodemas
Kaunackis (Illustris Admdum Rndus Dominus
Nicodemus Kownacki, Parochus Szweksznensis; Propositus Szweksznensis Canonicus
Samogitiensis), (1771.11.13-1780.04.17)[2]
Vikarai ir komendoriai[3]:
Jonas
Kenstavičius (Joannes Kęstowicz,
Commendarium Szweksznensis), (komendorius 1764.08.01 iki 1767.07.19)[4];
Jurgis
Srebulevičius (Adm rendus Dnus Georgius
Srebulewicz, Vicar: Szwekszn`), (vikaras 1764.08.19-1765.03.17)[5];
Motiejus
Gedvainis (Mathias Giedwoyn, V:S:, V:C:Sz,
C:Sz:), (vikaras; vikaras komendorius
(vyresnysis vikaras?) nuo 1766.01.24, komendorius
nuo 1769.10.06), (įrašuose minimas 1765.04.18-1770.05.03)[6];
Kazimieras
Pikturna (Casimirus Pikturna, Comendarius
Szweksznensis, A:S:, Altar et Comm` Szwek` (komendorius; altarista nuo 1768.02.06), (1767.08.02-1769.05.11)[7];
Tomas
Čiuplinskas (Admodum R`ndus Dn`us Thomas
Czuplinski, V: Szw:, Com: Szweksz: (vikaras; komendorius nuo 1769.-12.13), (1768.01.03-1771.03.03)[8];
Vladislovas
Hurčinas (Ladislaus Hurczyn, Commendarius
Szweksznensis, Altarista Szweksznensis (komendorius; altarista nuo 1771.06.08),
(1770.04.13-1776.01.03)[9];
Juozapas
Jacevičius (Admd`u Rndus Dnu; Reverendus
Dominus Josephus Jacewicz, Commendarius Szweksznensis), (komendorius 1771.04.23-1781.09.08)[10];
Antanas
Butkevičius (Antonius Butkiewicz,
Commendar` Szwekszn`), (komendorius 1771.10.08-1771.12.14)[11]
Jonas
Butkevičius (Joannes Butkiewicz, Vicarius
Szweksznensis, C:S: (vikaras; komendorius nuo 1772.04.03), (1772.04.01-1773.03.04)[12];
Simonas
Tadas Narbutas (Simon Thadi Narbut,
Vicarius Szweksznensis, Com: Szwek: (vikaras; komendorius nuo 1774.07.16), (1774.05.21-1776.10.07)[13];
Andriejus
Eigirdas (Rndg Doming Andreas Eygird,
Comendarius Szweksznensis, Vicarius Szweksznensis (komendorius; vikaras nuo
1780.12.09), (1780.12.04-1781.09.12)[14]
Jurgis
Tadas Vaitkevičius (Rndus D`nusGeorgius Thadeus
Woytkiewicz, Pre Diocesis?), (1776.12.12-1776.12.28)[15];
Tomas
Pranciškus Vaitkevičius (Thomas Fran:
Woytkiewicz, Mansionarius Szweksznensis), (mansionaras[16] 1777.01.09-1780.01.01)[17]
Altaristos:
Nikodemas
Montvidas (Ill`ius Rn`dus Dnus, Ad`m
Ren`dy Dn`y Nicodemus Montwid (Mantwid), Altarista Szweksz`), (altarista 1764.08.06-1767.09.22)[18];
Benediktas
Damanskas (Benedictus Domanski, Altarista
Szwekszn`), (altarista 1771.04.01-1771.06.08)[19];
Simonas
Gediminas (Admdu` Rndus Dominus Simon
Giedymin, Altarista Szweksznensis), (altarista 1774.01.18-1775.01.22)[20]
Mikalojus
Stanislovas Rimdeika (Amd Rndus Dnus
Nicolaus Stanislaus Rymdeyko, Altarista Szweksznensis), (altarista 1775.03.29-1781.08.06)[21].
Kiti bažnyčios tarnai:
Varpininkas
Kazimieras Volkovickas (Casimirus
Wolkowicki, Compar` Szweks`), (1769.06.25 ir 1776.08.05)[22];
Varpininkas
Jonas Šarmauskas (Jonas Szarmowski,
Compar` Szwek`), (1770.08.10)[23];
Varpininkas
Tadas Kurmis (Thadeus Kurmis, Campanarius
Szweksznensis), (1772.11.21)[24];
Vargonininkas
Tadas Tamošauskas (Dnus Tadeus Tomaszewski, Organ. Szw.),
(1770.04.20)[25];
Vargonininkas
Tadas Refemberkas (Thaddas Reffemberk,
Organi Pulsator), (1768.01.14)[26];
Zakristijonas
Jonas Rimkevičius (Joannes Rymkiewicz,
Zachista: Szweksz`), (1770-11-17)[27];
Notaras
Juozapotas Sangaila (Jozephat Sągayllo,
Notarius Camene Szweksznensis), (1769.12.22)[28].
Nemažai
įrašuose užfiksuota bažnyčios tarnų iš
kitų parapijų, kas leidžia manyti, kad Švėkšnos bažnyčia periodiškai buvo
lankoma kitų katalikų kunigų, gal būt čia net rengiamos bendros šventės. O
apsilankymo metu šie svečiai atlikinėjo ir krikšto apeigas.
...(?)
vikaras ir komendorius Viktoras Virkševičius (Victorinus Wyrkszewicz, V: C: G:), (1767.07.25)[29];
Rietavo
vikaras Juozapas Zabitauskas (Josephus
Zabitowski, V: Rett:), (1767.12.26)[30];
Tverų
altarista Mykolas Januševičius (Michael
Januszewicz, Altarista Tweren`), (1768.01.11)[31];
Gardamo
komendorius Simonas Bojaržinas (Simon
Bojarzyn, Comm` Gordimem), (1768.05.03)[32];
Gardamo
vikaras Juozapas Pūkelis (Jozephus Pukiel,
Vicarij Gor`), (1768.05.03)[33];
Žemaitijos
vyskupystės kunigas Ignacijus Ulinskas (Ignasius
Ulinski, Sacerdus Diocesis Samogitensis), (1771.03.28)[34];
Veiviržėnų
altarista Melchioras Karbauskas (Melchior
Karbosk, Altarista Vevirzan.), (1771.04.08)[35];
Gargždų
...(?) Pranciškus Frankevičius (Franciscus
Fronkiewicz, D R S Gorzdąs), (1771.04.25)[36];
Rietavo
komendorius Kadinskas (Kadynski, Cammend:
Retoviesis), (1772.07.25)[37];
Tenenių
kapelionas Žeimavičius (Zeymowicz,
Capellany Tenene), (1775.06.15)[38];
Veiviržėnų
komendorius N. Paciulevičius (N:
Paciulewicz, Com: Wivirzensis), (1775.11.02 ir 1773.08.23)[39];
Rietavo
komendorius Jurgis Dabkevičius (Georgius
Dabkiewicz, Com: Retowensis), (1776.10.29)[40].
Vizitacijos. 1779 metų vasario 28 d. Švėkšną vizitavo surogatorius[41]
ir vizitatorius deleguotas Žemaitijoje Martynas Straševičius (Martinus Straszewicz)[42].
Gimimo
metrikų įrašuose užregistruota 2640 krikštų: iš jų – 1311 berniukų, 1271 mergaičių,
24 atvirtusių iš kito tikėjimo, 5 neįskaitomi/neįrašyti ir keletas
pasikartojančių įrašų. Daugiausia vaikų pakrikštyta: 1780 m. – 193, 1775 m. -185,
1776 m. – 179. Mažiausiai: 1773 m. – 124, 1772 m. – 131, 1765 m. – 137. Nepilni
metai 1764 m. – 71 krikštai ir 1781 m. – 117.
Pagal
mėnesius daugiausia krikštyta sausį – 256, kovą – 250, balandį – 247;
mažiausiai gegužę – 189, birželį – 186, gruodį – 193.
Įrašai. Kiekvieni metai pradedami įvardijant metus,
pavyzdžiui, Anno Domini (D`ni) 1765. Die
1 January; Inchoat Annus Dn`i 1768. Januarius; Januarius 1774 ir pan. Lapo
centre rašomi metai bei mėnesio pavadinimas, diena rašoma lapo kairėje pusėje.
Įrašo
pagrindinės formulės pavyzdys: Aš Jonas
Kenstavičius Švėkšnos komendorius pakrikštijau kūdikį vardu Pranciškus. Teisėti
tėvai (arba sutuoktiniai) Tėvas Tomas Pupšis iš Usynų Motina Kotryna Šarkaitė
(iš Usynų). Krikšto tėvai Pranciškus Šarka iš Mataičių su Ieva Pupšaite iš
Usynų. Liudininkai Martynas Jocius iš Usynų su Gertrūda Toleikiene iš ten pat.
Nuo1771
metų komendorius Juozapas Jacevičius ties tėvų įvardijimais prideda žodelį Laboriosorum, kas reiškia vargšai, neturtingi.
Šį prierašą vėliau naudoja ir vikaras, komendorius Jonas Butkevičius.
Liudininkų
įrašuose pasitaiko retai, dažniausiai įrašomi tik krikšto tėvai.
Data. Dienos rašytos arabiškais skaitmenimis, pvz., Die 5, D 18 ir pan.
Įterptuose įrašuose data nurodoma kartu su mėnesiu, pavyzdžiui, Die 26 Julij. Dažnai naudojami žodeliai Eodem, Item - taip pat. Pasitaiko, kad
įraše būna neįrašyta diena.
Mėnesiai
rašyti: Januarius, Januarij, Julius, Julij,
October, December ir kt.), taip pat rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio
mėnesiai užrašomas kaip - 7ber, 8ber,
9ber, 10ber.
Vis
dėlto visiško įrašų nuoseklumo pagal datas nėra. Pasitaiko pavienių
įsimaišiusių dienų, mėnesių, netgi metų. Pavyzdžiui, tarp 1776 metų birželio
mėnesio įrašų įrašytas 1777 metų gegužės 11 d. krikšto įrašas (219 atvaizdas). Matyti,
kad knyga buvo rašoma suvedant metrikų įrašus po krikšto iš atskirų užrašų.
Skaitant
metrikų knygą susidaro įspūdis, kad kartais vikarai, komendoriai vykdavo į tam
tikrą kaimą ir ten krikštydavo visus nekrikštytus vaikus, nes knygoje iš eilės
surašomi vieno kaimo vaikų krikštijimai ta pačia data. Arba galėjo būti, kad sukviesdavo tam tikro kaimo gyventojus
pakrikštyti savo vaikus, kurie, pavyzdžiui, savaitės bėgyje turi atvykti ir
pakrikštyti savo naujagimius.
Vardai rašomi kanoninėmis formomis. Krikšto vardai rašomi lotynų kalbos Ablātīvus linksnyje, kas atitinka
lietuvių kalbos įnagininko + vietininko linksnius. Vardai netrumpinami, tik
galūnės (Andream – Andrea`, Mariannam – Mariana`, išskyrus Mathium - Ma`iu`, Catharinam – Catha:,
Giertrudem – Gietru:). Dažniausiai krikštijama vienu vardu, bet yra dviem
vardais (9,34 %), o tris vardus turi du vaikai.
Naujagimių
krikšto įrašuose minimi 166 vardai, iš jų 89 berniukų ir 77 mergaičių.
Populiariausi vardai tarp berniukų – Juozapas (11,31 %), Jonas (9.61 %),
Motiejus (6,84 %), Antanas (6,69 %), Jurgis (4,76 %), Jokūbas (5,23 %). Tarp
mergaičių populiariausi vardai – Barbora (13,22 %), Kotryna (7.38 %), Marijona
(7,30 %), Veronika (6,76 %), Elžbieta (5,84 %), Magdalena (5,38 %). Reti vardai
– Alidoras, Anastazas, Anupras, Apolinaras, Apolonijus, Bonaventūra, Danielius,
Dionisijus, Edvardas, Gervazijus, Gotfridas, Gotlibas, Grigalius, Kantijus, Konstantinas,
Krizostomas, Leonardas, Marcėlis, Placidas, Raimundas, Simplicijus, Telisforas,
Valerijonas, Venčeslas, Vladislovas, Angelė, Domicelė, Emilijona, Eufemija, Faustina,
Filomena, Juozapa, Kristijona, Leokadija, Liudvina, Pilypa, Salomėja, Teklė, Teodora,
Teofilė, Vincenta, Vitilda ir t.t.
Tėvų
vardų priskaičiuota 64, motinų – 46. Dažniausi tėvų vardai – Jonas (11,68 %),
Antanas (9,39 %), Jurgis (9,35 %), Juozapas (8,47 %), Motiejus (7,52 %), motinų
– Marijona (12,41 %), Magdalena (10,64 %), Kotryna (9,71), Elžbieta (9,20 %),
Barbora (6,69 %). Panaši situacija ir tarp krikšto tėvų vardų. Pasitaiko įrašų,
kur neįrašyta tėvo ar motinos vardas, netgi palikta vieta tekste, kad galima
būtų vėliau ją įrašyti. Vardų trumpiniai yra dažnesni tarp tėvų ir krikšto tėvų
bei liudininkų (Mag:, Casi: ir pan.).
Pastebėjimas,
kad vardai Martiana ir Marciana žymi tą patį vardą Martyna,
(vyr. Martynas).
Pavardės. Metrikų knyga rodo ne to meto gyvąją pavardžių vartoseną,
bet užrašymo tradiciją. Kas ypač juntama naujai atvykusio vikarų darytuose
įrašuose. Iš pradžių neįprastos šio krašto pavardės labai iškraipomos, vėliau
susivienodina su kitais įrašais.
Daug
pavardžių yra baltarusių, lenkų, vokiečių kilmės, daug suslavintų pagal to
laikmečio rašytine tradiciją. Nors iš tiesų sunku atskirti kurios pavardės yra
slaviškos kilmės, o kurios jau suslavintos. Tam reikėtų išsamesnės analizės
sekant šeimų pavardžių kaitą. Vis dar pasitaiko, kad tas pats asmuo įvardijamas
tiek lietuviškai, pavyzdžiui, Koncius,
tiek suslavintai –Koncewicz.
Vyrų
pavardėse vyrauja galūnės: -is - 1876
pavardės (Bertulis, Sprogis), -us - 780 (Riepszdus, Poczkus), -as
- 595 (Gaydykas, Zobrinas), -wicz - 429 (Beresniewicz, Iwaszkiewicz), -wski-
- 412 (Lukowski, Penkowski). Kiek
rečiau sutinkamos pavardės su galūne -a
-222 (Jucela, Lukasza), ), -ka - 157 (Oleyka, Poszka), -ys - 52
(Burblys, Makys), -nt/-ntt - 66 (Giedmint, Pryzgynt), -nski
- 58 (Kuczinski, Brazynski ), -ko - 45 (Mileyko, Remeyko), -aytis
- 20 (Burczaytis, Lamszaytis), -atis – 6 (Jokatis, Motieiatis).
Mergaičių
ir netekėjusių merginų pavardės vyrauja su galūnėmis -owna -2152 (Druskowna,
Nikielowna), -ayt- -1142 (Dyrdayte, Gulbaytie), -ayc- - 190 (Kuraycia, Kwesalaycia), -at- -149 (Aroszatie, Szaulate). Rečiau -wska
-144 (Rakowska, Borowska), -nska -23 (Plaszynska, Wirzinska), -anka
-5 (Gradowszszanka, Wiwirzanka).
Ištekėjusių
moterų pavardžių galūnės : -owa - 982
(Gaygziowa, Girtowa), -ien- - 178 (Stubriene, Zubrinienie).
Vis
daugiau pasitaiko moteriškų dvigubų pavardžių. Galima išskirti keletą dvigubų
pavardžių rašymo tipų: 1) asmenvardis nurodomas tik pagal vyrą, pavyzdžiui,
Jaunienė Tado žmona (Jauniowa Tadeuszowa,
Lazdutowa Symonowa, Payciowa Felixowa, Tarvidowa Piotrowa); 2) dažniausia
kilminga moteris įvardijama mergautine ir pagal vyro pavardę, pavyzdžiui
Daukševičaitė Jacevičienė (Daukszewiczowna
Jacewiczowa, Gradowska Fabrycynszowa).; 3) pavardė su prierašu de domo, tai yra pagal tėvą, giminės ar
šeimos pavardę ir pagal vyrą, pavyzdžiui, Norvilaitė Prizgintienė (de
domo Norwilowna Pryzgintowa, de domo Siemaszkow Suchodulcowa); 4) su prierašu z (iš), pavyzdžiui, iš Paičių (šeimos) Lidžienė (z Payciow Lidzowey, z Butwiciow Wylkiowa, z
Ziogow Szlajowa).
Kai
kurių pavardžių įvardijimas šiuolaikiškai gana sudėtingas:
Lidžius > (Lidaitis) > Lidaitė ar Lidžiutė?,
originale - Lidziowna;
Radžius > (Radaitis) > Radaitė ar Radžiutė?,
originale Radziowna;
Šiaulis ar Šaulis? (naudota forma Šaulis);
Jurgionas ar/= Jurjonas?
Butvidaitė gali
būti ir Budvitaitė arba atvirkščiai;
Paitaitė = Paičaitė;
Andzelis = Endzelis;
Aukškelaitė ir
Auškelaitė = Aukškelaitė;
Pacius gali būti Paičius
ir Pocius, o Pocius gali būti Pacius.
Krikštijimai. Švėkšnos bažnyčioje krikštijosi ir kitų parapijos parapijiečiai
bei Prūsijos gyventojai. Keletas jų buvo iš Gardamo, Veiviržėnų parapijų.
Pakrikštyti
42 nesantuokiniai vaikai. Jų daugiausia Švėkšnoje (14), bei Šalpėnuose (7). 75
vaikai pakrikštyti iš dvynukų, trys vaikai iš trinukų. Taip pat pakrikštyti trys
vaikai, kurių mama buvo liuteronų tikėjimo, keturi, kurių abu tėvai buvo liuteronų tikėjimo. Septyni prūsų vaikai ir du
vokiečių. Kilmingųjų 76 vaikai.
Atvirtusių
iš kito tikėjimo krikštai: devyni judėjai, 13 liuteronų, du neaiškus iš kokio
tikėjimo.
Gyvenamoji vieta. Metrikų knygoje įvardintos 148 vietovės. Dažnai šalia
kaimo pavadinimo nurodoma kokiai jis parapijai priklauso. Retkarčiais
pasitaiko, kad tas pats kaimo pavadinimas priskiriamas skirtingoms parapijoms,
pavyzdžiui, Jociškės vietovė minima Kvėdarnos ir Vainuto parapijose. Šiuo
atveju, greičiausiai, Jociškės kaimas yra ta pati vietovė tik skirtingu laiku
priskirsta skirtingoms parapijoms, nes minimos parapijos yra viena šalia kitos.
O štai vietovė Gečiai minima Gardamo ir Veiviržėnų parapijoje, tikriausiai atskiri
kaimai buvo tiek Gardamo, tiek Veiviržėnų parapijose, nes parapijos yra nutolusios
viena nuo kitos, atskirtos kitų parapijų. Metrikų knygoje taip pat minimi kitų
parapijų gyventojai dalyvavę krikšto apeigose: Gardamo, Gargždų, Kvėdarnos, Luokės,
Plumpių, Veiviržėnų, Vainuto, Žvingių ir dvi neįskaitomos. Taip pat yra asmenys
nurodyti, kad atvyko iš Prūsijos.
Įvardijami
trys miestai (opido): Bareikos,
Šalpėnai ir Švėkšna. Prie vietovių dažnai pridedamas žodelis Villa [43].
Bareikos ir Šalpėnai dažnai įvardijami kaip Bareikių ar Šalpėnų teritorija (Territorio [44]
Boreykiany, Territorio Szolpiany, Villa v Territorio Szolpiany). Švėkšna įvardijama kaip miestas (Oppido, Civitate), dvaras (aula) arba tiesiog Švėkšna. Dar minimi dvarai:
Gedminaičių, Stemplių, Vilkėno.
Nuo
1774 metų vis dažniau krikšte dalyvavusių asmenų gyvenamoji vieta nurodoma
įrašo gale, pavyzdžiui, kūdikis iš Vilkų Kampo, ir tik krikšto kūmas iš
Stankiškių, visi iš Švėkšnos parapijos, (Infans
de Villa Wilkukampa et alij solus Patrinus de Stankiszki, omnes Parochia
Szweksznensis) ir panašiai.
Krikšto kūmai ir liudininkai. Beveik visur krikštijant kūdikį yra tik krikšto
tėvai. Liudininkų pasitaiko retai įrašytų. Tačiau krikštijant atvirtusių į
Romos katalikų tikėjimą, liudininkų yra nuo 4 iki 10. Ypač iš judėjų tikėjimo
pereinantys tikintieji turi jų daug, ir liudininkai dažniausiai yra kilmingi.
Kilmės titulai. Šioje krikštų ir perėjusių į katalikų tikėjimą knygoje
minimi 78 kilmingi vyriškos giminės asmenys bei 67 moteriškos giminės atstovės.
Įrašuose paminėtos Švėkšnos parapijos šios kilmingos šeimos: Adamavičiai,
Austutavičiai, Baličas, Beresnevičiai, Bernatavičienė, Blonskis, Bružinskiai,
Dveržečkai, Eitvidavičiai, Fabricijai, Gedvilai, Hurčinai, Ivaškevičiai, Jacevičiai,
Jazdauskiai, Jomantai, Jucikevičiai, Jutkevičiai, Kačinauskai, Karženauskai,
Kobelinas, Kuneikos, Kunickiai, Liubkevičius, Mantvidai, Mantvilai,
Mickevičiai, Mileikos, Misgiriai, Narkevičiai, Pakalniškiai, Paulauskai,
Paulavičiai, Petkevičiai, Plateriai, Prancūzas, Pryzgintai, Rumeikos,
Rimkevičiai, Sabaliauskai, Stanevičiai, Stankevičiai, Strigaitė, Svežauskai,
Šimkevičiai, Švainickiai, Tolvaišai, Tvaskevičiai.
Kilmingi
asmenys dažniausiai minimi iš Bareikų, Šalpėnų, Švėkšnos miestų arba dvarų –
Gedminaičių, Stemplių, Vilkėno.
Kilmės
titulai įvardijami kaip ir ankstesnėse metrikų knygose: Nobilis, Nobilium
Generosi Domini, Illustris Admandum Reverendus Dominus, Perillustris Magnificus
Dominus, Magnifici Domini bei jų trumpiniai G:D:, Ill Ad`m Rndus Dni, M:D:.
Pagal
1764-1781 metų metrikų knygos įrašus Švėkšnos bažnyčiai atitinkamais
laikotarpiais vadovavo:
Jonas
Kenstavičius komendorius 1764.08.01-1767.07.19;
Kazimieras
Pikturna, komendorius 1767.08.02-1769.05.11;
Motiejus
Gedvainis, komendorius 1769.10.06-1770.04.23;
Ignacijus
Svežauskas, Švėkšnos bažnyčios klebonas
1769.07.04-1771.03.15;
Tomas
Čiuplinskas, komendorius nuo 1769.12.13-1771-03-03;
Vladislovas
Hurčinas, komendorius 1770.04.13-1771.04.17;
Juozapas
Jacevičius, komendorius 1771.04.23-1781.09.08;
Antanas
Butkevičius, komendorius 1771.10.08-1771.12.14;
Nikodemas
Kaunackis, Švėkšnos bažnyčios klebonas
1771.11.13-1780.04.17;
Jonas
Butkevičius, komendorius nuo 1772.04.03-1773.03.04;
Simonas
Tadas Narbutas, komendorius nuo 1774.07.16 su pertraukomis iki 1776.07.14;
Andriejus
Eigirdas, komendorius nuo 1780.12.04-1781.09.12.
Greičiausiai
vadinami komendoriai bažnyčios administratoriais tapdavo, kai nebūdavo dar
paskirto klebono ir, kai šis būdavo trumpam išvykęs ar net ilgos ligos atveju.
[1] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia
(Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB
gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. /
Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 79-111, 352-353 atvaizdai.
Prieiga per internetą:
https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.
[2] Ten pat, 123-350, 354 atvaizdai.
[3] Komendorius - (lot. comendarius)
dvasininkas, einantis parapijos kunigo pareigas laisvos vietos metu arba kai
parapijos klebono nebuvo.
[4] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia
(Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo
ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. /
Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 3-50 atvaizdai. Prieiga per
internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.
[5] Ten pat, 4-13 atvaizdai.
[6] Ten pat, 14-92 atvaizdai.
[7] Ten pat, 52-78, 352 atvaizdai.
[8] Ten pat, 59-110 atvaizdai.
[9] Ten pat, 91-208-353-354 atvaizdai.
[10] Ten pat, 113-347, 353-355 atvaizdai.
[11] Ten pat, 122-125 atvaizdai.
[12] Ten pat, 134-147 atvaizdai.
[13] Ten pat, 176-226 atvaizdai.
[14] Ten pat, 328-347 atvaizdai.
[15] Ten pat, 230 atvaizdas.
[16] Mansionaras (mansionarijus) – parapijoje nuolat
gyvenantis arba reikiamu laiku čia atvykstantis kunigas, klebono pagalbininkas,
gaunantis išlaikymą iš jam ar kitam kunigui pavestas vadinamas mansionarijas –
tarnybas už jo statute nustatytų pareigų atlikimą (pavyzdžiui, kasdienį Švč.
Mergelės Marijos valandų giedojimą ar kt. pamaldų laikymą). Šiais laikais tokia
pareigybė nebeegzistuoja.
[17] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia
(Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB
gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. /
Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 231-351 atvaizdai. Prieiga
per internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.
[18] Ten pat, 3-54, 352 atvaizdai.
[19] Ten pat, 112-114 atvaizdai.
[20] Ten pat, 166-189 atvaizdai.
[21] Ten pat, 192-345 atvaizdai.
[22] Ten pat, 79, 222 atvaizdai.
[23] Ten pat, 98 atvaizdas.
[24] Ten pat, 142 atvaizdas.
[25] Ten pat, 353 atvaizdas.
[26] Ten pat, 59 atvaizdas.
[27] Ten pat, 140 atvaizdas.
[28] Ten pat, 86 atvaizdas.
[29] Ten pat, 51 atvaizdas.
[30] Ten pat, 58 atvaizdas.
[31] Ten pat, 59 atvaizdas.
[32] Ten pat, 65 atvaizdas.
[33] Ten pat, 65 atvaizdas.
[34] Ten pat, 112 atvaizdas
[35] Ten pat, 113 atvaizdas.
[36] Ten pat, 113 atvaizdas.
[37] Ten pat, 138 atvaizdas.
[38] Ten pat, 197 atvaizdas.
[39] Ten pat, 348-349 atvaizdai.
[40] Ten pat, 227 atvaizdas.
[41] Surogatorius, (lenk. surrogator) – tai seimo, miesto
seniūno pavaduotojas arba žemės raštininkas.
[42] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia
(Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB
gimimo ir į katalikų tikėjimą perėjusiųjų krikšto metrikų knyga 1764-1781 m. /
Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 275 atvaizdas. Prieiga per
internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2296.
[43]
Villa – iš lotynų k., reiškia namai kaime;
vasarnamis; sodyba, ūkis, dvaras. Pagal
Kuzavinis, Kazimieras. Lotynų-lietuvių kalbų žodynas. Dictionarium Latino-Lituanicum.
2007. Taip pat prieiga per internetą: http://www.thesaurus.flf.vu.lt/
[44]
Territorium – iš lotynų k., reiškia
teritorija, sritis, kraštas. Ten pat.