257. PLUNGĖNAI

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje aptinkami du vietovardžio Plungėnai paminėjimai – Plungiany. Šiandieninio atitikmens nėra.

Įrašai:

1656-01-21 pakrikštyta Marija (Maryna), tėvai Pocius Jonas (Joannes Pocius) ir Marija (Maryna) iš Tvaskučių (de Twoskucie). Kūmai: Jurgėlaitis Jonas (Joannes Jurgielaytis) iš Plungėnų (de Plungiany) su Sparvitaite Kristina (Christina Sporwitayte) iš Tvaskučių (de Twoskucie).

1667-02-27 pakrikštyta Marija (Marina), tėvas nežinomas (parentis incerti) ponia Kotryna (M‘s Catharina) iš Plungėnų (de Plungiany). Kūmai: Mažeika Mykolas (Michael Mazeykiewics), 2-tras Petrovas Baltis (Balcer Pietrowics), 3-čias Ragelskis Jurgis (Georgius Ragielski) visi iš Švėkšnos miesto (oes de Opido Szwiekszn) su Jankaite Marija (Marina Jankowska), Kubiliene Ona (Anna Kubiliowa), 3-čia Mažeikienė Agnė (Agnete Mazeykowa), 4-virta Jankaitė Barbara (Barbara Jankowsczanka) visi iš Švėkšnos miesto (oes de Opido Swieksn).

256. PLIKURAI

1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje minima pull sluзby Plikurow (Woytowstwo Graysciowe). 1695 metų inventoriuje šio vietovardžio jau nebėra. Matyt, šis kaimas išnyko.

Švėkšnos RKB 162-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Plikary, Plikure, Plikury, Plikurow.

Knygoje įrašyti 35 asmenys 15 pavardžių. Penkis kartus paminėta Stanelio pavardė, keturis – Viržilo, kitų po tris ar vieną kartą.

Pakrikštyti devyni vaikai: keturi berniukai ir penkios mergaitės.

Įrašų sąrašas čia.

255. PLATELIAI

Miestelis Plungės rajono savivaldybės Platelių seniūnijoje, vakariniame Platelių ežero krante; nuo Švėkšnos į šiaurę nutolęs 76 km. Miestelyje yra medinė Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1744 m., su varpine), Platelių dvaras su parku. Manoma, kad miestelio pradžia galėjusi būti Pilies saloje, kur XVI a. ant Šventorkalnio kalvos buvo pastatyta Platelių bažnyčia, o greta esanti Dvaro kalva priglaudė dvarą. XVII a. dvaras ir bažnyčia sudegė. 1773–1775 m. seimas Platelius atidavė Oginskiams. 1787 m. suteikta turgaus privilegija. 1792 m. gyvenvietei Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo teises ir herbą.

1804 m. įsteigta parapinė mokykla. 1879 m. pradėjo veikti paštas ir telegrafas.

Pasakojama legenda, kad labai seniai Platelių ežeras tyvuliavęs toli vakaruose. Tačiau per audrą jį pasigriebęs viesulas ir ėmęs nešti į rytus. Iš to ežero-debesies labai smarkiai liję. Viena žemaitė stebėdamasi sušukusi: „Ale tai lej!.. Plate lej“ (Ot tai lyja!.. Plačiai lyja). Pasirodo, tai buvęs ežero-debesies slaptažodis, kurį ištarus visas jo vanduo sugarmėjęs į duburį tarp Žemaitijos kalvų.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje Platelių pavadinimas įrašytas tik kartą – Platele.

Įrašas:

1664-07-07 pakrikštytas Samuelis (Samuel), tėvai Augustinaitis Mykolas (Michaelis Augustinaytis) ir Marija (Marina) iš Platelių (de Platele). Kūmai: Jucaytis Simonas (Jacaytis Simon) ir Inkaklių (de Inkakle) su Česniene Agota (Agatha Sczęsnowiczowa) iš Jurgaičių (de Jurgayte). 

254. PYVORAI

Arčiausiai Švėkšnos yra du Pyvorų kaimai, vienas jų Rietavo savivaldybės Rietavo seniūnijoje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, 40 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos, prie Luknos upės (kairysis Minijos intakas). Kitas kaimas yra Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijoje, netoli Kulių, už 37 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos.

Koks kaimas iš čia paminėtų yra minimas Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje neaišku. Vietovardis rašytas – Piworynie, Piworynia, greičiausiai pagal vietinių gyventojų tarme, kurie pridėdavo priesagą -yn.

Vietovardis galėjo kilti iš amato pavadinimo atsiradusios pagal slavizmą pyvõras (brus. пiвавар, l. piwowar), pivõras „aludaris“ (LKŽ X 46).

Įrašai:

1663-01-07 pakrikštytas Adalbertas (Adalbertus), tėvai Trinka Martynas (Martini Trinklon) ir Apolina (Polania) iš Švėkšnos (de Szwekszna). Kūmai: Nema...sinas? Albrechtas (Albricht Nema..sin) iš Pyvorių (de Piworynie) ir Pesliakas Danielius (Daniel Peslacht) iš Prūsijos (de Prusis), ir Vilnius Marijonas (Marek Wilnewics), ir Freidako dukra Barbora (Barbara Freydach filia), ir Elertienė Elena (Helter Elartowa) iš Švėkšnos (de Szwekszna).

1663-02-18 pakrikštyta Ona (Anna), tėvai Pupelis Mykolas (Michaelis Pupalis) ir Toleikaitė Kotryna (Catharina Tolakowna) iš Inkaklių (de Inkhakle). Kūmai: Meizelaitis Dovydas (Dawid Mayzelaytis) iš Mieželių (de Mayzens) su Braškienė Ona (Anna Braszkowa) iš ten pat (de ibidem) ir Anužienė Limantienė Ona (Anna Anuszowa Limantowa) iš Pyvorių (de Piworynia).

253. PYPLIŠKĖ (PIPLIAI)

Pypliškės kaimas yra Šilutės rajono savivaldybės Gardamo seniūnijoje, 1,5 km į šiaurę nuo Gardamo, 12 km į pietus nuo Švėkšnos. Pro kaimą eina kelias Gardamas – Švėkšna, rytiniu pakraščiu teka upė Tenenys (kairysis Minijos intakas). Ribojasi su Gardamo, Žiogų, Birbalų, Laukstėnų, Žakainų, Gudiškės, Nausėdų kaimais. Pypliškės kaime yra Gardamo, Nausėdų kapinynas, senosios kaimo kapinės.

Iki XVIII a. kaimas buvo vadinamas Pypliais, vėliau Pypliške.

Jau 1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas Piplių drevininkų kaimas - sluзba bartnicka Piplow (Woytowstwo Twaskuciowe), 1695 metų - sluzba Piplow (Woytowstwo Rawdziowe).

Žmonės pasakoja, kad kaime tyvuliavo meldais apaugęs prūdas, kuriame vyrai gaudydavo pyplius - žuvis, dar kitaip vadinamus vijūnais. Jų prisiveisę tiek daug, o žvejyba vienu metu buvusi tokia intensyvi, kad kaimą, vietinių žmonių pasakojimu, ir pradėta vadinti Pypliške.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Piple, Piplę, Piplie, Piplis Szwekszn. 

Knygoje įrašyti 28 asmenys dešimčia pavardžių. Dažniausiai minimos pavardės – Juodis (9) ir Jaunaitis (5).

Pakrikštyti šeši vaikai: trys mergaitės ir trys berniukai.

Įrašų sąrašas čia.