Švėkšnos miestelis yra Šilutės
rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės.
Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, keturių pagrindinių gatvių sankryžoje,
yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė, grįsta akmenimis. Miestelis radialinio
plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios.
Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio
pakraščiu teka upelis Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį teka ir
Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas). Per Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus,
Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas. Stovi dvi bažnyčios: neogotikinio
stiliaus katalikų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (statyta 1905 m.; pirmoji -1509
m.) ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1867 m.; pirmoji -
1819 m.). Švėkšnos centre aplink aikštę tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai,
kurie yra 1–2 aukštų, jų tarpe ir buvę žydų maldos namai sinagoga, pastatyta 1928
m. (pirmoji – 1766 m.). Miestelį puošia dvaro rūmai „Genowefa“ (statyti1880 m.)
ir XIX a. vidurio parkas.
Švėkšnos pavadinimą aptinkame jau
XIV a., 1384 m. kryžiuočių žvalgų sudarytuose Lietuvos kelių pranešimuose.
Tačiau ten upė, kuri anksčiau vadinta Švėkšna, o dabar - Švėkšnale. Nors šiose
apylinkėse žmonių gyventa nuo seno, bet dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų
kraštas XIV a. ištuštėjo ir virto dykra. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o
vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos (1422 m.), kai baigėsi
kryžiuočių ordino grėsmė. Apie XV a. vidurį LDK pakraštyje, prie Švėkšnalės ir
Šalnos upelių Žemaičių didikai Kęsgailos įkūrė dvarą. Prie dvaro kūrėsi
gyvenvietė, kuri XVI a. pradžioje buvo jau nemaža, nes 1503 m. kovo 8 d.
Švėkšna minima Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte, jai paskirtas kunigas.
1509 m. pastatyta Švėkšnos bažnyčia, ją žeme ir bažnytiniu inventoriumi
aprūpino dvaro savininkas Mykolas Kęsgaila. Tai buvo pirmoji bažnyčia šiame
Žemaitijos pakraštyje. 1509 m. Švėkšna pirmą kartą įvardijama miesteliu. Nemenką
poveikį miestelio raidai turėjo XVII a. vidurio LDK - Lenkijos karas su Švedija
ir Rusija. Atrodo, kad 1656 m. Švėkšnoje stovėjo švedų kariuomenės įgula;
okupuotoje šalies dalyje prasidėjus sukilimui prieš juos, prisidėjo ir Švėkšnos
seniūnas su valstiečiais. Matyt, karas padarė Švėkšnai tiesioginių nuostolių,
nes dvaro savininkui Gerhardui Denhofui paprašius, Jonas Kazimieras 1664 m.
gruodžio 17 d. suteikė miesteliui turgus (penktadieniais) privilegija; joje nurodyta,
kad tai padaryta siekiant "atkurti nuniokotą kraštą", o vieta "tinka
prekybai ir niekam netrukdo". Nuo tada penktadieniais (iki Antrojo
pasaulinio karo) ir dabar ketvirtadieniais vyksta turgus. 1665 m. Švėkšnos
mokesčių kariuomenei išlaikyti kvite paminėti 208 gatvių namai, dvi
užvažiuojamos karčemos, malūnas, du kaimo kalviai ir 16 kitų profesijų
amatininkai.
Švėkšna buvo tarsi suskirstyta į
tris dalis: dvaras, bažnyčios jurisdika ir miestelis.
Per XVIII a. pradžios
LDK-Lenkijos karą su Švedija ir Rusiją bei šalyje siautusį badą ir marą Švėkšna
labai nukentėjo (1713 m. surašyme nurodoma 31 šeima).
Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje
stovėjo kariuomenės dalinys, kuris aptarnavo ir pasienio kordonus. Apie 1843 m.
nuleidus tvenkinį ties miesteliu ir suformavus naują ties Vilkėno dvaro sodyba,
Švėkšnalės slėnis tapo pelkėta pieva. Tai sudarė sąlygas atkurti senąjį kelią
iš Švėkšnos centro į Klaipėdą. Buvo pastatytas apie 150 m ilgio medinis tiltas,
pramintas Ilguoju, kuris skyrė dvaro sodybą nuo klebono jurisdikos. XIX a.
viduryje, kai miestelis priklausė grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą
pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su
Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta uždrausta lietuviška
spauda. Po 1863 m. sukilimo per Švėkšna vyko plataus masto kontrabanda su
Prūsija, taip pat gabenta ir uždrausta lietuviška spauda, o į užsienį
nelegaliai išvyko nemažai valdžios persekiojamų bei sunkių gyvenimo sąlygų
nepakėlusių žmonių, tarp jų - ir iš paties miestelio bei apylinkės kaimų.
Per Pirmąjį pasaulinį karą
miestelis nenukentėjo, bet žmonės okupantų buvo labai nuskurdinti. Antrasis pasaulinis
karas taip pat padarė nedaug žalos, bet buvo visiškai sunaikinta žydų
bendruomenė. Karo metu vienuolės elzbietės
sugebėjo pastatyti ligoninę. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos
pasienio komendantūra. Pokaryje apylinkių miškuose aktyviai veikė partizanai,
todėl daug gyventojų neišvengė represijų ir trėmimų. Sovietmečiu Švėkšna buvo
tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
Švėkšna smarkiausiai nukentėjo per
gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 metais. Per 1925
m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156
ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių,
gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais.
Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį
ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.
Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė
parapinė, 1864 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji
mokykla – privati dviklasė mokykla, 1919–1928 m. veikė progimnazija, 1928–1949
m. – gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla. 1995 m. sugrąžintas „Saulės“
vidurinės mokyklos vardas. Progimnazija, vėliau gimnazija 1924–1940 m.
priklausė katalikų švietimo „Saulės“ draugijai.
Vietovardis kildinamas nuo Švėkšnalės
upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna
Švėkšnos RKB 1652-1680 metų
gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Sweiksnie,
Swek., Sweknis, Swieksnie, Swieksny, Swiekszn, Swieksznie, Swiekszny,
Swieksznys, Szewiekszny, Szekszny, Sziekszny, Szvek., Szweiekszny, Szweikszny,
Szwek., Szweks:, Szweks., Szweksiny, Szweksna, Szweksnie, Szwekszn., Szwekszn,
Szwekszna, Szwekszne, Szweksznen, Szweksznenses, Szweksznensis, Szwekszni,
Szweksznie, Szweksznis, Szwekszny, Szwieksznys, Szweksznensis, Szwekszno,
Szwekβn, Szwekβni, Szwenβki, Szwiek:, Szwiekszn Aula, Szwieksna, Szwieksnie,
Szwieksnis, Szwieksny, Szwieksz:, Szwieksz, Szwiekszn., Szwiekszna, Szwieksznen,
Szwieksznanski, Szwieksznenszis, Szwiekszni, Szwieksznie, Szwieksznis,
Szwieksny, Szwieksznys, Szwieksznu, Szwieksžnis, Szwiesk, Szwieskzn,
Szwieskznis, Szwieskzny, Szwiesznis, Szwieszny, Sžweksžnie, Szwekszny, Szwkszna.
Knygoje įvardintas 1071 asmuo,
359 pavarde. Dažniausiai minėtos pavardės: Galdikas (23), Rauga (16), Morkus
(15), Janušis (15), Čiužys (14), Jurionas (14) ir kt. Kai kurios pavardės
kartojasi jau anksčiau mano tinklaraštyje minėtame Dvaro pavardžių sąraše.
Populiariausi vardai – Ona (97),
Jonas (74), Marija (74), Elžbieta (69), Kotryna (59), Jurgis (45).
Pakrikštyti 288 vaikai: 136
mergaitės ir 144 berniukai. Populiariausi krikšto vardai: Ona (26), Marija
(26), Jurgis (23), Jonas (20).
Įrašų sąrašas čia.
Plačiau apie Švėkšną: Miškinis,
Algimantas. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai: Kn. 2. Vilnius, 2007. P.
224-255.
