1713-1731 metų
ŠRKB gimimo metrikų knyga (http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2288) tuo metu
rašyta dviejų kunigų, kurie kunigavo Švėkšnos bažnyčioje. Nuo 1701 m. iki 1723
m. kunigo pareigas ėjo Jurgis Kazimieras Mordel-Vaitkevičius, karaliaus sekretorius.
Tai buvo turtingas žmogus. Jis skolindavo pinigus kitiems, net ir Švėkšnos
dvaro savininkams, kurių reikalai matomai tuo laiku buvo visai pablogėję. Tuo
tikslu, kažkuriuo tai metu buvo užstatytas Alseikų kaimas. 1695-1721 m., Švėkšnos
dvaro savininkas buvo Žemaičių kunigaikštystės kaštelionas Vilhelmas
Eustachijus Grotusas. Kunigas J. K. Mordel-Vaitkevičius savo broliui iš
laisvojo kaimiečio Kazimiero Gedminto buvo nupirkęs Šalpėnų dvarelį, kurį
kunigas testamentu užrašė įsteigimui Šalpėnuose altarijos, pridėdamas tam
tikslui dar 3000 tinpų pinigais ir pelną iš Alseikų kaimo, kuris negražinus
skolos perėjo kunigui J. K. Mordel-Vaitkevičiui. Altarijos steigimo užraše buvo
nurodyta sąlyga, kad į steigiamą altariją skiriamas kunigas turi mokėti
lietuviškai. Visdėlto nėra išlikę žinių ar buvo įsteigta Šalpėnuose altarija.
Tais laikais Švėkšnoje pradeda
reikštis ir visuomeninis gyvenimas. Prie bažnyčios pradėjo steigtis įvairios
brolijos. Skaitlingiausia ir turtingiausia iš jų buvo Švč. Mergelės Marijos
brolija. Daug švėkšniškių ir kitų užrašydavo jai didesnes pinigų sumas, kai
kurie palikdavo net savo turtą. Kad ši brolija buvo pagarsėjusi ir už Švėkšnos
ribų, galima spręsti iš aukų ir užrašų iš tolimesnių vietovių. Žinoma, kad
stambus dvarininkas Rokas Pilsudskis, gyvenęs Pajūryje ar Teneniuose, Lenkijos
maršalo Pilsudskio prosenelis, apie 1720 m. paskolino žydų visuomenei, kurią
sudarė Kėdainių, Šiaulių, Kelmės, Kražių, Naumiesčio ir Švėkšnos bendruomenės, 1000
tinpų. Žydai išdavė vekselį pasirašytą Švėkšnos Sinagogos vyresniojo Lozoriaus
Mendelovičiaus ir dar kelių žydų vyresniųjų, ir Pilsudskio valia, įsipareigojo
mokėti kiekvienais metais po 50 tinpų procentų Švėkšnos Švč. Marijos Mergelės
brolijai. Žydai juos sąžiningai mokėjo. Dar 1790 m. atsiuntė procentus ir
atsiprašė už pavėlavimą. Prie Švėkšnos bažnyčios veikė ir daugiau brolijų. 1758
m. minimos dar Švč. Trejybės ir Švč. Škaplieriaus brolijos.
1721 m. Švėkšną
vizitavo vyskupas Aleksandras Gorainas (Horainas). Vizitacijos akte pažymėjęs,
kad bažnyčia yra tvarkinga ir „dar gerai užlaikoma“; klebono jurisdikoje tuo
metu gyveno 10 šeimų. 1723 m. prie bažnyčios įsteigta „nauja“ (antroji?)
altarija. Apie atliktą vizitaciją yra įrašas ir ŠRKB 1713-131 m. gimimo metrikų
knygoje, kad 1721 m. liepos 31 d. vykdant visuotinę vizitaciją Švėkšnos
bažnyčią vizitavo Aleksandras Gorainas ir Dominykas Sancevičius iš Teismo Rūmų (81
atvaizdas).
1723 m. mirus kunigui Jurgiui
Kazimierui Mordel-Vaikevičiui, nauju Švėkšnos parapijos kunigu paskiriamas Žemaičių
kapitulos prelatas ir Vilniaus kanauninkas kunigas Antanas Vaina, LDK
sekretorius, kuris čia kunigavo iki 1748 m.
1732 m.
Švėkšnoje siautė gaisras, kurio metu sudegė ir Švėkšnos pirmoji medinė, vieno bokšto
bažnyčia.
1713-1731 metų ŠRKB gimimo
metrikų knyga apima 18 metų ir nepilną keturių mėnesių laikotarpį (1713-01-02 –
1731-04-09). Joje užregistruoti 1507 krikštijimai: 785 - berniukų ir 722 -
mergaičių. Daugiausia pakrikštyta: 1719 m. - 130, 1717 m. - 123, 1727 m. - 114.
Mažiausiai: 1715 m. - 36, 1714 m. - 40 ir 1720 m. 47.
Per XVIII a.
pradžios LDK-Lenkijos karą su Švedija ir Rusija bei šalyje siautusį badą ir
marą Švėkšna kaip ir daugelis to metų miestų, miestelių ir kaimų gerokai
nukentėjo. Kaip nurodo A. Miškinis savo knygoje "Vakarų Lietuvos miestai
ir miesteliai" (p. 228), tai liudija 1713 m. grafystes, valsčiaus ir dvaro
inventoriuje pateikti miestelio duomenys. Švėkšnoje bebuvo likę tik 30 proc.
visų buvusių 1695 m. bendro gyventojų skaičiaus. Todėl ir ŠRKB 1714 - 1715 m. knygoje
krikštų skaičius toks mažas.
Taip pat A.
Miškinis rašo: "1720 m. Švėkšnos dvare buvo 185 dūmai, taip pat mažiau
negu XVII a. antroje pusėje, tačiau ne tokia proporcija kaip miestelyje.
Vadinasi, jis patyrė daugiau nuostolių, negu dvare buvusios kaimavietės. Kita
vertus, dar ir XVIII a. vidurio Veiviržėnų dvaro, besiribojančio su Švėkšnos
grafyste ir dvaru plane, prie šių valdų ribos (ėjo Veiviržo upeliu) pažymėtos
švedų sunaikintos ir neatkurtos kaimavietės. Taigi karo pasekmės apylinkėms
buvo ilgalaikės."
Numeracija. Šioje knygoje juodu rašalu sunumeruoti 83 lapai.
Paskutinis numeruotas pusė lapo, 167 atvaizdas, yra pridėtas galbūt iš kitos
knygos arba tiesiog atskiras lapas. Jame įrašytas 1737 m. rugsėjo 20 d.
pakrikštijimas. Be to ankstesnėje numeracijoje, kuri nurodyta ant knygos nugarėlės
vidinės įklijos įrašyta, kad knygoje yra 82 numeruoti lapai. Įrašuose, kurie
įrašyti knygos gale ir nurodomi numeruotų lapų skaičius, nėra nurodyta data. Knygoje
trūksta 68 numeruoto lapo.
Atidžiai sekant įrašus galima
pastebėti, kad labai dažnai nutrūksta įrašų seka, kartais net trūksta įrašo
pabaigos. Todėl galima teigti, kad trūksta nemažai lapų iš šios knygos, o lapų
numeracija atlikta daug vėliau. Pastebimas ir didelis mėnesių atotrūkis,
pavyzdžiui, 1713 m. po liepos mėnesio iš karto eina lapkričio mėnuo, 1724 m. po
kovo mėnesio eina rugsėjo mėnuo ir t.t. Ne retai pasitaiko, kai nėra sekos tarp
dienų, pavyzdžiui, po vasario 6 d. seka 4 d. po to 11 d.(110-111 atvaizdai). Net
dviejose vietose krikšto knygoje įrašyta, kad "dėl aplaidumo šioje knygoje,
neįrašyta tinkamoje vietoje", atvaizdai 127 ir 166, tai yra įrašas
padarytas vėliau, praleidus tikslią įrašų seka. Galima manyti, kad kunigai
nesilaikydavo griežtos tvarkos, kaip, kad dabar yra daroma - pirma įrašoma į
knygą ir po to krikštijama, anksčiau, matyt, įrašus į krikštų knygą surašydavo
vėliau, todėl ir susidarė netikslumai sekoje, kaip kad ir dienų skaičiuje, kai
vasaris turi daugiau nei 29 dienas (61 atvaizdas), (su tuo susidurta ir
ankstesnėse knygose). 69 atvaizde, 33 lape, nurodoma, kad tais pačiais metais [1719
m.] tarpininkaujant Gardamo bažnyčioje pakrikštyti kūdikiai ir seka keturi skirtingų
mėnesių įrašai įterpti į spalio mėnesį.
Įrašai. Lyginat su ankstesnėmis ŠRKB gimimo metrikų knygomis įrašo
eiliškumas beveik nesikeitė. Pirma rašoma data. Metai ir mėnuo rašomi lapo centre,
diena – kairiojoje lapo pusėje. Toliau seka krikštijamo vaiko vardas, po to tėvo
vardas, pavardė, motinos vardas ir pavardė, įrašas apie santuokos teisėtumą (Legitimorum Parentum, Leg. Par:, Leg. coniugum)
ir gyvenamoji vieta. Tik dviejuose įrašuose prie tėvo ir prie motinos nurodytos
atskiros gyvenamosios vietovės. Toliau rašomi kūmai (Levantes, Lev:): pirma kūmino vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta,
toliau kūmos vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta. Toliau įrašyti krikšto
ceremonijoje dalyvavę liudininkai (Afsistens,
Afs:) – vyrai / vaikinai ir moterys / merginos su nurodytomis
gyvenamosiomis vietomis.
Data. Diena iki devynių dažnai rašoma: 1ma, 2da/do, 3tia, 4to, 5ta, 6ta/to, 7ma,
8vo, 9na/no, tai yra pirma, antra, trečia ir t.t. Pasitaiko įrašų ir su ię, pavyzdžiui, ię 3, ię 5. Pradedant dešimta diena ir toliau, diena dažniausiai
rašoma tik skaičiais - 10, 24, 30. Kartais pradedama rašyti Die 24 Augusti, bet tai retesnis datos
užrašymas. Nemažai įrašų kai neįvardijama tiksli diena, o tiesiog rašoma ten
pat - Eodem arba taip pat - Item.
Šiai knygai
būdinga tai, kad mėnesiai - rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis -, dažnokai
rašomi 7ber, 8ber, 9ber, Xber, tai
yra septintas mėnuo nuo kovo mėnesio ir t.t.
Metai visada rašomi iš naujos
eilutės lapo centre. Beveik kiekvieni jų įvardinti kam skirti tie metai:
Įsikūnijusio
Žodžio metai 1714 (Annus Verbi Incarnati
1714);
Mergelės
gimimo metai 1716; 1727 (Annus partu
Virginis 1716; 1727);
Metų
dienos 1717; 1725 (Annus Dni` 1717 ; 1725);
Globojamų
naujagimių žodžio metai 1720 (Annus sub
auspicius neo-nati verbi 1720);
Dievo
įsikūnijo metai 1721; 1722 (Annus
Incarnati DEI 1721; 1722);
Žodžio
įsikūnijimo metai 1724 (Anno ab Incarnatione
Verbi 1724);
Žmonių
sveikatos metai 1726 (Anno Salutis humana
1726);
Mūsų
metai 1728 (Annus salutis nostra 1728);
Atėję
saugūs metais (?) 1731 (Annus orta
salutis 1731)
Nėra įrašų su 1715, 1718,
1719, 1723, 1729 ir 1730 metais. Tikriausiai šie lapai yra išplyšę ir dingę.
Taip pat manyčiau, kad lapai 67, 68 ir 69 (137-140 atvaizdai) knygoje įklijuoti
ne toje vietoje ir vėliau sunumeruoti. Sprendžiant pagal įrašų seką ir rašysena
šie lapai turėtų būti prie 1717 metų, tai yra po 21 numeruoto lapo (46
atvaizdo), kuris baigiasi rugsėjo 26 d., nes 67 numeruotas lapas (137
atvaizdas) prasideda rugsėjo 27 d., o 69 lapas (140 atvaizdas) baigiasi
gruodžio 26 d.
Vardai. Visi vardai rašomi kanoninėmis formomis, tačiau yra nemažai
ir jų trumpinių, pavyzdžiui, Joannes rašoma
Joan`es, Joan`, Franciscus - Fran`ci, Laurentius - Lawre`tius, Marianna - Marian`a,
Susanna - Susan`a, Anna - An`a.
Krikštijami berniukai
įvardinti 49 vardais, iš jų 17 turi po du vardus, pavyzdžiui, Casimirus Franciscus, Nicolaus Carolus,
Simon Thadaus ir kt. Mergaitės įvardintos 37 vardais, 6 iš jų taip pat turi
po du vardus, pavyzdžiui, Martha
Petronilla, Therescia Barbara ir kt. Berniukų populiariausi vardai - Jonas
(85), Jokūbas (65), Jurgis (62), Motiejus (59), Antanas (57). Reti vardai -
Vincentas, Timotėjus, Goftridas, Fabijonas, Dominykas ir kt. Mergaičių
populiariausi vardai išlieka tie patys kaip ir ankstesnėse knygose: Marija
(119), Magdalena (96), Elžbieta (95), Kotryna (76), Ona (69). Reti vardai -
Teresė, Martyna, Leonora, Faustina, Gertrūda, Darata, Apolina.
Tarp suaugusiųjų vyrų
sutinkami nauji vardai: Rokas, Bazilijus, Dominykas, Ignatijus, Leonas ir kt.
Tarp moterų - Rožė, Teresė, Martyna, Veronika, Faustina, Pranciška, Šarlota,
Rosalija, Viktorija, Marcijona.
Pavardės. Merginų pavardės vyrauja lietuviškos su galūne -ayte. Čia jų knygoje priskaičiuojama
1487 pavardės, žinoma, kai nemažai jų kartojasi, bet tokį skaičių rodo excel
paieškos lentelė. Kitos pavardžių galūnės ir jų rastas skaičius: -owa - 974, -wna - 249, -wska - 134, -ate - 76, -nka - 60, -nska - 20, -iene - 11, -ene - 10, -ute - 1.
Vyrų pavardės daug įvairiau
užrašomos, todėl galiu pateikti tik keletą jų skaičių: -wicz - 557, -wski - 260,
-aytis - 105, -nski - 35, -atis - 12.
Nors atrodo, kad lietuviškų vyrų pavardžių nėra daug, tačiau dar nesuskaičiuota
kiek yra pavardžių su galūne -is, -as,
-us, kurios taip pat priskiriamos prie lietuviškų pavardžių, pavyzdžiui,
Balsis, Žiogas, Vainius.
Nauja šioje knygoje, kad jau
neretai pasitaiko raidžių š, ž,
kurios rašomas su brūkšneliu.
Dar viena naujiena, kad yra
aštuonios dvigubos pavardės įrašytos su žodeliu kitaip (alias): Zwirblis alias Wroblewski, Stirbis alias
Brozowski, Zabrins alias Mątwitt, Miezayte alias Petruszayte, Marcowa alias Raukuciowa,
Norkowa alias Birbilayte, Jucayte alias Laksztowa, Budwytayte alias Birbilayte.
Nesantuokiniai vaikai. Šioje knygoje pakrikštyti devyni
nesantuokiniai vaikai ir vienas įrašytas yra be tėvo, paliekant tuščią vieta.
Įrašuose pažymima, kad tai nesantuokiniai vaikai, neteisėtai gimę ir pan. (Vetiti concubitus, Illiciti concubitus,
illegitimi thori, Illegitime nata).
Tautybė ir tikyba. Knygoje minimos šios tautybės ir kitos tikybos
asmenys: prūsai - Pruthenorum, Prute`,
Prutenon; liuteronai - Lutheranow;
čigonai - Cyngarors, Cygar, žydai - Judate.
Dar minimi ateiviai, atėjūnai
(advenarum), tai yra ne vietiniai
žmonės, o iš kitų vietų atsikėlę gyventi čia.
Gyvenamoji vieta. Vietoj kūminų ar liudininkų konkrečios
gyvenamosios vietos labai dažnai rašomi žodeliai: ten pat - eodem, oe`s, ibidem; abu - ambo, kiekvienas, abu - uterq, visi - omnes. Pavyzdžiui, visi iš ten pat, Bliūsukio kaimo - omnes de eodem villa Blucukie. Dažnai prie
vietovardžio sutinkami žodeliai pago, villa. Tiek vienas, tiek kitas
žodis reiškia kaimą: pago - kaimas,
sodžius, villa - namai kaime,
vasarnamis, dvaras, ūkis.
Kūmai. Šioje knygoje, nei ankstesnėje 1686-1698 m. krikštų knygoje,
neatsižvelgiama į tai kas krikštijamas - berniukas ar mergaitė. Visada pirma,
tik su keliomis išimtimis, yra rašomas kūminas, po to seka kūma.
Liudininkai. Dažniausiai liudininkų yra tik vienas ar du. Po tris,
keturis, ar penkis liudininkų yra tik vienas kitas. Dar dažniau sutinkama, kad
liudininkų išvis nėra, yra tik kūmai.
Kilmės titulai. Šioje krikštų knygoje itin gausu
kilmingų asmenų. Vyrų titulai tie patys, kaip ir ankstesnėse ŠRKB gimimo
metrikų knygose: Perillustris Magdnificus
Dn`us, Nobili G. Dn`i, Gnosus Dnus Gdus,
Adm Rndg Dnus, M.G.Dng, Admdu Rdnus Dng ir pan.
Moterų: Perillustri Mfc`a Dn`a, perillustri Dn`a, Magnifies
Dn`a, Mfca Dn`a, M. D., G. D., Dna, D., Virgino, V., V. D.
Nors 1713-1731
metų gimimo metrikų knyga gana tvarkingai rašyta, aiškus raštas, nesulieta,
mažai apiplyšusių lapų, tačiau kaip jau minėjau anksčiau, trūksta nemažai
knygos lapų, tai yra prarasta dalis informacijos, o tai reiškia kad ši knyga
pilnai neatspindi Švėkšnos bažnyčios krikštų skaičiaus. Analizuojant kitus
duomenis iš šios knygos, taip pat nėra tikslumo.
Tenka pastebėti, kad šioje
knygoje iš kitų parapijų jau mažai krikštijama. Atrodo, jog tame laikotarpyje
jau nusistovėjo tam tikrų parapijų ribos ir parapijiečiai buvo linkę lankytis
savo parapijos bažnyčioje.
Gaila, kad nėra išlikusių
ištisinių metų krikšto metrikų. Trūksta 1681-1685 m., 1699-1712 m., 1732 m.,
1747-1763 m. Mirties metrikos yra išlikusios tik nuo 1737 m.
Literatūros
šaltiniai:
1. Miškinis,
Algimantas. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. 2 t. p. 228.
2. Rugis, Jonas. Švėkšnos
praeitis Vieno Žemaitijos miestelio istorija. Chicago, 1950. p. 26-29.
3. Žąsytis, Kazys. Švėkšnos parapijos
istorija. Kl. 1993. p. 20-22, 57.
