84. GRABUPIAI

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašomas Grabuki de Prusia. Greičiausiai tai yra Prūsijos žemėje, Šilokarčemos srityje buvę Grabupiai.

Grabupiai vokiškai vadinti Groß Grabuppen yra Šilutės rajono savivaldybės Šilutės seniūnijoje, abipus kelio Šilutė-Ramučiai, 3 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Per kaimą teka Šyšos dešinysis intakas Grabupė, iš vakarų pusės prieina Rudynų miškas. Kaimas ribojasi su Barzdūnų, Macikų, Grabupėlių, Gnybalų kaimais. Nuo Švėkšnos nutolę 22 km.

Grabupių kapinyne yra rasta įkapių iš X a. – XIII a.

Vietovardžio kilmė gali būti aiškinama kaip sudurtinis žodis – grabė - griovys, kanalas + upė.

Knygoje įrašytas vienas asmenvardis 1673-11-01 įraše – Paulienė Uršulė (Ursula Paulene).

83. GOTAUTAI

Vietovardis nei Gotautai, nei Gatautai, nei Gataučiai neaptinkamas arčiau Švėkšnos.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašomas Gotowcie. Ko gero vietovardis kilęs nuo asmenvardžio Gotautas.

Įrašuose įrašyta, kad 1673-02-04 Gotautas Dovydas (Dawidis Gotowc) su  žmona Mizgiraite Marija (Marina Mizgirowna) iš Gotautų pakrikštijo dukrą Kotryną (Catharina).

82. GLUŠAIČIAI

Išnykęs kaimas. Šiandien nebeaptinkamas vietovardis. Kurioje vietoje buvo ši vietovė neaišku.

Glušas – tai gali būti kurčias žmogus arba dar kitaip vadinamas kvaiša, žiopliu, pusgalviu.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje sutinkamas tik kartą Gluszayti. 1666-07-09 įraše nurodyta, kad Plikuraitis Valentinas (Valentinus Plikuraytis) su žmona Darata (Dorothea) iš Glušaičių pakrikštijo dukrą Magdaleną (Magdalena).

81. GIRININKAI

Yra net trys kaimai pavadinimu Girininkai nuo Švėkšnos nutolę maždaug vienodu atstumu. Tai Klaipėdos rajono savivaldybės Vėžaičių seniūnijoje esantis Girininkų kaimas už 23 km, kitas toje pat savivaldybėje Judrėnų seniūnijoje už 17 km. Trečias - Šilutės rajono savivaldybės Vainuto seniūnijoje Girininkų kaimas nuo Švėkšnos nutolęs 22 km.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų metrikų knygoje vietovardis rašytas Gieryniki, Giriniki, Girinikis Gorzdensis. Paskutinis vietovardžio variantas nurodo, kad minimi Girininkai priklausė Gargždų miestelio parapijai. Tai yra šiandieniniai Girininkai esantys Vėžaičių seniūnijoje.

Knygoje įrašyti penki asmenys trimis pavardėmis. Pakrikštytas vienas berniukas.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

80. GIRĖNAi

Kaimas Rietavo savivaldybės Rietavo seniūnijoje. Pietuose eina magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda, plyti Girėnų miškas. Kaimo šiaurėje teka Jūros upės intakas Deguva, pietryčiuose – Aitra. Nuo Švėkšnos į šiaurės rytus nutolę 33 km.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje šis vietovardis Gireny minimas du kartus. Kartą 1664-07-23 įraše Židelis Dovydas (Dawid Zidelis) ir 1671-03-19 įrašyta Jakaitė Kristina (Christina Jaykaycia).

79. GINČAI

Buvęs kaimas Prūsijoje. Vokiškai vadintas Gindczen, Gindszen, Gintszen, Gintzen (1710-1728 m.), Jon Jündisch (1791-1792 m.), Gindschen, Jündßen, Jon Jündisch (1730 m.), Jahn Jündisch (1736 m.), John Jündisch (1785 m.), Gündszen (1895 m.), Gündßen, lietuviškai Ginčai (1912 m.).

1785 metais buvo karališkasis kaimas, priklausė Verdainės parapijai, Šilokarčemos valsčiui. 1903 metais buvo sujungtas su Raukučių kaimu. 1919 metais jau bendruomeninis kaimas, priklausė Saugų parapijoje.  

Ginčai buvo nuo Švėkšnos į pietvakarius nutolę 12 km, už Norkaičių kaimo.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas Gincze, Ginczy, Gincie.

Įrašyta dešimt asmenų šešiomis pavardėmis. Pakrikštytas vienas berniukas.

Išsamus įrašų sąrašas čia.