29. BURNIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Barnis, Burnie, Burnis, Burnius, Burni.

Įvardinti 28 asmenys, 17 pavardžių. Septynios iš jų - Bendikas, Skaugirdas, Gedmin(t)as, Aleksaitis, Lekaitis, Žvaginis, Pakacius – sutinkami ir 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje.

Pakrikštyti penki vaikai: vienas berniukas, trys mergaitės ir vienas neįskaitomas.

Įrašų sąrašas čia.

28. BUIŠIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Buysze, Buysie, Buyszi.

Paminėti septyni asmenys, keturiomis pavardėmis. Pakrikštytas vienas berniukas.

Įrašų sąrašas čia.

27. BŪDVIEČIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Buda, Budvycie, Budwicie, Budwite, Budwitis, Budwyvie, Budwity, Bugwiciow, Butwitayciow.

Įvardinti 63 asmenys, 12 pavardžių. Iš senesnės 1652-1680 metų metrikos knygos kartojasi trys pavardės – Budrikas, Jucius ir Lukšas.

Pakrikštyti 25 vaikai: devyni berniukai ir 16 mergaičių.

Įrašų sąrašas čia.

26. BUDRIKAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Budriki, Budryki, Budrik, Budrykis.

Įrašyti aštuoni asmenys, dviem pavardėmis. Pavardė Budrikas (-is) sutinkama ir 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje.

Pakrikštytas vienas berniukas.

Įrašų sąrašas čia.

25. BUDRIAI

Švėkšnos 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje yra įrašytas vietovardis Budraycie.

Šiandien Budraičių vietovardis arčiausiai esantis Švėkšnos aptinkamas už 82 km Kelmės rajono savivaldybės, Pakražančio seniūnijoje. Gal būt ankstesnis Budraičių pavadinimas šiandien virto į pavadinimą Budriai. Tokiu atveju Budrių kaimas yra daug arčiau, Šilalės rajono savivaldybės, Kvėdarnos seniūnijoje, 1 km į šiaurę nuo Pajūralio; 24 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Kaip nurodo ELIP, šiandien kaimo sodybos išsimėčiusios net iki dešiniojo Jūros kranto.

XVII a. ši vietovė tikriausiai priklausė Feidanio (Kvėdarnos) valdai.

Metrikų knygoje minimas tik vienas asmuo, nurodęs Budraičių (Budrių) vietovę.

Įrašas:

[1689-06-26 pakrikštytas] if 26 hurg Bap`e Dovydas (David) Dovydas Sudžius (Davidis Sudzius) ir (et) Kristina Ragelaite (Cristina Ragielayte) iš Juškaičių (de Juszkaycie). Kūmai (Lew) Dovydas Jurionas (David Jurian) iš Laukstėnų (de Lauksciany) su (cu`) Magdalena Ragelaite (Magdalena Ragielayte) iš Budrių (de Budraycie).

24. BUBELIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Bubele, Bubelie.

Įvardintas 21 asmuo, aštuoniomis pavardėmis. Šioje knygoje sutinkama tik viena pavardė (Bubelis), kuri kartojasi ir 1652-1680 metų metrikų knygoje. Kitos pavardės naujos. Užkuriais tapo Andriušaitis Simonas Daukšio Jurgio troboje, Lauksvičas Petras – Bubelio Adomo troboje.

Pakrikštyti penki vaikai: trys mergaitės ir du berniukai.

Įrašų sąrašas čia.

23. BROKORIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Brkorus, 1652-1680 metų metrikų knygoje  – Brokorie.

Įvardinta trijų asmenų šeima.

Įrašas:

[1688-05-30] ie 30 Baps` est Petras (Petrus) Juozapas Bernotas (Josephi Bernats) ir (et) Magdalena Mikužaitė (Magdalena Mikuzayti) iš Brokorių (de Brkorus). Kūmai (Lew.) Baltramiejus Bernotas (Bartholomeus Benots) iš Mataičių (de Mataytis) su (cum) Elena Budvitaite (Elena Budwitayte) iš Gailaičių (de Gaylaytis). 

22. BLIŪDSUKIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Blucikie, Bluciuki, Blucyki, Blucykie, Blucukie, Bludcukie, Bludsukie, Bludsukis, Blusukie, Bludzie , Bliudsukie, Blutsukie, Pludsiukie, Pludsukie.

Įvardinti 83 asmenys, 20 pavardžių. Šešios pavardė - Audinis, Birbilas, Budvitis, Buišis, Genis, Šarka - sutinkamos ir ankstesnėje 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje. Lyginant šias metrikų knygas, matyti, kad vėlesniais laikais Bliūdsukiuose labai pagausėjo gyventojų, atsirado tokie vardai kaip Abraomas, Samuelis, o tai rodo, kad atsikraustė žydai.

Pakrikštyti 27 vaikai: 17 mergaičių ir 10 berniukų.

Įrašų sąrašas čia.

21. BIRBILAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Birbily, Birbyly, Byrbyly, Byrbylow.

Įvardintas 21 asmuo, aštuoniomis pavardėmis. Dvi pavardės – Birbilas ir Dvarionis – sutinkamos ir ankstesnėje 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje.

Pakrikštyti šeši vaikai: du berniukai ir keturios mergaitės.

Įrašų sąrašas čia.

20. BILVIETIS

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas - Bilwicie, Bilwitis, Bylwicie, Bylwycie.

Įvardinti 43 asmenys, 18 pavardžių. Keturios pavardės kartojasi iš 1652-1680 metų gimimo metrikų knygos: Buividas, Mikužis, Stanelis, Šupstis.

Pakrikštyta 11 vaikų: šešios mergaitės ir penki berniukai.

Įrašų sąrašas čia.

19. BIKŠĖS

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje yra įrašytas vietovardis – Biksze.

Šiandien panašus vietovardis Bikšiai yra išlikęs gana toli nuo Švėkšnos - Biržų rajono savivaldybėje.

Lietuvių kalbos žodynas šį žodį aiškina taip: bikšės - bìksvės (vok. dial. büxen) taip vadinamos kelnės; bikšenti – paskubomis eiti smulkiais žingsneliais; bikšinėti – vaikštinėti be reikalo, bindzinėti.

Įrašas:

1692-06-27] d 27 be` Petras (Petrus) Valentinas Vainius (Valentini Waynius) iš Rumbikių (de Rumbiki) ir (et) Ona (Anna) sutuoktiniai (con.) Kūmai (Levan.) Petras Bartkus (Petrus Bortkiewicz) iš Bareikų (de Boreykiany) su (cu`) Agota Alseikiene (Agatha Olseykowa) iš Šalpėnų (de Szolpiany) Liudininkai (Af) Kazimieras Jalmanas (Casimirg Jalmanowski) iš Bikšės (de Biksze).

18. BERCIŠKĖ

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Berczacie.

Paminėti penki asmenys, trimis pavardėmis. Uršulė Subinienė minima ir 1652-1680 metų gimimo metrikų įrašuose.

Įrašas:

[1686-12-22] Taip pat (Eode) Barbora (Barbara) Dovydas Smaguris (Dawidis Smaguris) ir (et) Kristina Mekaitė (Cristina Mekate) iš Berciškės (de Berczacie) Kūmai (Lev) Petras Šedvilas (Petrg Szedwil) iš Švėkšnos (de Szwekszny) su (cu`) Barbora Juodaitė (Barbara Judate) iš Inkaklių (de Inkaklie) Liudininkai (Afi`s) Marija Toleikaitė (Marianna Tolekate) iš Bercaičių (de Berczaycie) ir (et) Uršulė Subinienė (Ursula Subiniowa) ten pat (ibide).

17. BENDIKAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Bendiki, Bendyki, Będiki, Bęndiki, Bendis, Będyki.

Įvardinti 42 asmenys, 12 pavardžių. Trys pavardės kartojasi ir 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje: Bendikas, Kurmis, Rupšis.

Pakrikštyta 13 vaikų: šeši berniukai ir septynios mergaitės.

Įrašų sąrašas čia.

16. BEGĖDŽIAI

Švėkšnos 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Bebgiedzie.

Paminėtas vienas asmuo.

Įrašas:

[1687-04-22] 22 Marija (Marianna) Martynas Lelis (Martini Lęlis) ir (et) Ona Klovaitė (Anna Klowacie) iš Šarkiškių (de Szarkiszki). Kūmai (P.) Mykolas Puplesis (Michael Pupleysis) iš Žąsyčių (de Zuszaycie) su (cum) Marija Grigaliene (Mariana Grygalowa) iš Šarkiškių (de Szarkiszki) ir (et) Darata Glavienė (Dorothea Glowayciowa) iš Begėdžių (de Bebgiedzie).

15. BAUBLIAI

Arčiausiai Švėkšnos Baublių kaimas aptinkamas Kretingos rajono savivaldybės, Žalgirio seniūnijoje, už 44 km nuo Švėkšnos. Kiti du arčiau esantis Baublių kaimai yra Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos (už 48 km) ir Bilionių (už 54 km) seniūnijose.

Baublys - tai garnių šeimos paukštis Botaurus stellaris, kuris ypatingas savo balsu baubia kaip jautis. Dar baubliu vadina didelės apimties išpuvusi medį, kuris vėjui įsisukus baubdavo.

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Bauple.

Įrašas:

[1693-05-09] 9 Uršulė (Ursula) Dovydas Dumikas (Dawidis Dumyk) ir (et) Uršulė Bamplaitė (Ursula Bamplayte), teisėti tėvai (legit Paren`) iš Utos (de Utta). Kūmai (Leu:) Dovydas Lukošaitis (Dawid Lukoszaytis) iš Vilkų Kampo (de Wilku kąpa) su (cu`) Marija Uksienė (Marianna Uksowa) iš Utos (de Utta) Liudininai (Ans) Jurgis Sugintas (Georgius Sugint) iš Utos (de Utta) Elena Jucienė (Helena Jucowa) iš Bliūdsukių (de Bludsukie) Agnė Bamplaitė (Agnes Bamplayte) iš Baublių (de Bauple).

Gali būti, kad Bamplaitės Uršulė ir Agnė yra seserys ir kilusios iš Baublių.

14. BARTININKAI

Bartininkai – kaimas, esantis Šilutės rajono savivaldybės, Gardamo seniūnijoje, 2 km į pietvakarius nuo Gardamo, upės Tenenio kairiajame krante; už 17 km į pietus nuo Švėkšnos.

Vietovardis Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje rašytas – Bartniki. Bartnikai (lenkiškai Bartniki) tai – bitininkai.

Paminėti keturi asmenys, Jankaičio ir Vaitiekaičio pavardėmis.

Pakrikštyta viena mergaitė.

Įrašas:

[1693-08-23] Taip pat (Eod`) Marija (Marianna) Kazimieras Juknaitis (Casimiri Juknaytis) ir (et) Kristina Gečaitė (Cristina Gieczayte), teisėti tėvai (Leg Pare`) iš Bartininkų (de Bartniki). Kūmai (Leu`) Jurgis Vaitiekaitis (Georgig Woytiekaytis) iš ten pat (de ibide) su (cu`) Marija Ašmutiene (Marianna Aszmuciowa) iš Gardamo (de Gordoma).

13. BAREIKOS

Per Bareikų kaimą teka upelis Alkupis (dešinysis Graumenos intakas; Minijos baseinas). Alkupis minimas 1553-1555 metų Švėkšnos dvaro ribų aprašyme: dvaro žemių riba einanti „<...> per tą upę [Šalpę], iki upelio Alkupis, besirubežiuodama su JKMbės Šalpėnų bajorais Burniais, pasiekia Graumenos upę, kuri besirubežiuodama su tomis žemėmis, pasiekia upokšnį, gi tuo upokšniu skiriamoji eina kapčiais ir pasiekia Judrės upę, kuri rubežiuojasi su tais pačiais bajorais Burniais ir iki Rietavo bajorų Mizgirių; <...>.“¹ Kaip nurodo kraštotyrininkas Petras Čeliauskas, naujame upių registre Alkupio upelis užregistruotas iškreiptu Kalupio vardu.²  Alkupio pavadinimas siejamas su alkvietę.

Gal būt todėl 1644 ir 1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje yra minima pusė tarnystės Alkupio (pul sluзby Alkupie), o ne karališkų bajorų žemės Bareikose, kurios sudarė atskirus bajorkainius (akalicas) ir nepriklausė Švėkšnos dvarui. Bajorkaimiuose gyveno laisvi valstiečiai ir bajorai.

Plačiau apie Bareikas skaityti knygoje RĖBŽDA, Kazys. Šalpėnai. Kaunas, 2015.

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Bareikiany, Bareikianis, Bareykiany, Bareykieny, Bareykis, Barekiany, Barykiany, Bereykiany, Boreyk:, Boreykiany, Boriaykis, Boreykiani, Boreykieny, Boreyhiany, Boreyki.

Įvardinti 98 asmenys, 31 pavarde. Dešimt pavadžių kartojasi ir 1652-1680 metų metrikų knygoje.

Pakrikštyta 30 vaikų: 11 mergaičių ir 19 berniukų.

Įrašų sąrašas čia.

12. BALSVIEČIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje Balsviečių vietovardis rašytas – Balswicie, Balswitie, Balswycie, Bolswicie.

Įvardinti 26 asmenys, 11 pavardžių. Pavardė Bružis kartojasi ir 1652-1680 metų metrikų knygoje.

Pakrikštyti septyni vaikai: trys mergaitės ir keturi berniukai.

Įrašų sąrašas čia.

11. BALSĖNAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje Balsėnų vietovardis rašytas – Balsiang, Balsiani, Balsiany, Balsinis, Bolciany, Bolsany, Bolsiani, Bolsiany.

Įvardinta 70 asmenų, 30 pavardžių. Vienuolika pavardžių kartojasi kaip ir 1652-1680 metų metrikų knygoje.

Pakrikštyta 17 vaikų: penkios mergaitės ir 12 berniukų.

Įrašų sąrašas čia

.

10. BALČIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje minimas Balčių vietovardis – Balcie, Bolcie, Balsen. Greičiausiai čia minimas Balčių kaimas, esantis Šilutės rajono savivaldybės, Vainuto seniūnijoje, už 33 km nuo Švėkšnos.

Visur minimas tik vienas asmuo – kilmingas ponas Jonas Vaitkus (Joannes Woytkiewicz). Įrašai yra iš 1692-1695 metų, vėliau, dar 1697 metais šalia Jono Vaitkaus nurodoma vietovė Bareikos.

Įrašų sąrašas čia.

9. AVINYČIA

Švėkšnos 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje jau gausiau yra įrašų su gyventojais iš šios vietovės nei 1652-1680 metų metrikos knygos.

Įvardintas 51 asmuo, 12 pavardžių. Dažnesnės pavardės – Deivikas (11) ir Tamošaitis (9). Nei viena pavardė nesikartoja iš ankstesnės knygos įrašų.

Pakrikštyta 18 vaikų: dešimt berniukų ir aštuonios mergaitės.

Matyt avidės ūkis buvo jau išsiplėtęs ir sėkmingai vystomas Švėkšnos dvare, nes reikėjo daugiau žmonių jam prižiūrėti. Avys buvo laikomos mėsai, vilnai ir kailiui.

Vietovardis rašytas: Awinicie, Awynicie, Owcarnia, Owczarne, Owczarni, Owczarnia, Owczarnie, Owczarnis, Oweceinie, Owinicie.

Įrašų sąrašas čia.

8. AUKŠKELIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje paminėtas vienas asmuo iš Auškelių kaimo. Vietovardis rašytas – Aukszkiele.

Įrašas:

[1697-11-13] 13 Dvyniai (Gemini) Jonas ir Martynas (Joannes et Martinus). Jonas Jurionas (Joannis Jurian) ir (et) Marija Daukšaitė (Marianna Daukszowiczowna) iš Mockaičių (de Mockaycie). Kūmai (Leutes) Jono (Joannis) Jurgis Laukševičius (Georgig Laukszowicz) nuo Švėkšnos (et Szweksnis) su (cu`) Magdalena Gedmintiene (Magdalena Giedmintowa) iš Auškelių (de Aukszkiele). Liudininkai (Afs) Elžbieta Darkšaitė (Elisabet Darkszayte) iš Šiuraičių (de Szuraycie). Kūmai (Lewantes) Martyno (Martini) Martynas Bankus (Martinus Bonkiewicz) ir (et) Marija Tautkaitė (Marianna Towtkiewiczowna) iš Švėkšnos (Szweksnis).

7. AUKSORAS

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje minimi du asmenys iš Auksoro kaimo.

Vietovardis rašytas: Auksory, Ausori, Ausorie.

Įrašai:

[1690-07-30] Taip pat (Item) Ona (Anna) Juozapas Šlauderis (Joseph Szlauderis) ir (et) Ieva Mineikaitė (Ewa Mineykowna) iš Lekių (de Lekie). Kūmai (Leu:) Dovydas Mineikis (Dawid Mineyko) iš Auksoro (de Auksory) su (cu`) Judita Rudgalviene (Judita Rudgalwiowa) iš Jocių (de Jocie).

[1688-05-05] 5 Stanislovas (Stanislaus) Petras Dromantas (Petry Dromonts) ir (et) Marija Benskaitė (Morianne Benskate) iš Tickinų (de Tisinis). Kūmai (P:) Dovydas Mineikis (Dawid Minekis) iš Auksoro (de Ausori) su (cu`) Elžbieta Dromantaite (Elisabet Dromontate) iš Auksoro (de Ausorie).

6. AUGILĖ

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje minimi 47 asmenys iš Augilės kaimo. Dažniausiai pasikartojančios pavardės – Mantvydas (11) bei Vidmantas (9). Viso įvardinta vienuolika pavardžių. Ir tik viena iš jų pasikartoja ir 1652-1680 metų metrikų knygoje – Vilkelis.

Pakrikštyta 13 vaikų: aštuoni berniukai ir penkios mergaitės.

Vietovardis rašytas: Agile, Augieles, Augielis, Augile, Augilis, Augilo, Augilu, Augulie.

Įrašų sąrašas čia.

5. ANTKOPTIS

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje įvardintas vienas asmuo nurodęs gyvenamąją vieta Antkoptyje. XVII a. tai buvo Prūsijos valdos. Ankstesnėje, 1652-1680 metų metrikų knygoje, buvo įvardinti 8 asmenys.

Vietovardis 1695 metais įrašytas - Ankopcie.

Įrašas:

[1695-08-28 pakrikštytas] 28 Baltramiejus (Bortholomeg) [Tėvai] Juozapas Tautkus (Josephi Towtkiewicz) ir (et) Marija Krakaite (Marianna Krakayte). Teisėti tėvai (Leg: Paren`) iš Bilviečio (de Bilwicie). Ponas (D) Petras Mažeika (Petrg Mozeykiewicz) iš Švėkšnos (Szweksznis) su (cum) Justina Krakaite (Justina Krakayte) iš Antkopčio (de Antkopcie).

Pavardė Krakys iš Antkopčio kartojasi ir 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje.

4. ALSEIKOS

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje Alseikų vietovardis rašytas: Alsieyki, Olseyki, Olsieyki, Olsieykie, Olsiaykie, Olsieki, Olsicki, Olsiejki.

Knygoje įvardintas 61 asmuo, 24 pavardėmis. Daugiausia asmenų turinčių pavardes Šakinis (9) ir Alšauskis (8). Yra pasikartojančių pavardžių, lyginat su 1652-1680 metų metrikų knyga: Alšauskis (Alseikis), Mikužis, Jurionas, Jucius, Bružis, Pušinis, Gedgaudas, Darkšas.

Pakrikštyta 17 vaikų: septyni berniukai ir dešimt mergaičių.

Įrašų sąrašas čia.

3. ALKA

Alka, alkas (bendrine prasme) – šventvietė, kulto ir aukojimo vieta. Tai šventos kulto vietos.

Dažniausiai alka būdavo įrengiama atviroje vietoje, pvz., aukštumoje, kalne (alkakalnyje), šventoje giraitėje, nedideliame lauke arba pievoje prie upelių kur auga šventasis medis. Kartais alkos randamos prie piliakalnių. Alkos buvo laikomos šventomis vietomis, apgaubtos ypatinga pagarba. Jose įrengdavo aukurą, kuriame kūrendavo amžinąją (šventąją) ugnį. Alkose arba šalia jų randama mirusiųjų kaulų, tai rodo, kad čia buvo laidojama. Tiksli aukojimo vieta nežinoma. Nuo neolito laikotarpio aukojant daužydavo molinius indus, tikint, kad dužimo garsas nukreipia blogąsias dvasias. Paprotys daužyti indus per laidotuves, vestuves, krikštynas dalinai išlikęs iki mūsų dienų.

Įvedus krikščionybę, alkų vietose buvo pastatyti kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai.

Kaip nurodo etnografas ir religijotyrininkas Norbertas Vėlius, Lietuvoje yra apie 120 vietovardžių, susijusių su alka (33% pievų pavadinimai, 19% upių, ežerų, raistų, 17% kalnelių, 10% kaimų. ¹

Švėkšnos parapijoje nėra žinoma apie jokį Alkos kaimą. Bet Vilkų Kampo kaimo ribose, netoli Ašvos upės, dešiniame jos krante, prie kelio Gardamas-Švėkšna yra Alkakalnis, vadinamas Alkos Kalnu. Senoliai vaikams pasakodavo, kad Alkakalnyje, prie aukuro, vaidilutės ugnį kūrendavo. O aukurą didelį, kokių 4 metrų skersmens akmenį, gerai dar prisiminė senieji vietos gyventojai. Sovietiniais laikais tą akmenį sudaužė ir į pamatus sudėjo. Menama, kad tada po akmeniu buvo rasta žalvarinių apyrankių.

Arčiausiai šiandien žinomas Alkos kaimas yra Šilutės rajono savivaldybės, Saugų seniūnijoje, 6 km į pietvakarius nuo Saugų, prie Žemaitkiemio-Sakūčių plento, už 20 km į pietvakarius nuo Švėkšnos. Plačiau apie jį. Kaimas vadintas 1710-1728 m. Alckas, Alcke, Alk, Alka, 1736 m. Jahn Schadwill, 1785 m. Alck, Alka, Elkeningken, Schedwill, Jon Schadwill, Jon Schedwilleiten.

Kitas kaimas Alkos pavadinimu yra Rietavo savivaldybės, Rietavo seniūnijoje, už 41 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos.

Kokia tiksli vietovė įvardinta Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje neaišku. Vietovardis knygoje įrašytas Elka. Įvardintas vienas asmuo iš šios vietovės.

Įrašas:

[1688-09-29 pakrikštyta] Kotryna (Katharina) [Tėvai] Andriejus (Andrea) ir (et) Elžbieta Pogaitė (Elisabeth Pogayti) iš Inkaklių (de Inkakly). Kūmai (Leu:) Kazimieras Grakas (Casimirus Grax) iš Alkos (de Elka) su (cum) Katryna Juciene (Katharina Juciowa) iš Inkaklių (de Inkaklis). Liudininkai (Afitees) Barbora Sarokaitė (Barbara Sarakayti) iš Inkaklių (de Inkakly).

Šaltiniai: 

¹VĖLIUS, Norbertas. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, II t. / Mokslo ir enciklopedijos leidykla, 2001. T. 1. P. 659.

2. AISĖNAI

Kaip jau rašyta anksčiau XVII a. egzistavo du Aisėnų kaimai: vienas – Prūsijoje, (dabar Šilutės r. sav. Saugų sen.), kitas – LDK, (dabar Klaipėdos r. sav. Veiviržėnų sen.).

Pirmieji Aisėnai priklausė Klaipėdos Šv. Mikalojaus evangelikų liuteronų bažnyčiai. Netoli Aisėnų kaimo, už 11 km, dar iki 1525 metų Priekulėje buvo įkurta koplyčia. Bažnyčia Priekulėje pastatyta tik 1697 metais, iš plytų.¹  

Antrieji Aisėnai priklausė Rietavo parapijai.

Prie kaimo arčiausiai buvo Veiviržėnų bažnyčia už 7 km, kiek toliau Švėkšnos už 12 km. Rietavo parapijos bažnyčia buvo už 35 km.

1639 metais Veiviržėnuose Rietavo seniūnas pastatydino bažnyčią. Jai 1639 metais priskirta pyliava (javų duoklė) buvo nevykdyta. 1641 metais bažnyčiai dovanotas žemės sklypas o 1693 metais naujai atstatyta bažnyčia. Veiviržėnų bažnyčia buvo Rietavo parapijos filija. 1767 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia.²

Rietavo parapija įsteigta XVI a. pradžioje, dar iki 1529 metų, tiksli data nežinoma. Bažnyčia buvo medinė nedidelė, vos kiek didesnė už aplinkinius namus. 1539 metais minimas Rietavo klebonas. XVI a. antroje pusėje kalvinai bažnyčią pasisavino iš katalikų. Rietavo tijūnas Leonas Sapiega apie 1588 metais ją katalikams padėjo susigrąžinti. 1596 metais čia įsteigta parapijos mokykla, kuria klebonas kartu su mokytoju privalėjo išlaikyti. Nuo 1612 metų pradėtos rašyti metrikų knygos (www.epaveldas.lt tik nuo 1855 metų). Teigiama, kad XVI a. pabaigoje Rietave buvo kalvinų mokykla ir spaustuvė, čia buvo Žemaitijos evangelikų reformatų centras, kuris sunyko galbūt dėl didėjančios katalikų bažnyčios įtakos, ypač XVII a. Gali būti, kad tuo laiku prie katalikų bažnyčios buvo įsteigta ir Šv. Marijos brolija.

1721 metais seniūnas Mykolas Sapiega pastatydino naują šv. Mykolo ir šv. Jurgio bažnyčią.³

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje sunku atsekti iš kokio Aisėnų kaimo yra gyventojai. Sekant pavardes, taip pat negalima identifikuoti tikslaus vietovardžio. Todėl gyventojai surašyti viename sąraše, šalia pavardės nurodomos autentiškas vietovės įrašas.

Aisėnų vietovardis metrikų knygoje rašytas: Aasiany, Asianis, Ayse, Aysiany, Asienni, Aysiany Parohia Wewyrzan, Alsienni, Alsiany, Alsziany, Asiany.

Knygoje įrašyti 25 asmenys, 12 pavardžių. Yra pasikartojančių pavardžių, lyginat su 1652-1680 metų metrikų knyga: Jacas (Jecis), Vitkus, Juodukis (Juodis), Ruigis, Girdvainis, Ambrasas.

Pakrikštyti 5 vaikai: du berniukai ir trys mergaitės.

Įrašų sąrašas čia.

Šaltiniai: 

¹ http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Priekules-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija 

²https://lt.wikipedia.org/wiki/Veivir%C5%BE%C4%97n%C5%B3_%C5%A0v._apa%C5%A1talo_evangelisto_Mato_ba%C5%BEny%C4%8Dia 
³ http://www.rietavoparapija.lt/index.php/apie/7-istorija