399. VARNIŠKIAI

Kaimas, esantis Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, Inkaklių kaimo šiaurės rytų pakraštyje. Rytiniu pakraščiu teka upė Ašva, šiauriniu– upelis Vilnutis (Ašvos dešinysis intakas). Varniškių kaimas ribojasi su Inkaklių, Kalkiškės, Nikėlų, Paulaičių kaimais. Yra senosios kaimo kapinės.

Kaimas minimas 1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje Raudžio vaitystėje - sluzba Warniszki.

Iki 1820 metų priklausė Švėkšnos dvarui, vėliau Vilkėno dvarui.

Sovietmečiu (1978–1989 m.) didesnė kaimo dalis susiliejo su besiplečiančia Inkaklių gyvenviete.

Vietovardis galėjo kilti iš žodžio varna (paukštis) arba iš pavardės Varna.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Varniβki, Warniskiow, Warniβki, Warniβkie, Warniszek, Warniszki, Warniszkie, Warniszkiow.

Įvardinti 70 asmenų, 24 pavardėmis. Dažniausia pavardė - Kentra (14).

Pakrikštytas 21 vaikas: septynios mergaitės ir 14 berniukų.

Įrašų sąrašas čia.

398. VANAGIAI

Vanagiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybės Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, 2 km nuo Žemaičių Naumiesčio. Stūkso Vanagių piliakalnis. Nuo Švėkšnos nutolęs 20 km į pietus. Nuo Vainuto nutolęs 12 km į vakarus.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Vanagie, Wanage, Wanagie, Wnagiow, Wanagis, (Wanagie) eodem rure ex Paraphia Voyniot ("visi iš kaimo iš Vainuto parapijos").

Knygoje įvardinti 56 asmenys, 34 pavardėmis. Dažniausia pavardė - Inkaklis (7).

Pakrikštyta 12 vaikų: šešios mergaitės ir šeši berniukai.

Įrašų sąrašas čia.

397. Valučiai

Kaimas, esantis Klaipėdos rajono savivaldybės Veiviržėnų seniūnijoje, 4 km nuo Veiviržėnų, už 10 km į šiaurę nuo Švėkšnos, iki 1950 metų priklausė Švėkšnos valsčiui. Rytiniu kaimo pakraščiu eina kelias Švėkšna-Veiviržėnai. Per kaimą teka upė Šlūžmė (kairysis Upitos intakas).

Vietovardis kildinamas iš pavardės Valutis.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Valucie, Walucie, Waluciow.

Įvardintas 21 asmuo, šešiomis pavardėmis. Populiariausia pavardė - Padubrinas (13).

pakrikštyti šeši vaikai: dvi mergaitės ir keturi berniukai.

Įrašų sąrašas čia.

396. VAITKAI

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygos įrašuose yra vietovardis - Waytkie. Jis paminėtas tik kartą. Tai asmenvardinės kilmės vietovardis iš pavardės Vaitkus (daugiskaitoje).

Žinių apie Vaitkų kaimą neaptikta.

Įrašas:

1673-04-28 pakrikštyta Ona (Anna), tėvai Jucius Petras (Petri Jucius) ir Jancaitė Marija (Marina Jancaycia) iš Petraičių (de Petraycie). Kūmai: Jancaitis Juozapas (Josephg Jancaytis) iš Veiviržėnų (de Wewirzany) su Žadeikaitė Ona (Anna Zadeykowna) iš Vaitkų (de Waytkie).

395. VAITIEKIŠKIAI

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas - Waytekiβki. Šiandien tokio vietovardžio neaptinkama.

Metrikų knygoje įvardinta dešimt asmenų, penkiomis pavardėmis.

Pakrikštyti du berniukai.

Įrašai:

1657-10-27 pakrikštytas Jonas (Joannes), tėvai Kikilis Andriejus (Andra Kikil) ir Ona (Anna) iš Vaitiekiškių (de Waytekiβki). Kūmai: Jagintas Jonas (Joannes Jagint) iš ten pat (de ibidem) su Kikilaite Kotryna (Catherina Kikilowna) iš ten pat (de ibidem).

1658-09-08 pakrikštytas Jurgis (Georgig), tėvai Gulbė Dovydas (Dawid Gulbe) ir Ona (Anna) iš Vaitiekiškių (de Waytekiβki). Kūmai: Bimbukaitis Dovydas (Dawid Bimbukaytis) iš ten pat (de ibidem) su Meškaite Darata (Dorothaa Meyβkayte) iš ten pat (de ibidem).

394. VAINUTAS

Miestelis, esantis Šilutės rajono savivaldybės Vainuto seniūnijoje, prie kelio Šilutė–Šilalė. Plano struktūra radialinė, pagrindinių kelių susikirtime – keturkampė aikštė. Vakariniu pakraščiu teka upė Šyšalė (Šyšos intakas), prie kurios yra Vainuto tvenkinys (3 ha), šiauriniu pakraščiu teka upė Šaka (Balčios intakas). Keliai veda į Tauragę, Šilutę, Šilalę. Nuo Švėkšnos į pietryčius nutolęs 27 km.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Vainuto dvaras ir miestelis paminėti 1506 metais. 1606 metais pastatyta medinė bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1640 metais Vainute gyveno 29 šeimos. XVIII a. pradžioje (Šiaurės karo metu) miestelis sudegė, o 1711 metais Vainute nebuvo nė vieno gyventojo. 1738 metais jau skaičiuojami 6 kiemai. 1744 metais Vainutas gavo turgaus ir prekymečių privilegiją, 1754 metais ji pakartota ir suteiktos Magdeburgo teisės (1792 m. patvirtintos). 1770 metais vėl pastatyta bažnyčia. Vainute buvo įsikūrusi gausi žydų bendruomenė, čia 1816 metais gyveno 18 žydų šeimų (116 žmonių). 1834 metais įsteigta valdinė pradinė mokykla. 1853 metais Vainutas vėl sudegė. 1856 metais pastatyta nedidelė bažnyčia, kuri 1869 metais vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva buvo perstatyta. Ji išliko iki šių dienų – akmenų mūro, stačiakampio plano, dvibokštė su apside, viduje 3 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.

1936–1945 metais Vainute veikė pradinė mokykla, 1945–1949 metais ji tapo progimnazija, 1949–1954 metais septynmetė mokykla, o nuo 1954 metų – vidurinė. 1952–1966 metais miestelyje veikė ligoninė. Sovietmečiu Vainutas buvo Vainuto tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Wayniutis, Vayniutsky, Voyniutenses, Wayniutyszek, Waynuta, Waynute, Woyniute, Woyniutus, Woynuciow, Woynute, Woynutis, Waynutiβki. 

Klaipėdos rajono savivaldybės Judrėnų seniūnijoje yra Vainotiškės kaimas, už 7 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Gal būt įrašą Waynutiβki reiktų skaityti kaip Vainotiškė?

Knygoje įrašytas 21 asmuo, 11 pavardžių.

Pakrikštyti keturi vaikai: du berniukai ir dvi mergaitės.

Įrašų sąrašas čia.