29. BUČINAI

Šiandien tokiu pavadinimu vietovės nebe aptinkame. Sprendžiant iš grynai lietuviško vietovardžio pavadinimo, ši vietovė turėjo būti Žemaitijoje.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje kaimas įrašytas kaip Buciny, Buczβyny.

Apie šioje vietovėje gyvenusius žmones knygoje randame tik du įrašus, kuriuose įrašytos kūmos: 1659 m. lapkričio 16 d. Morkaitė Ona (Anna Morkayte) ir 1673 m. rugsėjo 14 d. Šernienė Ieva (Ewa Szerniowa).

28. ABLINGA

Ablingos kaimas yra Klaipėdos rajono savivaldybės, Endriejavo seniūnijoje, 4 km nuo Endriejavo, pakeliui į Kulius. Minima nuo XIV a. 1630 metais kaimas užrašyta Salantų klebonijai. 1842 metais Rusijos valdžia atima iš bažnyčios kaimą ir valstiečius paverčia valstybiniais. 1938 metais dalis gyventojų iškeldinti į vienkiemius.

Kaimo vardas tikriausiai kuršiškas, kadangi jų vietovardžiams būdinga priesaga -ng-.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje yra tik vienas įrašas su vietovardžiu Ablingie. 1673 metais lapkričio 19 d. į Budrio Andriejaus ir Mažeikaitės Onos iš Žemgulių kaimo  sūnaus Kazimiero krikštynas atvyko Bubcius Petras (Petrg Bubcius).

27. BUBELIAI

Išnykęs kaimas XVIII a. antroje pusėje.

Kaimas minimas 1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje „sluзba Bubelow“ Matutaičių vaitystėje (Woytowstwo Matutayciowe), 1695 metais – „sluzba Bubelow“ Augilovo vaitystėje (Woytowstwo Augilowe).

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo lietuvių kalbos žodžio bubenti – dundenti, bildenti; bubelnykas – būgnininkas, (lenkiškai Bubele).

Remiantis 1644 ir 1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriaus knygomis Bubelių kaimas turėjo būti į šiaurę už 7-8 km nuo Švėkšnos, tarp Petraičių ir Rumbikių kaimų (dab. Klaipėdos r. sav., Veiviržėnų sen.).

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje Bubelių kaimas rašomas - Bibelow, Bubele, Bubeli, Bubelie, Bubelii, Bubelis, Bubelow, Bubenie, Bubxelis, Babele, Pubelis Szwekszn.

Įvardinta 115 asmenų gyvenusių Bubelių kaime, 27 pavardėmis. Dažniausiai sutinkamos pavardės – Bubelis (24) ir Račkus (16). Populiariausi vardai Ona (11), Jurgis (8), Magdalena (7), Petras (7).
Pakrikštyti 33 naujagimiai – 19 berniukų, 12 mergaičių ir du neįskaitomi.

Bubelis Adomas su žmona Magdalena ir Voveris Melchijoras su žmona Kotryna pakrikštijo po keturis savo vaikus. O Bubelis Steponas su žmona Agne pakrikštijo dvynukus.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

26. BRUŽAI

Mažosios Lietuvos kaimas Šilutės rajono savivaldybės Saugų seniūnijoje, 3 km nuo Saugų, 15 km nuo Švėkšnos.

Iki 1701 m. priklausė Prūsijos kunigaikštystei, 1701–1736 m. Prūsijos karalystei, 1736–1818 m. Lietuvos departamentui, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijai, 1871–1918 m. Vokietijos imperijai, 1918–1923 m. Veimaro respublikos Karaliaučiaus apygardai, 1923–1939 m. Lietuvos Respublikos Klaipėdos kraštui, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Šilokarčemos apskričiai, 1950–1995 m. Šilutės rajonui, nuo 1995 m. Šilutės rajono savivaldybės  kaimas.

1785 m. buvo karališkas kaimas, priklausė Verdainės parapijai, Šilokarčemos valsčiui, 1919 m. – bendruomeninis kaimas, priklausė Saugų parapijai.¹

Vokiškai kaimas vadintas 1710-1728 m. Bruzen, Bruzzen, 1736 m. Barthel Broszien, 1785 m. Bartel Broßin, Bartel Broßien, Bartel Broszien, Braszen, Braßen, Brußen, Bruißen, Bartel Broßiu, Bruszen, Bruschen, Bartel Broszin.

Kaimo pavadinimo kilmė neaiški.

Švėkšnos RKB 162-1680 metų rankraštinėje knygoje Bružų vietovardis rašomas - Brozę, Brozie, Broziow, Brozysz, Bruyzie, Bruzie, Bruzinayte.

Čia įrašyta 40 žmonių gyvenusių Bružų kaime. Paminėta 17 pavardžių. Dažniausia pavardė – Lapė (7) ir Raudonis (6). Populiariausi vardai – Ona (4), Jonas (4), Marija (4).

Pakrikštyta 10 vaikų – šeši berniukai ir keturios mergaitės.

Lapė Juozapas su žmona Jokužaite Marija pakrikštijo dvynukus Danielių ir Kazimierą.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

¹ Zembrickis J. Bitensas A. Šilokarčemos apskrities istorija. Šilutė: Šilutės kraštotyros draugija, 2008. 381 p.

 

25. BROKORIAI

Kaimas yra Šilutės rajono savivaldybės Gardamo seniūnijoje, 3 km nuo Žemaičių Naumiesčio, 17 km nuo Švėkšnos.

XVII a. priklausė Prūsijos kunigaikštystei, Šilokarčemos apskričiai.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1680 metų liepos 22 d. Brokoraitis Adomas su žmona Gailaite Kristina iš Brokorių kaimo (Brokorie) pakrikštijo sūnų Mykolą. Kūminais buvo Šilgalaitis Adomas iš Brokorių ir Brokoraitė Kotryna iš Gardamo.

Išsamus įrašų sąrašas čia.