9. BŪDVIEČIAI

Švėkšnos RKB 1737 – 1770 metų mirčių metrikos knygoje užregistruotos 29 mirtys, iš jų - 17 vaikų.

Parapijos surašymuose 1737 metais Būdviečių kaime gyveno 42 gyventojų, o 1768 metais – 46. Daugiausia mirčių užfiksuota 1738 metais – 4. Laidota kaimo kapinaitėse, parapijos kapinėse, trys palaidoti Jurkaičių kaimo kapinaitėse ir vienas – Martynas Budvitis – palaidotas bažnyčioje.

Vietovardis rašomas: Budvitis, Budwiciow, Budwiciowa, Budwidzie, Budwietis, Budwietie, Budwiteys, Budwitis, Budwytys, Buywitis, Butwidis, Villa Budwicie.

Įrašų sąrašas čia.

15. BŪDVIEČIAI

1733-1746 metų ŠRKB gimimo metrikų knygoje vietovardis rašomas: Budwitis, Budwytys, Budwitys, Budwi.

Įvardijami 52 asmenys, 11 pavardžių. Kaime populiariausiai Budvičio pavardė. Lyginnat su ankstesne metrikų knygą, kartojasi Šios pavardės: Budvitis, Motiejus, Šlajus.

Pakrikštyta 20 vaikų: 8 berniukai ir 12 mergaičių. Daugiausiai pakrikštijo savo vaikų: Dovydas Budvitis su Elžbieta Raukaite (4) ir Jurgis Šlajus su Kotryna Budvitaite (4).

Įrašų sąrašas čia.

12. BŪDVIEČIAI

Švėkšnos RKB 1713-1731 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašomas Budwicie, villa Budwicie, pago Budwicie.

Įvardijami 58 asmenys iš šio kaimo, 12 pavardžių. Labiausiai paplitusi Budvičio pavardė (19), kuri kartu su Juciaus pavarde sutinkama ir ankstesnėje 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje.

Pakrikštytas 21 vaikas: 9 mergaitės ir 12 berniukų.

Daugiausiai pakrikštijo savo vaikų: Stankus Jurgis su Budrikaite Magdalena (6) ir Budvitis Jokūbas su Pečiulaite Magdalena (4).

Įrašų sąrašas čia.

27. BŪDVIEČIAI

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas – Buda, Budvycie, Budwicie, Budwite, Budwitis, Budwyvie, Budwity, Bugwiciow, Butwitayciow.

Įvardinti 63 asmenys, 12 pavardžių. Iš senesnės 1652-1680 metų metrikos knygos kartojasi trys pavardės – Budrikas, Jucius ir Lukšas.

Pakrikštyti 25 vaikai: devyni berniukai ir 16 mergaičių.

Įrašų sąrašas čia.

31. BŪDVIEČIAI

Kaimas yra Šilutės rajono savivaldybės, Gardamo seniūnijoje, už 11 km į pietryčius nuo Švėkšnos. Iš šiaurės jį supa Jurkaičių, iš rytų – Aukštosios ir Būdviečių miškai. Dalis kaimo buvo Būdviečių miško laukymėse, bet dabar jos jau be gyventojų. 1973 metais buvo prijungta prie Gardamo apylinkės.

Priklausė Švėkšnos dvarui. 1644 metais minima „sluɜba bartnicka Budwiciow“ (Būdvyčių drevinių bitininkų tarnyba) Jurgio Meizelio vaitystėje (Woytowstwo Jurgia Meyзela), 1695 metais – „Sluzba bartnikow Budwiciow“ Kalvio vaitystėje (Woytowastwo kowala).

Per kaimą teka upelis Žvelesys, eina Ūtkelis, vedantis į vietą, kur XVII a. veikė stiklo dirbtuvė, lenkiškai „huta szklana“. Dabar ši vietovė, vadinama Stikline arba Stiklo kalva, yra apaugusi mišku.

Vietiniai savo kaimą tarmiškai vadina Būdvyčiai.

Budviečiai - „būdos vieta“. Būda senovėje vadino miško verslo įmonę, gaminusią eksportine medieną, sakus, degutą, dervą, pelenus. Iš to kilo ir pavardė Būdvytis, kuri ir šiandien yra viena iš labiausiai paplitusių Švėkšnos apylinkėse.

Vietovardis Būdviečiai yra labai paplitęs Lietuvoje. Dar vienas Būdviečių kaimas esantis iš arčiausiai Švėkšnos yra kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės, Priekulės seniūnijoje, nuo Švėkšnos nutolęs 22 km. Tačiau akivaizdu, kad Švėkšnos RKB knygose minimas Švėkšnos dvarui priklausantis kaimas.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje kaimas įrašytas kaip Budvicie, Budwicie, Budwiciow, Budwiecie, Budwitis, Butwiciu, Butwiecie.

Įrašyti 66 gyventojai, paminėta 16 pavardžių. Populiariausios pavardės – Budvitis (28) ir Jobudris (7).  Populiariausi vardai – Ona (4), Kristoforas (4), Jurgis (4).

Viso pakrikštyta 20 vaikų, iš jų – 13 berniukų ir 7 mergaitės.

Budvitis Petras su žmona Barbora pakrikštijo keturis vaikus.

Išsamus įrašų sąrašas čia.