342. ŠIAULIAI

Kaimas esantis Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 4 km nuo Švėkšnos į pietus, abiejose kelio Švėkšna–Žemaičių Naumiestis pusėse; rytiniu pakraščiu teka upelis Švėkšnalė, pietiniu – upė Ašva. Ribojasi su Vilkėno, Vilkų Kampo, Stankiškių, Tvaskučių ir Nikėlų kaimais.

Nuo 1820 metų Šiaulių kaimas priklausė Vilkėno dvarui, iki tol Švėkšnos dvarui. Kaime buvo Vilkėno dvaro plytinė, žvyro karjeras. Plytinėje 1901–1905 metais pagaminta ir išdegta dalis plytų buvo vežama Švėkšnos bažnyčios statybai, taip pat buvo vežamas ir žvyras.

Vietovardis kildinamas iš pavardės Šiaulys.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Szawel, Saulis, Szauliβki.

Įvardinti devyni asmenys, keturiomis pavardėmis.

Pakrikštytas vienas berniukas ir viena mergaitė.

Įrašų sąrašas čia.

341. ŠIAUDĖNAI

Šilutės rajono savivaldybėje yra du Šiaudėnų kaimai.

Šiaudėnų I kaimas randasi Gardamo seniūnijoje, 4 km į vakarus nuo Tenenių, 19 km į pietryčius nuo Švėkšnos. Kaime yra 4,6 m aukščio vientiso akmens kryžius (pastatytas 1886 metais; akmentašys – Bonifacas Norvaiša). XIX a. pro kaimą ėjo knygnešių kelias.

Šiaudėnų II kaimas taip pat yra Gardamo seniūnijoje tik arčiau Švėkšnos, 7 km į pietryčius, prie kelio Švėkšna-Šyliai. Šiauriniu pakraščiu teka upė Ašva, iš rytų prieina Šiaudėnų miškas. Čia yra senos kapinaitės ir storas ąžuolas, vadinamas šventuoju (kamieno apimtis 5 m, skersmuo 1,61 m).

Vietovardis kildinamas iš upeliuko Šiaudė, kuris dabar sunykęs ir virtęs grioviu.

Vietovė minima 1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje Jurgio Meizelio vaitystėje - sluзba Sзawdenow, 1695 metų inventoriuje Kalvio vaitystėje - sluzba Szawdenow.

Švėkšnos dvarui priklausė dabar vadinami Šiaudėnai II kaimas.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Siaudany, Siaudeny, Siaudiany, Siaudienow, Siaudziany, Sziaudieny, Siawdeny, Sziawdany, Siawdenow, Sziawdeny, Sziaudeny, Siawdienow, Sziaudeny, Szaudanis Szweksznenses, Sziaudenis, Szaudeny, Sziaudanys, Szaudeni, Szaudenis, Szaudiany, Sziaudanis, Sziaudany, Szuodeny.

Knygoje įvardinti 74 asmenys, 15 pavardžių. Populiariausios pavardės: Tautkus (24) ir Juodaitis (18).

Pakrikštyti 23 vaikai: 12 mergaičių ir 11 berniukų.

Daugiausia vaikų pakrikštijo Tautkus Baltramiejus su žmona Barbora (4).

Įrašų sąrašas čia.

340. ŠIAUDAI

1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje Kalvio vaitystėje įrašytas Šiaudų viensėdis - zascianek Szawdow.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis įrašytas - Szaudey.

Įrašas:

1652-08-24 pakrikštytas Jonas (Joannes), tėvai Budvitis Motiejus (Mathei Budvitis) ir Kotryna (Catherina) iš Šiaudėnų (de Szaudeny). Kūmai: Andzelis Albertas (Alberty Andzelis) iš Stemplių (de Stemple) su Juodaite Marija (Maryna Judayte) iš Šiaudų (de Szaudey).

Žinant, kaip ne tiksliai knygoje įrašyti vietovardžiai, gali būti, kad minimi Šiaudai iš tiesų yra Šiaudėnai.

339. ŠEŠKAIČIAI

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vieną kartą yra įrašytas vietovardis Szeszkaycie. Tokio vietovardžio nėra išlikę. Yra tik Šeškai Panevežio rajono savivaldybėje, bei Šeškiai Šiaulių rajono savivaldybėje.

Įrašas:

1677-04-28 pakrikštytas Andriejus (Andreas), tėvai Plauška Adalbertas (Adalberti Plauszka) ir Agota (Agatha) iš Gardamo (de Gordoma). Kūmai: Plauška Jonas (Joannes Plauszka) iš ten pat (de ibidem) su Gaidelaite Marija (Marina Gaydelayte) iš Šeškaičių (de Szeszkaycie).

338. ŠERNAI

Tai Mažosios Lietuvos kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų seniūnijoje, 13 km į pietryčius nuo Klaipėdos, 26 km į šiaurės vakarus nuo Švėkšnos. Šalia yra Šernų kapinynas, Šernų ąžuolas ir legendinis Šernų akmuo Šernų miške, prie upės Minijos. Manoma, kad čia pagonybės laikais yra buvusi aukojimo vieta.

Kaimas vadintas 1785 m. Klein Jagschen Martin, 1820 m. Szernen, Schernen.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Siernie, Szernie, Szernaycie.

Knygoje įvardinti devyni asmenys, keturiomis pavardėmis.

Pakrikštyti du berniukai.

Įrašų sąrašas čia.

337. ŠERLAUKIS

Kaimas esantis Šilalės rajono savivaldybės Kvėdarnos seniūnijoje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Tenenių, prie upių Stigrės ir Juodupio santakos, Šilalės – Šilutės rajonų savivaldybių paribyje; 15 km į rytus nuo Švėkšnos.

Vietovė minima 1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje Jurgiaus Meizelio vaitystėje - pull sluзby Sзerlowkiow barnicka, 1695 metų inventoriuje Kalvio vaitystėje - pull sluzby Szerlaukiow.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Serlaukis, Szarlaukie, Szarlaukis, Szerlauki, Szerlaukie.

Įvardinti 43 asmenys, 15 pavardžių. Populiariausia pavardė – Šerlaukis (14).

Pakrikštyta 12 vaikų: penkios mergaitės ir septyni berniukai.

Įrašų sąrašas čia.