GINČAI TARP DVARO IR BAŽNYČIOS XVII A. II PUSĖJE.
Dvarininkas Gerhardas Denhofas ir kunigas Vladislovas Giedraitis.
1661 m. rugsėjo mėnesį [1] Švėkšnos parapijos klebono pareigas jau eina Švenčiausiasis didžiai gerbiamas ponas Vladislovas Giedraitis (t. m. 16??-1688), (lenk. Władysław Giedroyć), Žemaičių vyskupijos oficiolas, sargas, prelatas, kanauninkas, Smolensko scholastikas, Švėkšnos parapijos kunigas. Jis 1670.09.28 gavo naujai įsteigtos Gaurės bažnyčios beneficiją [2], 1671 m. minimas Veliuonos parapiją klebonu [3]. Kilęs iš Lietuvos didikų kunigaikščių giminės, įtakingas asmuo. Manoma, kad į Švėkšną paskirtas, nes kilo pavojus, kad dvaro valdžia sau pavaldžius valstiečius gali paversti protestantais.[4] Tai buvo griežtas ir energingas, nemėgdavęs nusileisti žmogus. Smarkiai ginęs bažnyčios ir savo reikalus.[5]
1664 m. dvarą paveldėjo Onos Kotrynos von Denhofienės sūnus grafas Gerhardas von Denhofas (apie 1632-1685), (vok. Gerhard von Dönhoff, Graf, herb Vepris) – ART valstybinis veikėjas, karaliaus rūmininkas, Karūnos dvaro vėliavininkas (1661), Lietuvos didysis taurininkas (1661-1666), Lietuvos didysis pastalininkas (1666-1685), Telšių seniūnas. 1663 m. jis vedė Aną Beatą von Holštein (1644-1675), su kuria santuokoje susilaukė dviejų sūnų - Boguslavo Ernesto (1665-1734) ir Magnuso Jono (1667-1723) bei trijų dukterų - Marijos Eleonoros (Lendorfienė) (1664-1723), Katerinos (Šliubienė; Tetau) (1669-?) ir Sofijos Karolinos (Denhofienė) (?-?).[6]
G. Denhofas, būdamas karaliaus dvariškis, retai apsilankydavo Švėkšnoje ir čia praleisdavo nedidelę laiko dalį. Dvaro reikalus tvarkyti jis 1664 m. pavedė Telšių pastalininkui Mikalojui Blombergui, kuris buvo taip pat žiaurus, kaip ir jo pirmtakas.[7]
1664 m. G. Denhofui paprašius, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza 1664 m. gruodžio 17 d. suteikė Švėkšnos miesteliui turgaus (penktadieniais) privilegiją. Prašymo priežastimi nurodoma - siekiant „atkurti nuniokotą kraštą“, o vieta „tinka prekybai ir niekam netrukdo“.[8] Greičiausiai, tai tebuvo turgaus įteisinimas, nes turgūs Švėkšnoje vyko jau senai.
Kai kurie duomenys leidžia numanyti apie Švėkšnos miestelio dydį ir jo ekonominę būklę. 1665 m. Švėkšnos mokesčių kariuomenei išlaikyti kvite minimi 208 gatvių namai, dvi užvažiuojamosios karčemos, malūnas, du kaimo kalviai ir dar 16 kitų profesijų nenurodant.[9] 1668 m. dvaro savininkui leista rinkti mokesčius už naudojimąsi tiltu per upelį „didžiajame kelyje į Prūsiją“. Šiuo keliu prekybininkai vykdavo iš Klaipėdos, Tilžės ir gabendavo įvairias prekes, daugiausia druską [10]. Į Prūsiją žemaičiai daugiausia veždavo žemės ūkio produktus.
XVII a. antroje pusėje tarp kunigo V. Giedraičio ir dvarininko G. Denhofo bei jo vietininko prasidėjo tikras karas. Jau 1664 m. keliamos naujos bylos. Išvykus Švėkšnos kunigui ir nesant pačiam G. Denhofui, dvaro tarnai užpuola ir apiplėšia kunigui priklausantį Padubrinų kaimą. 1666 m. kovo 18 d. G. Denhofas skundžiasi teismui, kad kunigas V. Giedraitis iškirto Pagraumenės miške 65 rąstus, o kunigas protestuoja sakydamas, kad vežė savo rąstus, o dvaro girininkai neteisėtai užgrobė jo arklius. Tais pačiais metais, lapkritį, vietininkas M. Blombergas iki mirties nuplakė kaimietį Stachauską, įmetė mirštantįjį į dvaro namų rūsį ir neprileido prie jo vikaro K. Jacevičiaus, kuris nešė mirštančiam Šv. Sakramentą. Tuo metu nesant kunigui, vikaras iškvietė teismo valdininką nustatyti, kad kunigas buvo neprileistas prie mirštančiojo. O sekančią dieną G. Denhofas su M. Blombergu, surinkę gaują raitų ir pėsčių dvaro tarnų, sukėlė triukšmą ir riaušes prie bažnyčios durų.[11].
Tai, kad plakami buvo valstiečiai, tais laikais nieko nestebino, tačiau, kai prie mirštančiojo nebuvo prileistas kunigas, buvo iškelta byla. 1667 m. dvaro tarnai, vadovaujami Abraomo Verzbickio užpuola kleboniją ir iš jos išsiveda 4 šeimas, 17 žmonių - klebono pavaldinių. 1667 m. kunigo V. Giedraičio ir dvarininko G. Denhofo bylos pasiekia Vyriausiąjį LDK tribunolą, bet kitais metais vėl jas sprendžia Žemaičių žemės teismas.[12]
J. Rugis [13] mini, kad ir klebono valstiečiams nebuvo lengva gyventi. Tuo laiku trys šeimos ir vienas nevedęs su visa manta pabėga į dvarą, dėl ko kunigas iškelia protestą.
Ginčai vyko ir dėl dešimtinės. Švėkšnos klebonas pats nusprendęs, reikalauja iš Švėkšnos dvaro dešimtinę mokėti vėl natūra. Šį ginčą sprendė Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas ir popiežiaus legatas Varšuvoje. Buvo nuspręsta, kad dešimtinę dvaras mokės pinigais, tik ne 200 auksinių, o 200 florinų (dukatų).[14] Maždaug tuo metu kunigas V. Giedraitis sėkmingai užbaigia bylą su Gintališkės dvaru dėl dešimtinės mokėjimo, kurią buvo iškėlęs dar kunigas V. A. Karštenas.
Apie 1670 m. ginčai Švėkšnoje aprimsta. Naujų bylų neaptinkama archyvuose, o ir dvaras padeda statyti naujus klebonijos namus. G. Denhofas savo ranka išrašo klebonijai 4 kapas rąstų iš Jonikaičių girininkijos.[15] Matomai, kunigas V. Giedraitis ir grafas G. Denhofas galu gale susitaikė.
Švėkšnos bažnyčios tarnai
(pagal Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygas)
Švėkšnos bažnyčios metrikų knygose [16], [17] randame daugiau žinių apie bažnyčioje tarnavusius asmenis. XVII a. II pusėje minimi šie Švėkšnos bažnyčioje kunigavę kunigai:
Sebastijonas Dzervianskis (Sebastianus Dzierwianski), (minimas, (toliau - min.) 1652 – 1657 m.[18];
Vladislovas Giedraitis (Vladislai Giedroyc), (min. 1661 – 1671 m.) [19];
Pranciškus Augustinavičius (Franciscus Augustynowicz, Augustinowicz), (min. 1686 – 1689 m.)[20];
Gabrielius Sakutis (Gabriel Sakuc), (min. 1688 – 1691 m.[21];
Mikalojus Barševičius (Nicolaus Barsiewicz, Barsziewicz), (min. 1689 – 1695 m.)[22];
Motiejus Kelpša (Mathias Kielpsze), (min. 1697 m.)[23].
Šie asmenys įvardijami titulais Admundum Reverendus Dominus (bei jų trumpiniais) – Labai gerbiamas ponas – Gerbiamas vyresnysis kunigas; Commendarius Szweksznensis – Švėkšnos parapijos klebonas, (valdytojas, administratorius).
Vikarai (lot. vicarius) su titulais Admundum Reverendus Dominus minimi:
Motiejus Rudzevičius (Matias Rudziewics), (min. 1658 m.)[24];
Andriejus Kazimieras Bamševičius (Andreus Casimirus Bomszewics), (min. 1661 m.)[25]
Aleksandras Danielius Aleksandravičius (Alexander Daniel Alexandrowicz), (min. 1662 – 1664)[26];
Krizostomas Jacevičius (Chrysostomus Jacewicz), (min. 1664 – 1669)[27];
Kazimieras Martuševičius (Casimirus Martuszewicz), (min. 1669 – [1677]?)[28];
Kazimieras Sirgelevičius (Casimirus Syrgielewicz), (min. 1670 – [1673]?)[29]. [1674]? metais nurodoma, kad K. Sirgelevičius yra iš Varnių parapijos.[30] 1675 m. vizitacijos akte [31] minimas Varnių parapijos Viržuvėnų bažnyčios klebonu, raštininku; žuvęs liepsnose gelbstint Švėkšną.
Jurgis Benkovskis (Georgius Benkowski), (min. [1673]? – 1679)[32];
Jonas Radavičius (Joannes Rodowicz), (min. [1673(9)]? – 1680)[33];
Petras Augustinas Klapatovskis (Petrus Augustinus Klopotowski; Kllopowski), (min. 1676 – 1680)[34];
Jurgis Margevičius (Georgius Margiewicz; Margdiewicz), (min. 1686 m.)[35];
Danielius Danuntas(?) (Daniel Donunt), (min. 1688 m.)[36];
Jokūbas Butkevičius (Jacobus Butkiewicz), (min. 1692 -1696 m.)[37].
Nuo 1663 metų iki [1677]? m. minimas mokyklos rektorius Jonas Kazimieras Klepaitis (Joannes Casimirus Klepaitis, Klepaytis, Klepacki; lot. Rector Schola Szwieksznensis) [38].
Švėkšnos bažnyčios varpininkais (lot. campanarius Eccla Szwieksznensis) įvardijami keli asmenys:
Gabrielius Čimaševskis (Gabriel Czymaszewski) [39];
Dovydas Kuršelaitis (Dawid Kurszelaytis, Kurszelis), (min. 1663 - 1664 m.) [40];
Kristoforas (Christophorus), (min. 1664, [1673]? m.) [41];
Valentinas Klecius (Valentinus Klecius), (min. 1678 m.) [42].
Švėkšnos bažnyčios vargonininkais (organarius Szwieksznensis) įvardijami:
Kristoforas Nerackis (Christophorus Nieracki, Nierackis), (min. 1667 – [1670]? m.) [43];
Jonas Stanislavavičius (Joannes Stanislawowicz), (min. [1673]? – 1677 m. ) [44]
Jonas Kuitkovskis (Joannes Kuytkowski), (min. 1678 m.) [45];
Jonas Galkovskis (Joannes Golkowski), (min. 1678 - 1680 m.) [46];
Jonas Pilypas Ziberkovičius (Joannes Phillippus Zyberkowicz), (min. 1687 – 1688 m.) [47].
Dar metrikų knygose minima keletą pasauliečių su atitinkamomis pareigomis: du vežikai, šeši kariai, teismo įgaliotinis, dvaro pastalininkas, nemažai tarnų. Įvardijami kilmingi ir gerbiami asmenys su titulais. Knygose įrašyta 12 vargšų, 21 čigonas (iš to skaičiaus 12 šeimų).
Išnašos:
[1] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1652-1679 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, atvaizdas 124. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287
[2] Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675-1677 m. sudaryti vizitacijų aktai / Parengė Mindaugas Paknys. Lietuvos istorijos šaltiniai, T. X. Vilnius, 2011, p. 173-174
[3] Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675-1677 m. sudaryti vizitacijų aktai / Parengė Mindaugas Paknys. Lietuvos istorijos šaltiniai, T. X. Vilnius, 2011, p. 933-934.
[4] ČELIAUSKAS, Petras. Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai: Enciklopedinis žodynas. Švėkšna, 2012, p. 142-143.
[5] RUGIS, Jonas. Švėkšnos praeitis: Vieno Žemaitijos miestelio istorija. Chicago, 1950, p. 21.
[6] Geni.com.
[7] RUGIS, Jonas. Švėkšnos praeitis: Vieno Žemaitijos miestelio istorija. Chicago, 1950, p. 21.
[8] MIŠKINIS, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. 2 kn. Vilnius, 2007, p. 227.
[9] Ten pat, p. 227.
[10] RUGIS, Jonas. Švėkšnos praeitis: Vieno Žemaitijos miestelio istorija. Chicago, 1950, p. 24.
[11] Ten pat, p. 21-22.
[12] Ten pat, p. 22.
[13] RUGIS, Jonas. Švėkšnos praeitis: Vieno Žemaitijos miestelio istorija. Chicago, 1950, p. 22.
[14] Ten pat, p. 22.
[15] Ten pat, p. 22-23.
[16] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1652-1679 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287.
[17] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1686-1698 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2293.
[18] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1652-1679 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 10, 71 atvaizdai. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287.
[19] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1652-1679 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 124, 159, 161, 252 atvaizdai. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287.
[20] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1686-1698 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 5, 15, 18, 23, 30, 31, 36, 43, 51 atvaizdai. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2293.
[21] Ten pat, 45, 51, 54, 56, 65, 72, 80, 91 atvaizdai.
[22] Ten pat, 67, 71, 93, 99, 102, 121, 139 atvaizdai.
[23] Ten pat, 168 atvaizdas.
[24] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1652-1679 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 90 atvaizdas. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287.
[25] Ten pat, 121, 124 atvaizdai.
[26] Ten pat, 137, 138, 167 atvaizdai.
[27] Ten pat, 178, 185, 198, 206, 216, 217, 221, 246 atvaizdai.
[28] Ten pat, 282, 283, 286, 290, 291, 293, 294, 299, 305, 306, 315, 316, 325 atvaizdai.
[29] Ten pat, 245, 246, 247, 248, 257, 264, 267, 270, 276, 288, 325, 328 atvaizdai.
[30] Ten pat, 288 atvaizdas.
[31] Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675-1677 m. sudaryti vizitacijų aktai / Parengė Mindaugas Paknys. Lietuvos istorijos šaltiniai, T. X. Vilnius, 2011, p. 41.
[32] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1652-1679 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 282, 330, 334, 347, 348, 352, 353, 354, 355, 356, 358 atvaizdai. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287.
[33] Ten pat, 332, 337 atvaizdai.
[34] Ten pat, 297, 298, 337, 339, 340, 341, 343, 345, 346, 347, 348, 349, 351, 352, 353, 354, 356 atvaizdai.
[35] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1686-1698 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 7, 15 atvaizdai. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2293.
[36] Ten pat, 35 atvaizdas.
[37] Ten pat, 101, 115, 117, 118, 119, 121, 128, 131, 151 atvaizdai.
[38] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga 1652-1679 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 160, 166, 167, 172, 177, 205, 208, 212, 217, 218, 228, 231, 237, 245, 246, 255, 258, 266, 273, 300, 310 atvaizdai. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287.
[39] Ten pat, 153 atvaizdas.
[40] Ten pat, 154, 163 atvaizdai.
[41] Ten pat, 171, 274 atvaizdai.
[42] Ten pat, 354 atvaizdas.
[43] Ten pat, 219, 220, 228, 232, 238, 241, 243, 244, 248, 252 atvaizdai.
[44] Ten pat, 279, 290, 296, 300, 306, 316 atvaizdai.
[45] Ten pat, 348 atvaizdas.
[46] Ten pat, 343, 353, 355 atvaizdai.
[47] Ten pat, 22, 23, 25, 29, 31, 34, 36 atvaizdai.
