PAVARDĖS IR JŲ PAPLITIMAS ŠVĖKŠNOS APYLINKĖSE XVII a.

(pagal Švėkšnos dvaro inventorius ir Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios knygas)

         Dėl didelio pavardžių varianto gausumo ir įvairovės suklasifikuoti jas pagal kokį nors vieną kriterijų nėra lengva. Dalis jų gali būti tapatinamos su nevienodos kilmės lietuvių pavardėmis. Pvz, pavardės Mazolewicz, Mozolewicz gali būti ir skirtingos kilmės. Galima kilmė iš lietuvių kilmės asmenvardžio Mažiulis, kuris sietinas su lietuvių mažas. Bet gali būti kilmė ir iš lietuvių slavizmo mazõlis -mozolis, ar skolinys iš baltarusių pavardes Мазоль, Мазалёў.

         Dėl raštininkų neatidumo, neatsakingo požiūrio į lietuvių pavardes, atsirado nemažai tos pačios pavardės variantų, kuriuos šiandien galima sieti su visiškai skirtingos kilmės dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Dažnai pavardžių variantai skiriasi galūnėmis, priesagomis, turi fonetinių ir grafinių neatitikimų.

         Per amžius ne lietuvių kalba dokumentuose rašomos pavardės buvo visaip kraipomos. Todėl sunku sužinoti bei įrodyti, kokia pavardžių kilmė šiandien aiškinama teisingai ar neteisingai, ar tai autentiška pavardė, ar dėl raštininkų kaltės atsiradęs koks kitas variantas. Kaip nurodo Maciejauskienė (1991), viena iš aplinkybių slavinant pavardę, galėjo būti ir pačių nutautėjusių asmenų noras atsikratyti lietuviškai skambančių pavardėmis, ypač tai aktualu buvo valstiečiams pereinant į aukštesnį, socialinį luomą.

         Pavardžių lentelė sudaryta remiantis Švėkšnos dvaro inventoriuose (1644 m., 1695 m.) ir Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygose (1652-1680 m., 1686-1698 m.) pateiktomis pavardėmis. Lentelėje nurodyta: numanomas pavardės pirminis variantas, bandyta apibrėžti pavardės kilmę, nurodomi galimi pavardės variantai pagal originalius įrašus, originalūs pavardžių įrašai ir vietovės, kuriose minimos šios pavardės. Atskirame stulpelyje išskirtos mergautinės pavardės ir jau prieš tai buvusių ištekėjusių moterų pavardės, jų vietovės rašytos skliausteliuose ( ). Taip galima stebėti, kur „nutekėjo“ merginos.

         Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dvaro inventoriuose nurodytos tik šeimos galvos – vyrai ir suaugę vyrai bei keletas našlių moterų - šeimos galvų. 1644 metų inventoriuje prie asmenvardžio visur, jei vyras turi šeima, parašyta „su žmona ir vaikais“ (зźoną y dзiecmi), 1695 m. inventoriuje šio prierašo nebelieka, o įvardintų žmonų ir vaikų taip pat nepateikiama.

         Švėkšnos dvaro inventoriuose gausu dvigubu pavardžių, tokių kaip Jonas Mikolaitis Oželaitis, Kristupas Andrulaitis Rukaitis, Kristupas Macaitis Judaitis, Grigalienė Baušienė ir pan. Iš 628 pateiktų asmenvardžių dvigubas pavardes turi 170 vyrų ir 2 moterys. 1695 metų inventoriuje dvigubų pavardžių jau sutinkama mažai, iš 777 asmenvardžių dvigubas pavardes turi tik 13 vyrų ir 7 moterys. Pateiktoje lentelėje dvigubų pavardžių pirmosios pavardės pažymėtos žvaigždutėmis (*). Inventoriuose, vienas ir tas pats asmuo yra minimas tik kartą.

         Kaip nurodo Zinkevičius (2008), XVI-XVII a. LDK buvo naudojami tėvavardžiai, kurie galiojo tik vienai kartai, pvz., Jonas Rukaitis yra Ruko sūnus, bet šio sūnus Adomas, jau bus Jonaitis. Tėvavardžiai pavardėmis virto vėliau, kai tapo pastoviu, paveldimu tolesnėms kartoms asmenvardžiu. Šią tėvavardinę sistemą turi iki šiol išlaikę islandai. Plačiau apie lietuvių vartotus tėvavardžius skaityti Zinkevičius (1977).

         Nors dvigubų pavardžių rašymo tai nepaaiškina, bet galbūt jas galima būtų skaityti taip: Jonas Mikolaitis Oželaitis, tai yra Jonas Mykolo Oželio sūnus; Kristupas Andrulaitis Rukaitis – Kristupas Andriaus Ruko sūnus, Grigalienė Baušienė – Grigaliaus Baušio žmona (pagal vyrą) ir pan.

         Bažnyčios metrikose dvigubu pavardžių pasitaiko labai retai, dažniausiai čia asmuo nurodomas tik su viena pavarde. 1652-1680 metų gimimo metrikos knygoje sutinkamos tik trys vyrų dvigubos pavardės ir 22 moterų, tarp jų 9 įrašai, kur viena iš jų yra mergautinė pavardė.

         1686-1698 metų metrikoje sutinkama tik 13 dvigubų moterų pavardžių, kurių viena iš jų yra mergautinė. Pvz., Giedmintowna Raudziowa, Prusuyna Leycowa, Gaudutayte Waluciowa ir pan. Vyrų dvigubų pavardžių nebelieka.

         Kurią pavardę pasirinkdavo asmuo įrašyti metrikoje, sunku pasakyti. Pvz., žiūrint čia minimą dvigubą pavardę Andrulaitis Rukaitis, pagal sudarytą sąrašą matyti, kad Andrulaičio (Andriulaičio) pavardė minima 1644 metų dvaro inventoriuje, o moteriškos jos formos ir bažnyčios metrikose. Tuo tarpu pavardė Rukas paplitusi plačiai ir minima visose bažnyčios metrikose bei dvaro inventoriuose. Kitos dvigubos pavardės Macaitis Judaitis, kiekviena iš jų paplitusi gana plačiai raštuose ir įvairiose vietovėse. Norint tiksliai apibrėžti dvigubų pavardžių nusistovėjimą reikia atskiros analizės.

         Rūšiuojant pavardes pagal kilmę, susidurta su keletą sunkumų. Visu pirma aptikta daug pavardžių, kurių nėra įtraukta į jokius lietuvių asmenvardžių žinynus, žodynus, nes jie jau išnykę. Be to pirminiai pavardžių variantai kartais net labai skiriasi nuo pateikiamų žodynuose variantų. Todėl remiantis Lietuvių kalbos žodynu (2017) ir Lietuvių pavardžių žodynu (2012-2018) bandyta pačiai aiškintis žodžių reikšmę bei kilmę, asmenvardžio kilmę nurodant laužtiniuose skliautuose [ ]. Čia reikia pažymėti, kad vis dėlto nesu tos srities specialistas.

Antra, skaityti raštą rašyta ranka nėra paprasta, o ir užrašant pavardes būta suklydimų. Pvz., knygoje „Lietuvos inventoriai XVII a. (1962), kuriame atspausdintas 1695 metų dvaro inventorius taip pat yra netiksliai perrašytos pavardės. Vietoj Kwykiowa, turėtų būti Kuykiowa, nes tik tokia pavardė ir gana gausiai sutinkama Švėkšnos dvaro apylinkėse, o be to, toje pačioje vietovėje – Zyliai, toliau tame rašte įrašytas gyventojas Kristupas Kuikis. Kvikio pavardė iš vis nesutinkam Švėkšnos apylinkėse, o ji dar nurodyta kaip šeimos galva. Kita pavardė įrašyta Raduis, tikriausiai turėtų būti Radius (Radžius); ko gero čia paprasčiausia klaida, sukeičiant raides. Yra ir kitų neatitikimų. Klystame visi – kunigai rašę iš klausos asmenvardžius ir mes perrašinėtojai. Tačiau analizuojant kelerių dešimtmečių įrašus, lengviau susivokti ir tiksliau perskaityti sunkiai įskaitomus įrašus. Tačiau klaidų ko gero vis tiek neišvengta.

Tikriausiai sulauksiu pastabų dėl kartais net labai skirtingų pavardžių surašymą į vieną langelį. Bet pasitaiko atveju, kad būtent taip būna įvardintas vienas ir tas pats asmuo, kuriam atitinka ir metų chronologija, ir žmona, ir vietovė. Daugiau problemų yra su žmonų priskirimų tam pačiam vyrui. Vyras lig ir tas pats, metų seka atitinka, o štai žmonos pavardė pasikeitusi, pvz., iš Vieškaitės, virtusi Venckaitę, o vardas ir pavardė pagal vyrą yra ta pati. Bet šiame sąraše tai ne tiek jau ir svarbu. Greičiausiai vyras vedė antrą kartą, arba panašiu asmenvardžiu yra kitas vyras.

         Šiandien pavardės Montvydas ir Mantvydas įvardijamos kaip skirtingos. Tačiau XVII a. jos matyt reiškė vieną – pradinę– Mantvydas. Taip ir rašoma šiame sąraše. Tuo laiku metrikose dažnai tos pačios pavardės rašytos tai su -a-, tai su –o- balsėmis; kaip ir maišytos s- ir sz-, pvz., Suraytis, Szuraytis, t.y. Šiuraitis. Kai kuriuos asmenvardžius bandyta sieti su vietovardžiais, siekiant nustatyti sunkiai įskaitomą pavardę. Pvz., kai kuriais atvejais, metrikoje pavardė rašyta Pacius, bet sąraše priskiriama prie Paičiaus (Paycius) pavardės, nes toje vietovėje gyveno Paičiai ir spėjama, kad galimai rašant metrikoje buvo praleista -y- raidė. Dar vienas pavyzdys, metrikoje vieną kartą prie to pačio asmens (motinos-žmonos) rašoma Mezayte, kitą kartą jau Meyzayte, sąraše pavardė įrašyta prie Meižaitės pavardės ir pan. Kitas atvejis su pavardėmis, pvz., Paulaitis, Paulauskas, Paulavičius, kai sunku nuspręsti, kaip jas išskirstyti ir iš vis ar skirtyti į atskiras pavardes. Visos šios pavardės kaip ir skirtingos, bet kilusios iš vieno krikšto vardo Paulius. Nenusistovėjus pavardėms, matyt, vieną kartą naudota viena tos pavardės forma, kitą kartą - kita, todėl dažnai viename langelyje atsiduria skirtingos pavardės, nors kai kurios jau būna išskirtos ir į kitus langelius. (Čia geriausia naudotis paieškos laukeliu.)

         Moteriškų pavardžių rašymas taip pat turi savo ypatybių. Netekėjusių merginų pavardės užrašomos lietuviškai, tarmiškai, suslavintos ir nurodant pavardę pagal tėvą, pvz., Minutaitė – Minutayte, Minutate, Minutowska, Minutowiczowna ir Minutaycia (Minutaičio duktė). Sunkiau su pavardėmis, kurios baigiasi –ska. Čia sunku nustatyti ar tai netekėjusi, ar jau ištekėjusi moteris, pvz., Bernacka, Borowska, Gurska, Janowska, Mazelewska, Mulska, Ragielska, Wierzbicka  ir pan.

         Lentelėje dažnai prie ištekėjusios moters pavardės pateikiama vyriška pavardės forma, nes taip buvo rašoma metrikose. Pvz., Eode Ewa Joannis et Helene Birbilaytis de Lowksciany ... (tą pačią dieną [pakrikštyta] Ieva [tėvai] Jonas ir Elena Birbilaičiai iš Laukstėnų ...); 9 Baptizati Sunt Dawid et Elisabetha gemini Petri et Lucia Toleykiow de Bolsiany ... (9 [dieną] Pakrikštyti Dovydas ir Elžbieta dvyniai [tėvai] Petras ir Liucija Toleikiai iš Balsėnų ...); Eod Catharina Joannis et Catherina Gienaycia de Stemple ... (Tą pačią dieną Kotryna [tėvai] Jonas ir Kotryna Gienaičiai iš Stemplių).

Pasitaiko ir trumpinimų, pvz., Mikus: (Mikužis), Reyzt. ir pan.

Lentelės skiltyje „Originalus užrašymas“ pavardės surašytos lietuviškais rašmenimis pagal metrikos įrašus, neatsižvelgiant į linksnius ir kt.

Apibendrinat, galima teigti, kad klaidų neišvengta ir netikslumų tikrai gali būti. Kaip jau minėjau, nustatant pavardes, stengtasi atsižvelgti į keletą veiksnių: gyvenamąją vietovę, šeimos narius, galimą klaidingą užrašymą to meto ne lietuvių raštininkų jas slavinant, taip pat neaiškios pavardės lyginamos su panašiomis pavardėmis ieškant tinkamo atitikmens.

         Dar keletas bendrų pastebėjimų. Sutinkama nemažai svetimšalių kilmės sulietuvintų pavardžių, bet tai nenuostabu žinant kokia daugiatautė buvo LDK. Be to raštininkai irgi galimai buvo lenkų kilmės todėl baltiškas pavardes slavindavo. Yra nemažai ir grynai vokiškų pavardžių, pvz., Ancas pagal Hanz, Angelis pagal Angel, Engel, Vagneris pagal Wagner, Vaksas pagal Wax, Wachs ir kt, lenkiškų, pvz., Aniolas pagal Aniol, Anusas pagal Hanuš, Banča pagal Boncza ir kt., netgi minima prancūziška pavardė Tybua, nurodant, kad tai yra prancūzas atvykėlis (1644 m.).

Žinoma gražiausiai skamba baltiškos kilmės pavardės: Aukšvitis, Giedvida, Gerkantas, Judbudris, Kerelis, Kudgalvis, Lauksminas, Lauksvidas, Medviras, Neliksaika, Nasvitis, Naugimtis, Nemeilaitis, Numikaitis, Pamuštolis, Pariba, Pasausis, Raibakojis, Rimžentis, Skausgiris, Šaltmiris, Traksėdis, Vardandievaitis, Varpiotas, Vilkmedis, Viržintas, Žemgailis, Žilakis, Žvėrakis ir kt. Be to šiame krašte vyriškoms pavardėms yra būdinga galūnė -is.

Šaltiniai:

1. Lietuvių kalbos žodynas, 2017. Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt/.
2. Lietuvių pavardžių žodynas, 2012-2018. Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: http://pavardes.lki.lt/
3. Lietuvos inventoriai XVII a., 1962 / Parengė M. Jučas, K. Jablonskis, p. 397-402.
4. MACIJAUSKIENĖ, Vitalija, 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas XIII-XVIII a., 169-216.
5. Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga, 1652-1679. Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis). Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2287.
6. Švėkšnos RKB gimimo metrikų knyga, 1686-1698. Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis). Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2293.
7.  ZINKEVIČIUS, Zigmas, 2008: Lietuvių asmenvardžiai, p. 329.
8. ZINKEVIČIUS, Zigmas, 1977: Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. Baltistika, II priedas, p. 151-156.       

Pavardžių lentelė.