ŠVĖKŠNOS ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS (ŠRKB) 1713-1731 METŲ GIMIMO METRIKŲ KNYGA

     1713-1731 metų ŠRKB gimimo metrikų knyga (http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2288) tuo metu rašyta dviejų kunigų, kurie kunigavo Švėkšnos bažnyčioje. Nuo 1701 m. iki 1723 m. kunigo pareigas ėjo Jurgis Kazimieras Mordel-Vaitkevičius, karaliaus sekretorius. Tai buvo turtingas žmogus. Jis skolindavo pinigus kitiems, net ir Švėkšnos dvaro savininkams, kurių reikalai matomai tuo laiku buvo visai pablogėję. Tuo tikslu, kažkuriuo tai metu buvo užstatytas Alseikų kaimas. 1695-1721 m., Švėkšnos dvaro savininkas buvo Žemaičių kunigaikštystės kaštelionas Vilhelmas Eustachijus Grotusas. Kunigas J. K. Mordel-Vaitkevičius savo broliui iš laisvojo kaimiečio Kazimiero Gedminto buvo nupirkęs Šalpėnų dvarelį, kurį kunigas testamentu užrašė įsteigimui Šalpėnuose altarijos, pridėdamas tam tikslui dar 3000 tinpų pinigais ir pelną iš Alseikų kaimo, kuris negražinus skolos perėjo kunigui J. K. Mordel-Vaitkevičiui. Altarijos steigimo užraše buvo nurodyta sąlyga, kad į steigiamą altariją skiriamas kunigas turi mokėti lietuviškai. Visdėlto nėra išlikę žinių ar buvo įsteigta Šalpėnuose altarija.

     Tais laikais Švėkšnoje pradeda reikštis ir visuomeninis gyvenimas. Prie bažnyčios pradėjo steigtis įvairios brolijos. Skaitlingiausia ir turtingiausia iš jų buvo Švč. Mergelės Marijos brolija. Daug švėkšniškių ir kitų užrašydavo jai didesnes pinigų sumas, kai kurie palikdavo net savo turtą. Kad ši brolija buvo pagarsėjusi ir už Švėkšnos ribų, galima spręsti iš aukų ir užrašų iš tolimesnių vietovių. Žinoma, kad stambus dvarininkas Rokas Pilsudskis, gyvenęs Pajūryje ar Teneniuose, Lenkijos maršalo Pilsudskio prosenelis, apie 1720 m. paskolino žydų visuomenei, kurią sudarė Kėdainių, Šiaulių, Kelmės, Kražių, Naumiesčio ir Švėkšnos bendruomenės, 1000 tinpų. Žydai išdavė vekselį pasirašytą Švėkšnos Sinagogos vyresniojo Lozoriaus Mendelovičiaus ir dar kelių žydų vyresniųjų, ir Pilsudskio valia, įsipareigojo mokėti kiekvienais metais po 50 tinpų procentų Švėkšnos Švč. Marijos Mergelės brolijai. Žydai juos sąžiningai mokėjo. Dar 1790 m. atsiuntė procentus ir atsiprašė už pavėlavimą. Prie Švėkšnos bažnyčios veikė ir daugiau brolijų. 1758 m. minimos dar Švč. Trejybės ir Švč. Škaplieriaus brolijos.  

     1721 m. Švėkšną vizitavo vyskupas Aleksandras Gorainas (Horainas). Vizitacijos akte pažymėjęs, kad bažnyčia yra tvarkinga ir „dar gerai užlaikoma“; klebono jurisdikoje tuo metu gyveno 10 šeimų. 1723 m. prie bažnyčios įsteigta „nauja“ (antroji?) altarija. Apie atliktą vizitaciją yra įrašas ir ŠRKB 1713-131 m. gimimo metrikų knygoje, kad 1721 m. liepos 31 d. vykdant visuotinę vizitaciją Švėkšnos bažnyčią vizitavo Aleksandras Gorainas ir Dominykas Sancevičius iš Teismo Rūmų (81 atvaizdas).

     1723 m. mirus kunigui Jurgiui Kazimierui Mordel-Vaikevičiui, nauju Švėkšnos parapijos kunigu paskiriamas Žemaičių kapitulos prelatas ir Vilniaus kanauninkas kunigas Antanas Vaina, LDK sekretorius, kuris čia kunigavo iki 1748 m. 

     1732 m. Švėkšnoje siautė gaisras, kurio metu sudegė ir Švėkšnos pirmoji medinė, vieno bokšto bažnyčia. 

     1713-1731 metų ŠRKB gimimo metrikų knyga apima 18 metų ir nepilną keturių mėnesių laikotarpį (1713-01-02 – 1731-04-09). Joje užregistruoti 1507 krikštijimai: 785 - berniukų ir 722 - mergaičių. Daugiausia pakrikštyta: 1719 m. - 130, 1717 m. - 123, 1727 m. - 114. Mažiausiai: 1715 m. - 36, 1714 m. - 40 ir 1720 m. 47. 

     Per XVIII a. pradžios LDK-Lenkijos karą su Švedija ir Rusija bei šalyje siautusį badą ir marą Švėkšna kaip ir daugelis to metų miestų, miestelių ir kaimų gerokai nukentėjo. Kaip nurodo A. Miškinis savo knygoje "Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai" (p. 228), tai liudija 1713 m. grafystes, valsčiaus ir dvaro inventoriuje pateikti miestelio duomenys. Švėkšnoje bebuvo likę tik 30 proc. visų buvusių 1695 m. bendro gyventojų skaičiaus. Todėl ir ŠRKB 1714 - 1715 m. knygoje krikštų skaičius toks mažas. 

     Taip pat A. Miškinis rašo: "1720 m. Švėkšnos dvare buvo 185 dūmai, taip pat mažiau negu XVII a. antroje pusėje, tačiau ne tokia proporcija kaip miestelyje. Vadinasi, jis patyrė daugiau nuostolių, negu dvare buvusios kaimavietės. Kita vertus, dar ir XVIII a. vidurio Veiviržėnų dvaro, besiribojančio su Švėkšnos grafyste ir dvaru plane, prie šių valdų ribos (ėjo Veiviržo upeliu) pažymėtos švedų sunaikintos ir neatkurtos kaimavietės. Taigi karo pasekmės apylinkėms buvo ilgalaikės."

     Numeracija. Šioje knygoje juodu rašalu sunumeruoti 83 lapai. Paskutinis numeruotas pusė lapo, 167 atvaizdas, yra pridėtas galbūt iš kitos knygos arba tiesiog atskiras lapas. Jame įrašytas 1737 m. rugsėjo 20 d. pakrikštijimas. Be to ankstesnėje numeracijoje, kuri nurodyta ant knygos nugarėlės vidinės įklijos įrašyta, kad knygoje yra 82 numeruoti lapai. Įrašuose, kurie įrašyti knygos gale ir nurodomi numeruotų lapų skaičius, nėra nurodyta data. Knygoje trūksta 68 numeruoto lapo.

     Atidžiai sekant įrašus galima pastebėti, kad labai dažnai nutrūksta įrašų seka, kartais net trūksta įrašo pabaigos. Todėl galima teigti, kad trūksta nemažai lapų iš šios knygos, o lapų numeracija atlikta daug vėliau. Pastebimas ir didelis mėnesių atotrūkis, pavyzdžiui, 1713 m. po liepos mėnesio iš karto eina lapkričio mėnuo, 1724 m. po kovo mėnesio eina rugsėjo mėnuo ir t.t. Ne retai pasitaiko, kai nėra sekos tarp dienų, pavyzdžiui, po vasario 6 d. seka 4 d. po to 11 d.(110-111 atvaizdai). Net dviejose vietose krikšto knygoje įrašyta, kad "dėl aplaidumo šioje knygoje, neįrašyta tinkamoje vietoje", atvaizdai 127 ir 166, tai yra įrašas padarytas vėliau, praleidus tikslią įrašų seka. Galima manyti, kad kunigai nesilaikydavo griežtos tvarkos, kaip, kad dabar yra daroma - pirma įrašoma į knygą ir po to krikštijama, anksčiau, matyt, įrašus į krikštų knygą surašydavo vėliau, todėl ir susidarė netikslumai sekoje, kaip kad ir dienų skaičiuje, kai vasaris turi daugiau nei 29 dienas (61 atvaizdas), (su tuo susidurta ir ankstesnėse knygose). 69 atvaizde, 33 lape, nurodoma, kad tais pačiais metais [1719 m.] tarpininkaujant Gardamo bažnyčioje pakrikštyti kūdikiai ir seka keturi skirtingų mėnesių įrašai įterpti į spalio mėnesį.

     Įrašai. Lyginat su ankstesnėmis ŠRKB gimimo metrikų knygomis įrašo eiliškumas beveik nesikeitė. Pirma rašoma data. Metai ir mėnuo rašomi lapo centre, diena – kairiojoje lapo pusėje. Toliau seka krikštijamo vaiko vardas, po to tėvo vardas, pavardė, motinos vardas ir pavardė, įrašas apie santuokos teisėtumą (Legitimorum Parentum, Leg. Par:, Leg. coniugum) ir gyvenamoji vieta. Tik dviejuose įrašuose prie tėvo ir prie motinos nurodytos atskiros gyvenamosios vietovės. Toliau rašomi kūmai (Levantes, Lev:): pirma kūmino vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta, toliau kūmos vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta. Toliau įrašyti krikšto ceremonijoje dalyvavę liudininkai (Afsistens, Afs:) – vyrai / vaikinai ir moterys / merginos su nurodytomis gyvenamosiomis vietomis.

     Data. Diena iki devynių dažnai rašoma: 1ma, 2da/do, 3tia, 4to, 5ta, 6ta/to, 7ma, 8vo, 9na/no, tai yra pirma, antra, trečia ir t.t. Pasitaiko įrašų ir su ię, pavyzdžiui, ię 3, ię 5. Pradedant dešimta diena ir toliau, diena dažniausiai rašoma tik skaičiais - 10, 24, 30. Kartais pradedama rašyti Die 24 Augusti, bet tai retesnis datos užrašymas. Nemažai įrašų kai neįvardijama tiksli diena, o tiesiog rašoma ten pat - Eodem arba taip pat - Item.

     Šiai knygai būdinga tai, kad mėnesiai - rugsėjis, spalis, lapkritis, gruodis -, dažnokai rašomi 7ber, 8ber, 9ber, Xber, tai yra septintas mėnuo nuo kovo mėnesio ir t.t.

     Metai visada rašomi iš naujos eilutės lapo centre. Beveik kiekvieni jų įvardinti kam skirti tie metai:

                           Įsikūnijusio Žodžio metai 1714 (Annus Verbi Incarnati 1714);

                           Mergelės gimimo metai 1716; 1727 (Annus partu Virginis 1716; 1727);

                           Metų dienos 1717; 1725 (Annus Dni` 1717 ; 1725);

                           Globojamų naujagimių žodžio metai 1720 (Annus sub auspicius neo-nati verbi 1720);

                           Dievo įsikūnijo metai 1721; 1722 (Annus Incarnati DEI 1721; 1722);

                           Žodžio įsikūnijimo metai 1724 (Anno ab Incarnatione Verbi 1724);

                           Žmonių sveikatos metai 1726 (Anno Salutis humana 1726);

                           Mūsų metai 1728  (Annus salutis nostra 1728);

                           Atėję saugūs metais (?) 1731 (Annus orta salutis 1731)

     Nėra įrašų su 1715, 1718, 1719, 1723, 1729 ir 1730 metais. Tikriausiai šie lapai yra išplyšę ir dingę. Taip pat manyčiau, kad lapai 67, 68 ir 69 (137-140 atvaizdai) knygoje įklijuoti ne toje vietoje ir vėliau sunumeruoti. Sprendžiant pagal įrašų seką ir rašysena šie lapai turėtų būti prie 1717 metų, tai yra po 21 numeruoto lapo (46 atvaizdo), kuris baigiasi rugsėjo 26 d., nes 67 numeruotas lapas (137 atvaizdas) prasideda rugsėjo 27 d., o 69 lapas (140 atvaizdas) baigiasi gruodžio 26 d.

     Vardai. Visi vardai rašomi kanoninėmis formomis, tačiau yra nemažai ir jų trumpinių, pavyzdžiui, Joannes rašoma Joan`es, Joan`, Franciscus - Fran`ci, Laurentius - Lawre`tius, Marianna - Marian`a, Susanna - Susan`a, Anna - An`a.

     Krikštijami berniukai įvardinti 49 vardais, iš jų 17 turi po du vardus, pavyzdžiui, Casimirus Franciscus, Nicolaus Carolus, Simon Thadaus ir kt. Mergaitės įvardintos 37 vardais, 6 iš jų taip pat turi po du vardus, pavyzdžiui, Martha Petronilla, Therescia Barbara ir kt. Berniukų populiariausi vardai - Jonas (85), Jokūbas (65), Jurgis (62), Motiejus (59), Antanas (57). Reti vardai - Vincentas, Timotėjus, Goftridas, Fabijonas, Dominykas ir kt. Mergaičių populiariausi vardai išlieka tie patys kaip ir ankstesnėse knygose: Marija (119), Magdalena (96), Elžbieta (95), Kotryna (76), Ona (69). Reti vardai - Teresė, Martyna, Leonora, Faustina, Gertrūda, Darata, Apolina. 

     Tarp suaugusiųjų vyrų sutinkami nauji vardai: Rokas, Bazilijus, Dominykas, Ignatijus, Leonas ir kt. Tarp moterų - Rožė, Teresė, Martyna, Veronika, Faustina, Pranciška, Šarlota, Rosalija, Viktorija, Marcijona.

     Pavardės. Merginų pavardės vyrauja lietuviškos su galūne -ayte. Čia jų knygoje priskaičiuojama 1487 pavardės, žinoma, kai nemažai jų kartojasi, bet tokį skaičių rodo excel paieškos lentelė. Kitos pavardžių galūnės ir jų rastas skaičius: -owa - 974, -wna - 249, -wska - 134, -ate - 76, -nka - 60, -nska - 20, -iene - 11, -ene - 10, -ute - 1.

     Vyrų pavardės daug įvairiau užrašomos, todėl galiu pateikti tik keletą jų skaičių: -wicz - 557, -wski - 260, -aytis - 105, -nski - 35, -atis - 12. Nors atrodo, kad lietuviškų vyrų pavardžių nėra daug, tačiau dar nesuskaičiuota kiek yra pavardžių su galūne -is, -as, -us, kurios taip pat priskiriamos prie lietuviškų pavardžių, pavyzdžiui, Balsis, Žiogas, Vainius.

     Nauja šioje knygoje, kad jau neretai pasitaiko raidžių š, ž, kurios rašomas su brūkšneliu.

     Dar viena naujiena, kad yra aštuonios dvigubos pavardės įrašytos su žodeliu kitaip (alias): Zwirblis alias Wroblewski, Stirbis alias Brozowski, Zabrins alias Mątwitt, Miezayte alias Petruszayte, Marcowa alias Raukuciowa, Norkowa alias Birbilayte, Jucayte alias Laksztowa, Budwytayte alias Birbilayte.

     Nesantuokiniai vaikai. Šioje knygoje pakrikštyti devyni nesantuokiniai vaikai ir vienas įrašytas yra be tėvo, paliekant tuščią vieta. Įrašuose pažymima, kad tai nesantuokiniai vaikai, neteisėtai gimę ir pan. (Vetiti concubitus, Illiciti concubitus, illegitimi thori, Illegitime nata).

     Tautybė ir tikyba. Knygoje minimos šios tautybės ir kitos tikybos asmenys: prūsai - Pruthenorum, Prute`, Prutenon; liuteronai - Lutheranow; čigonai - Cyngarors, Cygar, žydai - Judate.

     Dar minimi ateiviai, atėjūnai (advenarum), tai yra ne vietiniai žmonės, o iš kitų vietų atsikėlę gyventi čia.

     Gyvenamoji vieta. Vietoj kūminų ar liudininkų konkrečios gyvenamosios vietos labai dažnai rašomi žodeliai: ten pat - eodem, oe`s, ibidem; abu - ambo, kiekvienas, abu - uterq, visi - omnes. Pavyzdžiui, visi iš ten pat, Bliūsukio kaimo - omnes de eodem villa Blucukie. Dažnai prie vietovardžio sutinkami  žodeliai pago, villa. Tiek vienas, tiek kitas žodis reiškia kaimą: pago - kaimas, sodžius, villa - namai kaime, vasarnamis, dvaras, ūkis.

     Kūmai. Šioje knygoje, nei ankstesnėje 1686-1698 m. krikštų knygoje, neatsižvelgiama į tai kas krikštijamas - berniukas ar mergaitė. Visada pirma, tik su keliomis išimtimis, yra rašomas kūminas, po to seka kūma.

     Liudininkai. Dažniausiai liudininkų yra tik vienas ar du. Po tris, keturis, ar penkis liudininkų yra tik vienas kitas. Dar dažniau sutinkama, kad liudininkų išvis nėra, yra tik kūmai.

     Kilmės titulai. Šioje krikštų knygoje itin gausu kilmingų asmenų. Vyrų titulai tie patys, kaip ir ankstesnėse ŠRKB gimimo metrikų knygose: Perillustris Magdnificus Dn`us, Nobili G. Dn`i, Gnosus Dnus Gdus, Adm Rndg Dnus, M.G.Dng, Admdu Rdnus Dng ir pan.

     Moterų: Perillustri Mfc`a Dn`a, perillustri Dn`a, Magnifies Dn`a, Mfca Dn`a, M. D., G. D., Dna, D., Virgino, V., V. D.

     Nors 1713-1731 metų gimimo metrikų knyga gana tvarkingai rašyta, aiškus raštas, nesulieta, mažai apiplyšusių lapų, tačiau kaip jau minėjau anksčiau, trūksta nemažai knygos lapų, tai yra prarasta dalis informacijos, o tai reiškia kad ši knyga pilnai neatspindi Švėkšnos bažnyčios krikštų skaičiaus. Analizuojant kitus duomenis iš šios knygos, taip pat nėra tikslumo.

     Tenka pastebėti, kad šioje knygoje iš kitų parapijų jau mažai krikštijama. Atrodo, jog tame laikotarpyje jau nusistovėjo tam tikrų parapijų ribos ir parapijiečiai buvo linkę lankytis savo parapijos bažnyčioje.

     Gaila, kad nėra išlikusių ištisinių metų krikšto metrikų. Trūksta 1681-1685 m., 1699-1712 m., 1732 m., 1747-1763 m. Mirties metrikos yra išlikusios tik nuo 1737 m.

Literatūros šaltiniai:

1. Miškinis, Algimantas. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai. 2 t. p. 228.

2. Rugis, Jonas. Švėkšnos praeitis Vieno Žemaitijos miestelio istorija. Chicago, 1950. p. 26-29.

3. Žąsytis, Kazys. Švėkšnos parapijos istorija. Kl. 1993. p. 20-22, 57.