ŠVĖKŠNOS ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS (ŠRKB) 1737-1770 METŲ MIRTIES METRIKŲ IR PARAPIJIEČIŲ SĄRAŠŲ KNYGA (III)

Mirusiųjų knyga nuo 1737 metų balandžio mėnesio 27 dienos (LIBER Mortuorum Connotatus An`o 1737 Mense Aprilis 27 Die).

Sprendžiant pagal 1733 - 1746 metų krikšto metrikų ir 1737 - 1770 metų mirčių metrikų knygas, Švėkšnos bažnyčioje tuo laiku vikarais tarnavo Mykolas Vitautavičius (Michael Witowtowicz), apie 1734 - 1746 m., kuris 1756.02.07 palaidotas Švėkšnos bažnyčioje su titulu Šidluvos altarista. Apie 1740 - 1745 metus Švėkšnos bažnyčios vikaru buvo Petras Kluykevičius (Petrus Kluykiewicz), o 1760 m. sausio 15 d. įrašas liudija, kad vikaras Markas Narutavičius (Marcus Narutowicz) palaidotas Švėkšnos bažnyčioje. Pranciškus Simanavičius (Franciscus Symonowicz) Švėkšnos bažnyčioje ėjo klebono pareigas su pertraukomis 1728 - 1742 metais; Kazimieras Tiškevičius (Casimirus Tyszkiewicz) 1736 - 1737 metais; o Antanas Dromantas (Antonius Dramantt) - 1744 - 1745 metais. Toliau jokių įrašų apie buvusius klebonus, vikarus neaptikta.
Ši knygos dalis apima sunumeruotus 13-62 knygos lapus (15-64 atv.).
Surašytos 3447 mirusiųjų palaidojimo datos.
Nepilni metai yra 1737 m., apima tik balandį – gruodį; 1752 m. apima sausį – rugpjūtį ir 1770 m. apima sausį - kovą.
Po 1752 metų rugpjūčio 30 d. likusioje lapo tuščioje vietoje brėžiamas x ir sekančiame lape (31 atv. dešinėje) pirmame kairiajame stulpelyje nubrėžtas x , o dešiniajame stulpelyje pradedami įrašai 1753 metų sausio mėnesiu. Pasikeičia ir įrašų raštas. Gal būt pasikeitė Švėkšnos parapijos klebonas.

 

1 lentelė. Palaidojimai pagal metus

2 lentelė Palaidojimai pagal mėnesius

Daugiausia palaidojimų būta 1758 metais - 519, iš jų nurodyta vaikų - 190. 

Mažiausiai - 1742 metais -36, iš jų vaikų - 12.

Rašant įrašus knygos lapas padalintas vertikaliai į dvi dalis. Kiekvienoje dalyje duomenis rašomi į dvi grafas. Pirmoji grafa įvardinta Diena (Dies), antrojoje rašomas Mėnuo, o žemiau įrašomas mirusysis. Pastarojoje grafoje skirtingais atvejais gali būti nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, ar prieš mirtį buvo atlikta išpažintis ir priimtas Sakramentas, kur palaidota. Kartais nurodomas mirusiojo amžius metais arba pažymima, kad tai yra kūdikis, vaikas, jaunuolis ar senas žmogus. Jei miręs vaikas, kartais įrašomas tik jo vardas ir kas jo tėvai. Jei mirusysis yra kilmingas - nurodomi jo titulai, jei nevietinis rašoma - atvykėlis, jei - vargšas, taip pat pažymima, (nes vargšai ir elgetos buvo laidojami nemokamai). 24 numeruoto lapo pirmoje pusėje (26 atv.) knygos lapas nebedalijamas vertikaliai per puse, įrašas rašomas ištisai per visą lapą. Bet kitoje lapo pusėje vėl toliau rašoma dalijant lapą per puse. 51 numeruotame lape (53 atv.), vėl tekstas pradedamas rašyti ištisai ir taip iki knygos pabaigos.

Šioje knygos dalyje įrašyti trys mirę vargonininkai, du altaristos ir vienas vikaras:

1743 m. rugpjūčio 29 d. palaidotas Švėkšnos vargonininkas Paulius (Paule organarig Szwekszn) kapinėse [1];

1747 m. birželio 28 d. palaidotas Švėkšnos vargonininkas Jonas Butkevičius (Joan`es Butkiewicz Organarig Szwekszn.) kapinėse [2];

1756 m. vasario 7 d. palaidotas Šidluvos altarista Mykolas Vitautavičius (Ad`m Rn`dus Michael Witowtowicz Altarista Szydlowiensis) bažnyčioje [3];

1758 m. gegužės 15 d. palaidotas Švėkšnos vargonininkas Jurgis Kaminskis (Georgius Kaminski organarius Ecclesia Szwek) kapinėse [4];

1760 m. sausio 15 d. palaidotas Švėkšnos vikaras Markas Narutavičius (Rendy Dnus Marcus Narutowicz Vicarius Szw) bažnyčioje [5];

1760 m. gegužės 15 d. palaidotas Švėkšnos altarista Benediktas Drazdauskis (Ad`m Rndus Dnus Benedictus Drozdowski Altarysta Szweks) bažnyčioje [6].

1739 metų birželio 30 d. vizitacijos metu sutikrinta palaidojimų knyga Antano Juškevičiaus (Antonis Juszkiewicz) [7].

1746 metų lapkričio 18 d. knyga suskaičiuota ir patikrinta vykdytojo Antano Rauktavičiaus (Antonius Rauktowicz) ir vykdytojo Juozapo Michnevičiaus (Josephg Michniewicz) [8].

1748 metų rugpjūčio 20 d Švėkšnos bažnyčia vizituota Žemaitijos instigatoriaus Antano Rauktavičiaus (Antonius Rauktowicz) [9].

Data rašoma kaip ir ankstesnėse metrikų knygose, naudojant arabiškus skaičius bei pilnus dienos žodžius ar jų trumpinius, pavyzdžiui, Dies 20, Dę 7, ie 7, 23. Naudojami žodeliai Eodem, Item - taip pat ir jų trumpiniai eode`, eod, Ed, item, It`e. Mėnesiai rašomi lotyniškai, pavyzdžiui, In Februario, Aprilis, retkarčiais rugsėjis, spalis, lapkritis ir gruodis užrašomas kaip - In 7ber, 8ber, 9ber, 10ber. Jei kokį tai mėnesį nėra palaidojimų, tai rašoma, pavyzdžiui, August Vaccat. Metai rašomi paprastai - 1746, Anno 1747 ir pan. Tik 59 atvaizde įrašyta: Tacit Initium Sibi An`us Dni Nta`te Chrysti, 1767. Etiamsi enumerat Ecclesiastico Numero MDCCLXVII. - Pradedant metus Kristaus 1767, bažnyčia skaičiuoja 1767.

Vardai rašomi kanoninėmis formomis, bet naudojami ir vardų trumpiniai - Jones, Joan`es, An`a, Marian`a ir pan. Jauniausių parapijiečių vardai ne visada nurodomi, fiksuojama tik apeigų data ir tėvų pavardės, pavyzdžiui, 24. Item Filig mortug Dwila sepultg In Polyandro. - 24. Taip pat sūnus mirė Dviliaus palaidotas kapinėse.

Viso įvardijami 139 mirusiųjų vardai, iš jų 56 moteriški ir 83 vyriški. Dažniausiai sutinkami vyriški vardai - Jonas (192), Jurgis (132), Juozapas (115), Motiejus (114), Antanas (109), Jokūbas (105); moteriški - Marijona (207), Elžbieta (206), Magdalena (165), Kotryna (151), Ona (126). Reti vyriški vardai - Aleksas, Ambraziejus, Anganas, Bocius, Damazas, Gvidonas, Kondratas, Ulrikas, Marijonas; moteriški - Angela, Domicėlė, Emilijona, Estera, Monika, Paulė, Rūta, Scholastika, Faustina, Gertrūda.

Pavardės. Viso palaidotųjų pavardžių įvardijama 767. Dažniausios pavardės - Jucius (83), Budvitis (63), Toleikis (55), Šimkus (48), Šiuparis (41), Žiogas (39), Rauktis (34), Šarka (32), Stankus (31), Bružas (30), Tautkus (30) ir kitos. Tarp vyriškų pavardžių vyrauja galūnė -is (637; Kuysis, Grigpedis). Toliau sektų galūnė -aytis (271; Baltraytis, Sluzaytis, Staloraytis); -us (212; Baycius, Goius, Kacius); -as (123; Jokas, Kuczas, Kowas); -wicz (71; Rosimowicz, Tyszkiewicz); -wski (56; Węslawski, Sobolewski, Alkowski, Dostaiewski); -a (52; Barwa, Rauka, Skarga); -ys (25; Luyszys, Owerys, Bastys); -ko (18; Rusteyko, Maroczko, Medeyko); -nski (10; Buczynski, Szulczynski, Dulysnki); -nt (9; Jamont, Wismont, Giedmont); -atis (4; Bajoratis, Razatas, Ziebelatis, Szylmeyzatis).

Tarp mergaičių ir netekėjusių merginų vyrauja lietuviška galūnė -ayte (312; Lekutayte, Artoszayte). Toliau sektų: -owna (278; Upiowna, Pukiowna); -wska (32; Kaplewska, Sakalowska); -ate (15; Urbate, Zawyckate); -nska (9; Dubinska, Slewinska); -utie (2; Norkutie, Szarkutie).

Ištekėjusių moterų pavardžių galūnės - -owna (420; Bilskiowa, Kluykowa) ir -ienie (70; Rozienie, Szyksznienie).[10]

Ne visada įrašuose nurodytos pavardės, kai kur yra tik vardas be pavardės.

Amžius. Kartais įrašuose nurodomas mirusiojo amžius.

3 lentelė Mirusieji pagal nurodytą amžių.

Kartais vietoj turimų metų skaičiaus įrašoma, kad tai yra kūdikis (infans – 689); vaikas (puer, -a; parvulus, -a – 806); jaunuolis (adoloscens, juvenis – 27); moteris, mergina (femella, virgo – 13); sūnus (filius) ar dukra (filia) - 12; dvyniai (gemini – 8); nesantuokinis vaikas (illegitimi thori – 3); senas (senex, vetula, ... – 20); našlė (vidua – 6); atvykėliai (advena – 11); miestietis, pilietis (civis – 45); vargšas (pauper – 49); elgeta (mendicans – 2); globotinė (wychowanka – 1); davatka (dewota, devotisą – 2).

Nerasta tikslaus apibrėžimo kokią amžiaus grupę apėmė tais laikais apibūdinimas infans, puer, parvulus, adoloscens, juvenis. J. Sarcevičienė [11] mano, kad infans, tai - vaikai iki 3 metų, filia ir filius - vaikai 3-5 metų, o adolencens - vaikai nuo 16 metų. Šios knygos įrašai lig ir patvirtintų tai, kad infans, tai vaikas iki 3 metų (54 atv.; 3 annor infans). K. Jokantas [12] nurodo, kad puer, tai vaikas (berniukas) iki 17 metų amžiaus.

Tikslus minimas amžiaus žymėjimas nėra dažnas. Dažniausiai nurodomas tik pavieniais atvejais.

Gyvenamoji vieta. Įvardijamos 106 gyvenamosios vietovės. Kartais kaimo vietovė patikslinama ir nurodoma kuriai parapijai priklauso: Buišiai Kvėdarnos parapijos, Nikėlai Švėkšnos parapijos ir kt. Keletą kartų nurodoma tik parapija be konkrečios vietovės. Įrašuose sutinkami gyventojai iš Prūsijos (de Kalwiszkis Prusia, Regno Prusia ir pan.). Prie kaimų vietovardžių kartais rašomas žodelis Villa, kuris pažymi, kad tai yra kaimas. Prie Švėkšnos vietovardžio dažniausiai rašoma Citte, Civitte – miestas, retai Oppido ar tiesiog Szweksznis. Kartą Šalpėnai įrašyti kaip Opido Szolpiany. Pasitaiko vietovardžių sutrumpinimų: Borey:, Citt, Dawksz, Giedy, Jucay, Moc, Sko, Sti, Styr., Way, Ziog ir pan.

Vaikų tėvai. Ne visada prie mirusio vaiko nurodomi tėvai. Dažnai lieka neaišku kokia vaiko pavardė. Bet jei nurodoma, tai dažniausiai nurodoma tėvo pavardė, rečiau tėvo vardas ir pavardė. Dar rečiau aptinkami kartu tėvo ir motinos asmenvardžiai (Patris Jozepha Wanax Matris Marta Daugielowna; Simonis et Magdalena Urbons). Kartais iš tėvų nurodoma tik motina įvardinta vardu ir pavarde arba tik vienu iš jų.

Kita. Kai kuriuose įrašuose aptinkama papildomų pastebėjimų apie mirusįjį, pavyzdžiui: įrašoma, kad mirusysis yra čigonas (cingare – 1); vaiko tėvai yra liuteronai (parentum Luteranur – 3); mirusysis buvo atvirtęs iš kito tikėjimo (conversus – 7).

Pagal kilmę rasti įvardinti asmenys titulais: ponas (Dominus - D: Dnus – 7); didžiai gerbiamas ponas (Magnificus Dominum - M:D: - 5); kilmingas (Nobiles – 1); kilmingas ponas (Generosus Dominus M:D: -19); šventasis ponas (Reverendus Dominus - Rendy Dnus – 3); šviesiausias didžiai gerbiamas ponas (Illustris Magnificum Dominus - Illustris M:D: - 1); jo didenybė ponia (Jmci Pni – 1).

Mirė atlikę išpažintį. Maždaug ketvirtadalyje mirties įrašuose nurodoma ar mirusysis buvo atlikęs išpažinti ir priėmęs Švč. Sakramentą. Rasta ir tokių pastebėjimų, kad mirė staigia mirtimi, mirė be pasiruošimo, be išpažinties, be Sakramento, mirė tik pribuvėjos pakrikštytas, atrastas miręs, aptiktas pakartas ir pan. Absoliuti dauguma neseniai buvo atlikę išpažintį ir priėmę Sakramentą.

Palaidojimo vieta. Dažniausiai palaidojimo vieta nurodoma kapinėse: Cameterio (979) arba Polyandro (1553). Dar pasitaiko – bažnyčioje (Ecclesia, 131), šventovėje (Templo, 4), Švč. Mergelės Marijos koplyčioje (Capella B.V. Maria, 3). Iš tiesų sunku apibūdinti kuo skiriasi Caemeterium nuo Polyandro. Abu žodžiai verčiami kaip kapinės. Galbūt pirmasis labiau priskiriamas prie pagrindinių parapijos kapinių, nes čia laidojami visi Švėkšnos miesto gyventojai bei kai kurie kitų kaimų senesnieji gyventojai. Polyandro – kapinės gali būti labiau siejamos su kaimo kapinaitėmis, nes būtent daugelis kaimų gyventojų laidojami jose. Keletas mirusiųjų palaidoti Veiviržėno kapinėse (7) ir vienas Kvėdarnos parapijoje, Stirbiškėje. Taip pat vienas Prūsijos gyventojas, matomai, miręs Švėkšnos parapijoje, yra palaidotas Prūsijoje. Vis dėlto pasitaiko ir tokių įrašų: Cameterio de Olsieyki, Cameterio Szwek: de Villa Siawle, Cemeterio Ecle Jonikayciow Ecclesia Szweksznensis.

Toliau analizuojant mirusiuosius pagal gyvenamąją vietą bus laikomasi tokios nuostatos: Cameterio – tai pagrindinės parapijos kapinės, Polyandro – kaimo kapinaitės, Ecclesia ir Templo – bažnyčia.

Ne visuose įrašuose nurodoma palaidojimo vieta. 774 įrašai jų neturi.

Išnašos:

[1] Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Iacobi Apostoli Szveksznensis) Švėkšnos RKB mirties metrikų ir parapijiečių sąrašų knyga 1737-1770 m. / Saugotojas: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 22 atvaizdas. Prieiga per internetą: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=2295. 

[2] Ten pat, 25 atvaizdas.

[3] Ten pat, 33 atvaizdas.

[4] Ten pat, 41 atvaizdas.

[5] Ten pat, 46 atvaizdas.

[6] Ten pat, 47 atvaizdas.

[7] Ten pat, 19 atvaizdas

[8] Ten pat, 24 atvaizdas.

[9] Ten pat, 26 atvaizdas.

[10] Pateikti duomenis naudojantis Excel programa.

[11] SARCEVIČIENĖ, Jolita. „Krikštas – tai ne gimimas, o laidotuvės – tai ne mirtis“: parapijų metrikų knygos istorinės demografijos ir šeimos tyrimų kontekste“. In Ministri Historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose: mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. Zigmantas Kiaupa ir Jolita Sarcevičienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013, p. 459.

[12] JOKANTAS, Kazimieras. Lotyniškai lietuviškas žodynas. Kaunas, 1936, p. 816.