2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Trumpai (Švėkšnos RKB gimimo metų knyga 1652-1680 m.)

Šiuo metu tvarkau vietovardžių duomenis ir išgryninu juose gyvenusių gyventojų pavardes, pavyzdžiui vienas asmuo gali būti ir tėvu/motina ir kūmu/-a ir kelis kartus. Be to, taip analizuojant gyventojus  pavyksta atsekti ir motinų mergautines pavardes, identifikuoti sunkiai įskaitomus įrašus, nustatyti kiek 1652-1680 m. buvo pakrikštyta vaikų kiekvienoje šeimoje ir kt.
Deja, šis procesas labai ilgas, nes pirma tenka išsirinkti gyventojus pagal vietovę, kuri įrašyta taip pat nevienodai,vėliau įrašų skaičių mažinti aptinkant vienodus asmenvardžius.
Šiai dienai, iš ~490 aptiktų vietovardžių,  pilnai turiu išanalizavusi 32 vietovardžius ir jų gyventojus bei išrinkusi duomenis dar pagal 59 vietovardžius.
Darbas įdomus, bet ilgas :)
Galbūt kuriuo tai metu, pradėsiu kelti duomenis pagal vietovardžius. Jei kam tai įdomu...

2014 m. birželio 22 d., sekmadienis

Apie 1652-1680 m. gimimo metrikų knygą. I dalis

Paskutinius kelerius metus ypatingai domiuosi Lietuvos, savo krašto senąja istorija.Skaitau knygas apie Lietuvos senovę, tyrinėju savo krašto rankraštines knygas, periodiką svetainėje e.paveldas. Visa tai labai įdomu, bet reikalauja daug laiko. O norisi tiek daug nuveikti... Aplankyti ir užfiksuoti savo krašto likusius istorinius paminklus, kuriuos laikas negailestingai žudo: senąsias kaimų kapinaites, medinius kryžius. Norisi aprašyti juos, jų istorija. 
Dabar bandau analizuoti 1652-1680 m. Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų rankraštinės knygos duomenis. Ir vis atrandu naujų temų, kurias norėčiau labiau paanalizuoti. Tik ar man pakaks žinių? Pavyzdžiui, analizuojant vietovių pavadinimus, o jų labai daug, netgi viena vietovė yra įvardijama skirtingai, skirtingu laiku ir skirtingai rašiusiųjų tą knygą lenkų, lietuvių kunigų. Vieni jų vietovių pavadinimus rašė tarmiškai, kiti lotynino, lenkino. Labai sunku atsekti pradinį variantą. O kiek kaimų jau yra išnykusių? Labai įdomu, kur jie anksčiau buvo. Kaip tankiai buvo apgyvendintas šis kraštas? 
Nemažai yra gyventojų vardu Abraomas, bet nemanyčiau, kad šiuo vardu vadinosi tik žydai.
Populiariausi to laikotarpio krikšto vardai: berniukų - Jonas (15,65 %), Jurgis (9,67 %), Dovydas (9,41 %), Petras (6,65 %), Kazimieras (6,61 %), mergaičių - Marija (17,33 %), Elzbieta (15,28 %), Ona (15,28 %), Magdalena (14,07 %), Kotryna (9,91 %). Berniukų vardynas daug įvairesnis, aptikti net 55 skirtingi vardai, mergaičių - 30. 
Analizuojant tėvų ir krikštatėvių vardus pastebimi beveik tie patys populiariausi vardai: vaikinų, vyrų - Jonas (11,51 %), Dovydas (9,4 %), Jurgis (7,93 %), Kristoforas (7,4 %), Adomas (6,17 %); merginų, moterų - Ona (16,08 %), Magdalena (13,12 %), Marija (11,86 %), Kotryna (8,7 %), Elzbieta (7,76 %). Čia vardynas dar įvairesnis ; vyrų - 96, moterų - 41. Yra ir grynai vokiškų vardų, nes tėvai savo vaikus krikštijo ir atvykę iš Prūsijos.
Įrašuose aptinkama čigonų (11), žydas įvardintas tik vienas.
Neteisėtai gimusių (illegitime thori) įvardinta 18 vaikų. Tėvas nežinomas (incerti, N.N.) - 40,  kurie taip pat gali būti priskiriami prie neteisėtai gimusių. Per 1652-1680 metus gimė 141 dvynys.
Daugiausiai pakrikštyta: 1673 m. - 486 vaikai, 1664 m. - 264, 1661 m. - 261, mažiausiai - 1679 m. - 40, 1668 m. - 47, 1675 m. - 52. Įdomu, kokios tam buvo priežastys, epidemijos ar bažnyčia nekrikštijo dėl kažkokių tai priežasčių?
Apie vietovardžius ir pavardes kitą kartą, kai plačiau paanalizuosiu.
Be to, noriu dar pasidaryti 1686-1698 m. gimimo metrikų knygos "ekselį", tuomet apjungti ir padaryti bendrą XVII a. duomenų analizę.


2012 m. spalio 2 d., antradienis

Iš savo bibliotekos archyvų

Pradėjau tvarkyti savo namų biblioteką, kuri šiais metais pasipildė ne tik naujausiais įsigytais leidiniais, bet ir dovanotais retais 19-20 a. I pusės leidiniais, kurie man vertingi dar ir asmeniškai, kaip palikimas.








Paskutinės knygos - medicininės vokiečių kalba 1927-1941 metų.