2015 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

252. PILVIČIAI



Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje kartą minimas  vietovardis Pilwicie. Kur radosi tuo metu tokiu pavadinimu kaimas neaišku.
Įrašas:
1652-01-   pakrikštyta Kristina (Christina), tėvai Macaitis Valentinas (Valentini Macaytis) ir Agnė (Agnes) iš Stirpeikų (de Styrpeyki). Kūmai: neįskaitoma ([M]...  ...wik) iš Pilvičių (de Pilwicie) su Maciene Magdalena (Magdalena Maciowa) iš Stirpeikų (de Styrpeyki).

251. PIKTVIEČIAI



1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje yra minimas Piktviečių kaimas - sluзba Piktwiciow (Woytowstwo Twaskuciowe), 1695 metų inventoriuje jau šis vietovardis neminimas, tačiau tos pačios pavardės kartojasi Varniškių kaime Służba Warniszki, kuris atsiranda tik 1695 metų įrašuose. Galbūt kaimas pakeitė pavadinimą? Bet kodėl?

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Piktivicie, Pikwiecie, Pikwecie, Piktwiecie, Pitkwiecie.
Paminėti 34 asmenys, 15 pavardžių.
Pakrikštyti devyni vaikai: trys mergaitės ir šeši berniukai.

Įrašų sąrašas čia.

2015 m. birželio 24 d., trečiadienis

250. PIKTOŽIAI



Tai Mažosios Lietuvos kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės Dovilų seniūnijoje, 8 km nuo Agluonėnų, 19 km į šiaurės vakarus nuo Švėkšnos.
Kaimas vadintas nuo 1736 m. Pickturn Gerge, Pietaszen, Piktaßen, Piktaßen Bendig, Bendickt Preigkahm, Piktaszen Bendig, Pietaszen Bendig, Piktazen, Piktazen Nauseden, Piktazen Nauszeden, Piktozen, Piktozen Nauseden, Pikttazen.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas Piktoziow, Piktoziu Gorzden.
Įrašai:
1670-07-14 pakrikštytas Jonas (Joannes), tėvai Šukis Mykolas (Michaelis Szukis) iš Kausteklių (de Kawsteklow) ir Magdalena (Magdalena). Kūmai: Judkaitis Mykolas (Michael Judkaytis) iš Piktožių (de Piktoziow) su Raukiene Liucija (Lucia Raukowa) iš Kausteklių (de Kansteklow).
1673-03-20 pakrikštytas Motiejus (Mathaus), tėvai Šukis Mykolas (Michaelis Szukis) ir Valabaitė Magdalena (Magdalena Wabalayte) iš Tautkaičių (de Tautkaycie). Kūmai: Rauka Petras (Petrg Riauka) iš ten pat (de ibidem) su Judkiene Elžbieta (Elisabetha Judkiene) iš Piktožių Gargždų parapijos (de Piktoziu Gorzden).

249. PIKTAIČIAI



Arčiausiai Švėkšnos yra Mažosios Lietuvos kaimas Šilutės rajono savivaldybės Juknaičių seniūnijoje, 7 km nuo Juknaičių; už 28 km į pietus nuo Švėkšnos.
Kaimas vadintas 1710-1728 m. Piktaiczen, Piktaiten, Piktaten,[4] 1730 m. Jon Jaukant, 1736 m. Jahn Jaukandt, 1774 m. John Jaukandt, 1785 m. Pictaten, nuo 1815 m. Picktaten.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikos knygoje vietovardis rašytas Pikteyny.
Įrašas:
1680-02-01 pakrikštytas Jurgis (Georgig), tėvai Simonaitis Kazimieras (Casimiri Simonowski) ir Paulaitė Ona (Anna Paplwaytis) iš Aviničios (de Awiniki). Kūmai: Lapaitis Laurencijus (Laurentig Lapaytis) iš Piktaičių (de Pikteny) su Antanaitė Kotryna (Catharina Antunayte) iš Petrelių (de Petrele).

2015 m. birželio 22 d., pirmadienis

248. PIAULOKIAI



Piaulokių (Pjaulokių, Pjaulaukių) kaimas yra Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 12 km į pietryčius nuo Švėkšnos, tarp Stemplių, Jurkaičių ir Aukštosios miškų; prie Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybių ribos; teka upelis Žvelesys (Ašvos kairysis intakas); artimiausi kaimai – Jurkaičiai ir Pašiaudis (Gardamo sen.). Per kaimą eina kelias tarp Žąsyčių ir Šilgalių kaimų. Kaimo šiaurės vakarų dalyje yra senosios katalikų kapinės.
1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas drevininkų kaimas - sluзba bartnicka Piawlokow (Woytowstwo Jurgia Meyзela), 1695 metų invemtoriuje jau minimas bajorų viensėdis ir kaimas - zascianek Piawlakiow ir sluzba Piawlokow (Woytowstwo kowala).
Vietovardis galėjo kilti iš pavardės Piaulokis, nors, jei vietos tarme kaimas vadinamas Pjaulaukiais, tai gali reikšti pjaunamas (šienaujamas) laukas.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Piaiulaukie, Pialakys, Pialokis, Piaulokie, Piaulake, Piaulakie, Piaulakis, Piaulauki, Piaulaukie, Piaulauke, Piaulaukis Szwekszn., Piaulaukiu, Piaulawkie, Piauloki, Piaulokie, Piaulokis Szweksznensis, Piawlakiow, Piawlakow, Piawlaukie, Piawlowki.
Knygoje įrašyta 118 asmenų, 27 pavardėmis. Dažniausiai pasikartojančios pavardės – Lidžius (27), Oželis (26), Gailiškis (14). Populiariausi vardai – Ona (18) ir Jonas (10).
Pakrikštyti 36 vaikai: 16 mergaičių ir 20 berniukų. Populiariausi krikšto vardai – Elžbieta (5) ir Jonas (5).
Daugiausia vaikų pakrikštijo Gailiškis Kristoforas su žmona Jucaite Ona (5).

Įrašų sąrašas čia.

2015 m. birželio 20 d., šeštadienis

247. FLORENCIJA ?



Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje neaiškiai įrašytas vietovardis Piasta Plorenti. Lenkų kalba piasta reiškia centras, žodis Plorenti galėtų būti Florencija (lotynų kalba Florentia).
Įrašas:
1679-03-26 pakrikštyta kristina (Christyna), tėvai Budrikas Dovydas (Dawid Budryk) ir Bazdaraitė Ona (Anna Bazdarowna) iš Gardamo (de Gordama). Kūmai: kilmingasis Blendovskis Florijonas (Magnatus Dnus Florianus Blendowski) iš Florencijos? (de Piasta Plorentii) ir kilmingasis Josninskas Kazimieras (Mgtg Dnus Casimirus Josninski) iš trakto Bres...? (de Tractu Bresiezsti:? Faysmthy...?)