2019 m. birželio 19 d., trečiadienis

GYVENIMAS ŠVĖKŠNOJE XVI - XVIII A. (VII)


Apie Švėkšnos bažnyčios inventorius valdas ir nuostatas
(pagal 1676 m. sausio 18 d. Švėkšnos bažnyčios generalinės vizitacijos aktą)

         1676 m. sausio 18 d. Švėkšną vizituoja Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas (1627-1695), (lenk. Kazimierz Pac, herb Gozdawa). Vizitacijos akte [1] smulkiai apibūdina bažnyčios būklę, turimą inventorių ir kt. Kadangi šis vizitacijos aktas anksčiau šaltiniuose niekur nėra plačiau aptartas, tai išsamiau apžvelgsime jį čia [2].
         Pats vizitacijos aktas rašytas tiek lotynų, tiek senąja lenkų kalba. Dažnai net viename sakinyje yra lotyniškų bei lenkiškų žodžių, pasitaiko ir skolinių iš kitų kalbos, ypač kabant apie atvežtines medžiagas.

         Bažnyčia konsekruota Švento Jokūbo titulu 1652 m. spalio 6 d. vyskupo Petro Parčevskio. Bažnyčia medinė, stovi tinkamoje vietoje, kapinės aptvertos dideliais akmenimis link slėnio, iš dalies apardytais. Bažnyčia funduota 1509 m. ir aprūpinta Didžiai gerbiamo kilnaus pono Kęzgailos. Užlaikoma gerai. Bažnyčios stogas dengtas medžiu, o sienos kartimis apvestos. Šventyklos viršūnė dviejų skyrių, dengta skardos lapais ir žaliai dažyta, asla bažnyčios viduje grindiniu apsaugota. Kryžius suspausto geležies paauksuotas ir apvalus (?); vidury bažnyčios prie rąsto prikaltas nukryžiuotasis. 1661 m. rugsėjo 12 d. šiai bažnyčiai pasiūlyta vadovauti švenčiausiajam didžiai gerbiamam ponui Vladislovui Giedraičiui, sargui, prelatui ir oficiolui Žemaitijos.

Akte aprašyti trys altoriai esantys bažnyčioje: didysis altorius, mažasis altorius ir antrasis altorius.

Didysis altorius - nešiojamas, orientuotas į rytus, konsekruotas šviesiausiojo Stanislovo Kiškos 1619 m. gruodžio 5 d. Jo sienelės jau keistos dėl priešų antpuolių. Dėžutė altoriuje – dailiai paauksuota su Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdu; joje laikoma nedidelė paauksuota taurė ostijai. Ant altoriaus - didelis atvaizdas Nukryžiuotojo Kristaus. Šonuose išraižyti šv. Jono, šv. Jokūbo, šv. Kazimiero ir šv. Stanislovo skulptūros, kurios kartu su pavaizduotomis kolonomis yra paauksuotos. Altoriaus paviršiuje išraižyta Šventoji dvasia. Pats altorius uždengtas trejomis servetėlėmis. Kampe Epistolijos (Epistolae) tikėtina yra Šv. Jurgiaus paveikslas. Kampe Evangelijos (Evangelii) Rožančiaus Marijos paveikslas, kuris naudojamas procesijose.
Mažasis altorius pastatytas ir paauksuotas klebono Vladislovo Giedraičio lėšomis su užrašu „Mes nuolatos, Palaimintoji Moterie, tave sveikiname“ (Nos quoque a Beatissima Faemino tibi gratulamur). Mažasis altorius stovi bažnyčios dešinėje pusėje; medinis, paauksuotomis kolonomis. Jame nutapyta šv. Ona žemiškąja trejybe (S. Annae Mettertiae), aukščiau šv. Steponas Levitas. Tai nešiojamas altorius, pašventintas švento tėvo Sapiegos 1662 m. liepos 13 d.
Antrasis altorius stovi bažnyčios kairėje pusėje; yra nešiojamas, medinis ir paauksuotas, konsekruotas Žemaitijos vyskupo Giedraičio. Atvaizduotas didingas Šv. Mergelės Marijos paveikslas; viršutinėje dalyje Šv. Marija Magdalietė, o virš jos išraižytas šv. Sebastijonas. Šis altorius pastatytas iš lėšų skirtų didžiai gerbiamo Sebastijono Dziervianskio (Derwinski). Altoriaus šone iš alebastro iškaltos Dievo tėvo ir Sūnaus per kančios kryžių figūros. Altoriaus kryžminė užtvara septintą kartą atnaujinta dabartinio parapijos klebono.
Krikštykla įrengta mažame pastate, dabartinio klebono; dubuo su krikšto vandeniu švarus, yra keletas metalinių šaukštų semti vandenį krikštijant kūdikius. Šventi aliejai laikomi naujoje spintoje pritvirtintoje prie sienos su geru užraktu, kuri taip pat įrengta dabartinio klebono lėšomis. Klausykla – viena. Epistolijos pusėje tolimiausiame didžiojo altoriaus kampe yra privilegijuotų didžiųjų asmenų sėdimos vietos. Sakykla taip pat nauja, iš dabartinio klebono lėšų.
Varpas kapinėse rastas geram stovyje iš esamų trijų. Kaulinė taip pat yra.
Toliau vizitacijos akte išvardijamas bažnyčios sidabras bei liturginiai rūbai.

sidabro paminėtos dvi sidabro taurės (Kielich). Viena jų su auksine patena, kita su paauksuota iš vienos pusės patena, įgyta V. Giedraičio vietoj sidabro taurės su patena, kuria bažnyčioje buvo nužudytas pranciškonas kunigas Bamševičius. Dar įvardijama: patena balto sidabro bursai, skirta ligoniams; didžioji puošni taurė (Rostruchanik) iš sidabro, paauksuota, nuvalyta; ampulės (Ampulki) dvi sidabrinės, viena jų be dangtelio; gana didelis sidabrinis kryžius, senovinio darbo, ant kurio išraižyta Kančios paslaptis ir atvaizduoti apaštalai (?), vienoje pusėje – Dievo avinėlis, o kitoje šv. palaikai: šv. Adalberto ir šv. Vincento ir daugelio kitų, kuriuos reikia atkurti.
Nurodoma inventoriuje buvus: sena ir sulūžusi bronzinė monstrancija; penkios bronzinės žvakidės, šešta – sulūžusi; senas ir sulūžęs bronzinis smilkintuvas; varinis dubuo švęstam vandeniui; žalvarinis dubuo šaltiniui bei indas skardinis be šono, taip pat šaltiniui; trys altoriaus varpeliai, ketvirtas prie zakristijos; dvi skardinės ampulės, viena su dangteliu, kita be; indas švęstam vandeniui (kropilniczka) prie zakristijos durų.
liturginių rūbų įvardijami: 8 arnotai (ornat), 3 bursos (bursa), 4 humerolai (humeral), palos (palle), 23 purifikatoriai (purificatoria), albos (alba), 2 kapos (kapa), kamžos (komže). Kai kurie rūbai nurodyti kaip seni ar netinkami naudoti. Dar būta: 7 antependijos (antependium) ir 4 gabalai (szmatow) altoriui uždengti, kilimas žemaičių darbo prie altoriaus, 5 staltiesės (obrusy) ir 5 diržai (pasow), 4 plačios medžiagos juostos (diržai - towalnia), 5 altoriaus staltiesės (szerzynki), 9 veliumai (Velum), 11 rakšluoščių (ręczniki), 15 vėliavų (chorągiew) ir 24 audiniai dažyti su nutapytais ženklais. Rūbai ir kiti bažnyčios reikmenys siūti iš adamasko, aksomo, atlaso, barakano, kitaikos audinių, lino, švabiškos drobės, paprastos drobės, medvilnės ir vilnos. Siuvinėta spalvotais šilko siūlais.
Išvardijama nemažai paveikslų. Epistolėje jų būta 12: Palaimintosios Mergelės Marijos su Kristumi ir Juozapu piligrimais; Gailestingasis Kristus sėdintis; Šventas Jokūbas piligrimas; Šventas Pranciškus Ksaveras; Šventas Kazimieras; Šv. Sebastijonas prikaltas prie medžio, kankinys; Kristaus kankinimas; Jėzaus Vardu, Kančios ženklo nešėjas; Šventas Jokūbas skelbėjas; Nukryžiuotasis Jėzus Kristus; Šventoji Ona; Šventasis Kazimieras. Evangelijos pusėje būta 14 paveikslų: Priėmimas Maloningosios Mergelės Marijos; Išganytojas meldžiasi sode; Jėzaus vardu nuplakti nešėjai; Šventas Jonas; Nukryžiuotas išganytojas nri Jėzus Kristus; Ėmimas Mergelės Marijos; Šv. Kazimieras meldžiasi Šv. Mergelei Marijai; Išganytojas Kristus kryžių neša; Tėvas visagalis ir Šv. Mergelė Marija su Kristumi kryžių laiko; paveikslas tapytas iš abiejų pusių: vienoje pusėje – Kristus sėdi, padėjėjai angelai pagimdyti(?), kitoje – Nukryžiuotasis Išganytojas ir besimeldžianti šventoji Klara; Šventas Jonas sėdintis; Šv. Mergelė Marija septyniuose skausmuose; Apreiškimas Šv. Mergelei Marijai; Laidojamas Kristus.
         Bažnyčioje būta šešių mišioms skirtos laikyti knygos: Mišiolas mažesnis - paprasto spausdinimo; Mišiolas didesnis – senoviško laužyto spausdinimo; Agenda (pamaldų ir apeigų liturginis tvarkos sąvadas) didelė ir sena; Agenda – maža; Antifonas (Antiphonarium - liturginis choralas) su gerai ištaisytu gradualu ir psalterija; Vargonų pozityvas (Organum positivum) – chorui tinkamas.

         Sprendžiant pagal turėtą inventorių Švėkšnos bažnyčia nebuvo turtinga. Nemaža dalis indų ir drabužių buvo seni ir susidėvėję, nebetinkami naudoti. Bet iš kitos pusės, bažnyčia turėjo visus reikalingus reikmenis darbui.

         Vizitacijos akte taip pat išvardijamos parapijiečių registruotos dovanos bažnyčiai:
         Keturi veliumai: du siuvinėti raudonai su auksu; trečias - juodas, senovinis, ant medvilnės siuvinėtas auksu; ketvirtas - baltas, aplink apsiūtas aukso siūlais, senas.
         Altoriaus staltiesė plonos drobės, siuvinėta šilku raudonomis ir baltomis gėlėmis, sena.
         Juostos (towalnia) plonos drobės, aplink siuvinėta skirtingu šilku aukso gėlėmis, galuose plačiau, sena.
         Staltiesė didžiajam altoriui (szerzynka) , siuvinėta šilku, su plokštele ant medvilnės, skylėta.
         Taurė sidabro su auksine patena.
         Mergina Ona Mizgiraitė 1663 m. dovanojo juostą (towalnia) Šventosios Mergelės altoriui, baltai siuvinėta galuose.
         Skara (chusta) duota Kotrynos Pupšaitės (Katharzyn Pupszownej) uždengti sakyklą, siuvinėta paprastai šilku.
         Staltiesė plono audinio namų darbo su nėriniais, dovanota Šventajai Mergelei nuo Valentino Kiaulakio 1663 m. gruodžio 29 d.
         1664 m. kvailiai vidury bažnyčios pakabino kunigą Vladislovą Aleksandravičių (Alexandrowicz WL.).
         Tuo pat laiku Šv. Onos altorių iš vyriškos pusės jo malomybė (jmść) padarė pats savo rankomis.
         1665 m. sausio 1 d. Marina Navicka (Maryny Nowickiej) dovanojo staltiesę prastos drobės.
         1666 m. vaitas Daukšis (Daukszys) padarė vėliavą iš puikios žalios medžiagos.
         1667 m. Ona Ragelska (Anna Rogielska) davė altoriaus staltiesę su šilu siuvinėtais ženklais. Taip pat davė seną kitaikos oranžinio audinio gabalą pusantro uolekčio.
         Taip pat po mirtie pagal testamentą duotas perlų vėrinys Šv. Mergelės altoriui.
         Tais pačiais metais ponas Bernackis (Bernacki) davė vandens perlų vėrinį Šv. Mergelės altoriui.
         Moteris Klara Korzenevska (panni Klara Korzeniewska) antependiją raudonai bordo.
         Valentinas Jurionas (Walentin Jurian) porai vėliavų padarė furštatus (fursztatu koralowego; virves(?)).
         1668 m. ponas Adomavičius (Adamowicz) davė du vienetus pusiau atlaso, seną, margą ir seną žalvarinę žvakidę.
         Klara Korzenevska (Klara Korzenewska) davė vėliavą iš kitaikos raudonos.
         Kristupas Nierackis (Krzysztoph Nieracki) Šv. Mergelės altoriui davė antependiją pusiau atlaso su siuvinėtais tamsiai raudonais nėriniais.
         Magdalena Rudinska (Magdalena Rudynska) davė vėliavą burato raudono.
         Nausėdas (Nausiedas) davė kito raudono burato vėliavą.
         1669 m. Adomas Jonikaitis (Adam Jonikajtis) davė albą flamandų drobės su nėriniais aplink, be humerolo. Taip pat jo sesuo davė juostą siaurą.
         Kristina Ziegienė (Žiogienė?) (Krystyna Ziegowa) davė komžą iš austos drobės su nėriniais.
         Prasta Elžbieta (Helžbieta uboga) davė juostą (towalnią) altoriui tinkamai išsiuvinėtą.
         1670 m. Kotryna Damarovska (Katharzyna Damarowska) davė staltiesę raštuotą ½ alkūnės  (apie 29 cm).
         Kunigas Sirgelevičius (Sirgielewicz) padarė porą vėliavų iš puikios dažytos drobės.
         Prasta Elžbieta (Helzbieta uboga) padarė atvaizdą Rožinio nešamo su procesiją ir kitą didelį paveikslą Jėzaus Vardo, rėmuose.
         Antependija duota Šv. Onos altoriui įspausta(?) ant storos drobės.
         1671 m. Vaitiekus Nokmistras (Wojciech Nokmistrz) po dukters mirties padarė didelę, raudoną vėliavą Šv. Kotrynai (S. Katharzyny).
         Našlė Agota (Agata) davė altoriaus staltiesę (szerzynka) su drobėje įspaustomis juodomis gėlėmis. Kita altoriaus staltiesė duota Elžbietos Krugelienės (Helžbieta Krugielowa).
         Elžbieta Tauragytė (Helžbieta Taurogicia) Šventos Onos altoriui davė juostą (towalnie) be siuvinėjimų, su kutais galuose.
         Dovidienė Lužienė (Dowidowa Luzowa) davė spaustos drobės  altoriui uždengti. Agnė Mizgiraitė (Agnieszka Mizgirowna) Šv. Mergelės atvaizdui davė gintaro vainiką.
         Ponia Klara Korzenevska (Klara Korzeniewska) davė du lininius audinius.
         1672 m. Klibienė Vaitienė (Klibiowa Wojtowa) davė rankų darbo drobinę albą su nėriniais.
         Elžbieta Klepacka (Helžbieta Klepacka) davė du lino audinius ir du rankšluosčius lininius (purificatoria).
         1673 m. vasario 12 d. senyva moteris ant altoriaus paliko juostą (towalenkę) rankoms valyti iš paprastos drobės, galuose su nėriniais.
         Jonas Skilandaitis (Jan Skilandaytis) iš Karaliaučiaus(?) (Krolewca) sukūrė Viešpaties kančios atvaizdą, rėmuose.
         Kunigas Sirgelevičius (Syrgielewicz) padarė didelė paveikslą Švento Jurgiaus ir Šv. Mergelės, rėmuose.
         Kunigas Martusevičius (Martuszewicz) padarė porą paveikslų – Šv. Ksavero ir Šv. Kazimiero.
         1673 m. ponas Petras Adamovičius (Piotr Adamowicz) Šv. Mergelės altoriui davė sidabro plokštelę (lentelę).
         Jo malonybė ponas Verzbickis (Wierzbicki) Švenčiausios Mergelė altoriui davė kabančią žalvario lempą.
         Pats jo malonybė nupirko thurribularz žalvarinį.
         Elžbieta Klepacka (Helžbieta Klepacka) Šv. Mergelės altoriui davė krištolinę širdį su sidabro apvadais ir juodais karoliukais.
         1674 m. ponia Drukteinienė (Druktenowa) po savo dukters mirties Šv. Mergelės altoriui davė rankšluostį su nėriniais iš vienos pusės ir galuose.
         Gruodžio 26 d. mergina Martuševičaitė (Martuszewiczowna) davė du lininius audinius.
         1675 m. Marija Mernikaičaitė (Marina Miernikajcowna) iš Jurkiškių testamentu antependijos skraistė.
         Ona Klibienė (Ana Klibiowa) davė altoriaus staltiesę (szerzynkę) iš plonos drobės, siuvinėta juodo šilko gėlėmis.
         1676 m. mergina Magdalena Žodeikaitė (Magdalena Žodeykowna) davė veliumą retu apsiuvu.
(Bus tęsinys).



[1] Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675-1677 m. sudaryti vizitacijų aktai / Parengė Mindaugas Paknys. Lietuvos istorijos šaltiniai, T. X. Vilnius, 2011, p. 131-149.
[2] Vertimas nepažodinis.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą