31. BŪDVIEČIAI

Kaimas yra Šilutės rajono savivaldybės, Gardamo seniūnijoje, už 11 km į pietryčius nuo Švėkšnos. Iš šiaurės jį supa Jurkaičių, iš rytų – Aukštosios ir Būdviečių miškai. Dalis kaimo buvo Būdviečių miško laukymėse, bet dabar jos jau be gyventojų. 1973 metais buvo prijungta prie Gardamo apylinkės.

Priklausė Švėkšnos dvarui. 1644 metais minima „sluɜba bartnicka Budwiciow“ (Būdvyčių drevinių bitininkų tarnyba) Jurgio Meizelio vaitystėje (Woytowstwo Jurgia Meyзela), 1695 metais – „Sluzba bartnikow Budwiciow“ Kalvio vaitystėje (Woytowastwo kowala).

Per kaimą teka upelis Žvelesys, eina Ūtkelis, vedantis į vietą, kur XVII a. veikė stiklo dirbtuvė, lenkiškai „huta szklana“. Dabar ši vietovė, vadinama Stikline arba Stiklo kalva, yra apaugusi mišku.

Vietiniai savo kaimą tarmiškai vadina Būdvyčiai.

Budviečiai - „būdos vieta“. Būda senovėje vadino miško verslo įmonę, gaminusią eksportine medieną, sakus, degutą, dervą, pelenus. Iš to kilo ir pavardė Būdvytis, kuri ir šiandien yra viena iš labiausiai paplitusių Švėkšnos apylinkėse.

Vietovardis Būdviečiai yra labai paplitęs Lietuvoje. Dar vienas Būdviečių kaimas esantis iš arčiausiai Švėkšnos yra kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės, Priekulės seniūnijoje, nuo Švėkšnos nutolęs 22 km. Tačiau akivaizdu, kad Švėkšnos RKB knygose minimas Švėkšnos dvarui priklausantis kaimas.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje kaimas įrašytas kaip Budvicie, Budwicie, Budwiciow, Budwiecie, Budwitis, Butwiciu, Butwiecie.

Įrašyti 66 gyventojai, paminėta 16 pavardžių. Populiariausios pavardės – Budvitis (28) ir Jobudris (7).  Populiariausi vardai – Ona (4), Kristoforas (4), Jurgis (4).

Viso pakrikštyta 20 vaikų, iš jų – 13 berniukų ir 7 mergaitės.

Budvitis Petras su žmona Barbora pakrikštijo keturis vaikus.

Išsamus įrašų sąrašas čia.