Kaimas Šilutės rajono
savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 4 km į pietus nuo Švėkšnos, prie kelio,
jungiančio plentus: Švėkšna – Saugos, Švėkšna – Žemaičių Naumiestis; kaimo
pietiniu pakraščiu teka upė Ašva (Veiviržo kair. intakas). Nikėlų kaimas ribojasi
su Kalkiškės, Vilkėno I, Šiaulių, Tvaskučių, Paulaičių ir Varniškių kaimais.
Nikėlų kaime yra durpynas (30 ha),
kuris aktyviai buvo eksploatuojamas tarpukaryje. Yra veikiančios Švėkšnos
parapijos evangelikų liuteronų kapinės, senosios Nikėlų kaimo kapinės,
kapinynas (plotas 2,2 ha), kryžius, žymintis Kęstučio apygardos Geležinio Vilko
būrio vado Česlovo Čiužo-Vytauto (1920–1952) žuvimo vietą.
Nikėlų kaimo apylinkėse gyventa
jau nuo II amžiaus. XX a. pradžioje į rytus nuo Nikėlų kaimo, Ašvos dešiniajame
krante, ariant lauką, buvo randama senovinių dirbinių. 1924 m. tame lauke
bandomuosius kasinėjimus atliko švėkšniškis inžinierius Jonas Rugis
(1901–1968), o 1936 m. nuodugniau tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas
(1905–1978). Nustatyta, kad tai II-VI a. ir IX-XII a. kapinynas. Radiniai saugomi
Vytauto Didžiojo karo, Telšių, Švėkšnos kraštotyros ir Palangos gintaro
muziejuose.
Iki 1820 m. priklausė Švėkšnos
dvarui, nuo 1820 m. - Vilkėno dvarui.
Švėkšnos RKB 1652-1680 metų
gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Nichielow, Nicieli, Nikielow, Nikeily, Nikialy, Nikieli, Niekuleny, Nikielaycie, Nikielis,
Nikiely, Nikielys, Nikielow, Nikily, Nykiany, Nilkiely.
Galima sąsaja su vietovardžiu
Mikelai, nes kartojasi keli gyventojai.
Įrašyta 110 asmenų, 41 pavarde.
Dažniausiai pasikartojanti pavardė – Grikšas (12). Populiariausi vardai - Ona (8), Kristina (7), Marija (7), Kotryna
(6), Elžbieta (6), Magdalena (6), Jurgis (6), Jonas (6).
Pakrikštyti 29 vaikai: 15
berniukų ir 14 mergaičių. Populiariausi krikšto vardai – Jurgis (4) ir Elžbieta
(4).
Daugiausia vaikų pakrikštijo
Grikšas Jonas su žmona Elžbieta (4).
Išsamus įrašų sąrašas
čia.
