215. NIKĖLAI

Kaimas Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 4 km į pietus nuo Švėkšnos, prie kelio, jungiančio plentus: Švėkšna – Saugos, Švėkšna – Žemaičių Naumiestis; kaimo pietiniu pakraščiu teka upė Ašva (Veiviržo kair. intakas). Nikėlų kaimas ribojasi su Kalkiškės, Vilkėno I, Šiaulių, Tvaskučių, Paulaičių ir Varniškių kaimais.

Nikėlų kaime yra durpynas (30 ha), kuris aktyviai buvo eksploatuojamas tarpukaryje. Yra veikiančios Švėkšnos parapijos evangelikų liuteronų kapinės, senosios Nikėlų kaimo kapinės, kapinynas (plotas 2,2 ha), kryžius, žymintis Kęstučio apygardos Geležinio Vilko būrio vado Česlovo Čiužo-Vytauto (1920–1952) žuvimo vietą.

Nikėlų kaimo apylinkėse gyventa jau nuo II amžiaus. XX a. pradžioje į rytus nuo Nikėlų kaimo, Ašvos dešiniajame krante, ariant lauką, buvo randama senovinių dirbinių. 1924 m. tame lauke bandomuosius kasinėjimus atliko švėkšniškis inžinierius Jonas Rugis (1901–1968), o 1936 m. nuodugniau tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas (1905–1978). Nustatyta, kad tai II-VI a. ir IX-XII a. kapinynas. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo, Telšių, Švėkšnos kraštotyros ir Palangos gintaro muziejuose.

Iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui, nuo 1820 m. - Vilkėno dvarui.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Nichielow, Nicieli, Nikielow, Nikeily, Nikialy, Nikieli, Niekuleny, Nikielaycie, Nikielis, Nikiely, Nikielys, Nikielow, Nikily, Nykiany, Nilkiely.

Galima sąsaja su vietovardžiu Mikelai, nes kartojasi keli gyventojai.

Įrašyta 110 asmenų, 41 pavarde. Dažniausiai pasikartojanti pavardė – Grikšas (12). Populiariausi vardai -  Ona (8), Kristina (7), Marija (7), Kotryna (6), Elžbieta (6), Magdalena (6), Jurgis (6), Jonas (6).

Pakrikštyti 29 vaikai: 15 berniukų ir 14 mergaičių. Populiariausi krikšto vardai – Jurgis (4) ir Elžbieta (4).

Daugiausia vaikų pakrikštijo Grikšas Jonas su žmona Elžbieta (4).

Išsamus įrašų sąrašas čia.