9. AUKŠKELIAI

Kaime Aukszkielis 1678-07-10 Ambraziejus Gedvidaitis (Ambrosij Giedwidaytis) ir Kristina Girdvainaitė? (Christina Girwanayte) krikštijo sūnų Ambrozijų. Kūminais buvo Dovydas Alseika (Dawid Olsieyki) iš Alseikų ir Elžbieta Taurakytė (Elisabetha Taurakicia) iš Švėkšnos.

Kur radosi XVII a. Aukškelių kaimas neaišku.

PAPILDYMAS (2015-01-11; 22:30).
Gerb. kraštietis Domas atsiuntė žemėlapius, kur Auškeliai pažymėti XVIII a. žemėlapiuose, esantys LDK, netoli sienos su Prūsija .

Auskelen 1735 m. J. F. Betgenat Prūsų Lietuvos žemėlapyje.

Auskelle 1763 m. Klaipėdos apskrities žemėlapyje.

Labai ačiū p. Domui. 

8. AUKSORAS

Auksoro kaimas yra Klaipėdos rajono savivaldybės, Endriejavo seniūnijoje, 2 km nuo Endriejavo; nuo Švėkšnos nutolęs 27 km.

Švėkšnos RKB knygoje Auksoro kaimas (Auksory) paminėtas tik vieną kartą. Čia randame įrašą, kuriame nurodytas kūminas Melchioras Gumelaitis (Melchior Gumelowski; 1654-01-06) dalyvavęs Jono ir Kotrynos Lekių naujagimio Jono krikštynose iš Lekių kaimo.

7. AUGILĖ

Augilės kaimas aptinkamas XVII a. Švėkšnos RKB knygose. 1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriaus knygoje yra įrašyta Augilo vaitystė (Woytowstwo Awgilowe). Vadinasi ši vietovė buvo Švėkšnos dvaro žemėse. Augilo vaitystei priklausė Vėliau šis pavadinimas išnyksta. Augilė, augilas – tai vedinys iš lietuvių kalbos „augti, augantis“.

Švėkšnos RKB rankraštinėje knygoje Augilės vietovardis įrašytas kaip Augiele, Augielis, Augielow, Augule, Augilie, Augilus, Augilow.

Populiariausia pavardė yra Vilkelio (17), po to seka Augilo (5) ir Gerbedžio (3), kitos aštuonios pavardės paminėtos tik po vieną kartą. Viso knygoje įvardinti 33 asmenys. Dažniausiai minimi vardai – Ona (4), Magdalena (3), Adomas (3), Juozapas (3).

27 metų laikotarpyje (1653-1680 m.) pakrikštyta dešimt naujagimių – šeši berniukai ir keturios mergaitės. Daugiausia šeimos pagausėjimo susilaukė Dovydas Vilkelis su žmona Šiuparaite Elena (3) ir Stanislovas Augilas su žmona Ona (2). Kitos penkios šeimos pakrikštijo po vieną naujagimį.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

6. ASTREIKIAI

Astreikiai minimi 1644 metais Švėkšnos dvaro inventoriuje „sluзba Ostreykow“, priklausė Švėkšnos dvaro Graisčiaus vaitystei (Woytowstwo Graysciowe), 1695 metais  – „sluzba Astreykiow“, priklausė Mikužių vaitystei (Woytowstwo Mikuziewe). XVIII a. kaimas jau nebeminimas Švėkšnos dvaro ar bažnyčios įrašuose.

Vietovardis rašytas Astreyki. Astreykow, Astreykiow.

1644 metų inventoriuje minimos šešios šeimos  – Jasiaus Tarvydo su žmona ir vaikais, taip pat Andriejaus Astreikaičio, Kristupo Nasvitaičio, Adomo Mikalojaičio Oželaičio su posūniais Adomu, Dovydu, Kristupu, Valentu Stasaičiais Astreikaičiais, Jono Greistaičio ir Mykolo Šimkaičio šeimos su žmona ir vaikais. Švėkšnos RKB knygoje atkartojama tik viena pavardė Astreikaičio. Viso knygoje įvardintos tik keturios pavardės - Petrutaičio, Astreikaičio, Pakalniškio, Andrutaičio. Per 28 metų laikotarpį įregistruoti tik du pakrikštijimai, vieno iš jų nesantuokinio naujagimio.

Nors kaimas išnyko, Astreikių pavardė išliko. Galbūt kaimo likimą nulėmė švedų karai ir kaimas buvo sunaikintas, o gyventojai persikėlė gyventi į kitas vietoves. Galbūt tai maro pasekmės...

Išsamus įrašų sąrašas čia. 

5. Apygarda, sritis - DISTRICTUS

Švėkšnos RKB 1652-1680 m. gimimų knygoje kai kur gyvenamoji vietovė nurodoma įvardijant tik „plačias žemes“ – apygardą ar apskritį (Districtus). Šalia žodžio Districtu įrašyta, pavyzdžiui, Poloiensi (Lenkų), Caunex (Kauno), Grodneid (Grodno), Licia (Lykos), Osznkia (Oškių), Poiurensi (Pajūrio), Telszen (Telšių), Upiten (Upytės), Vilnea (Vilniaus), Beraslauiensi (Breslaujos), Rethowiensi (Rietavo), Rusienensi (Rusėnų).

Įvardijama 13 pavardžių, iš kurių lietuviškai įrašytos tik dvi – Pilkis ir Rauktaitis. Kitos pavardės turi slaviškas priesagas.

Užregistruotas vienas krikšto vaikas – Jonas Pilkis (Joannes Pilkis).

Dvylika iš išvardintų asmenų yra kūminai, iš jų tik viena moteris. Matyt, labiau keliauti buvo įprasta vyriškiams.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

4. ANTKOPTIS

Kaimas Klaipėdos rajono, Vėžaičių seniūnijoje, 12 km į rytus nuo Gargždų, abipus autostrados Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Žemaičių plento. Per kaimą teka Veiviržas (Minijos intakas), įsiterpęs Šilinės miškas. 1,2 km į pietryčius nuo Antkopčio yra Kiaulakiai, 4,3 km į pietvakarius – Girininkai, 7 km į vakarus – Vėžaičiai, 2,3 km į šiaurės vakarus – Jokuliai. 

Antkopčio kaimas į šiaurę nuo Švėkšnos nutolęs 25 km.

XVII a. kaimas priklausė Prūsijai.

Švėkšnos RKB 1652-1680 m. gimimų įrašų knygoje kaimas įvardijamas kaip Ankapcu, Ankopia, Antkocie, Antkopcie. 

Aptikti keturi įrašai, kuriuose nurodyta Antkopčio vietovė. Juose nurodytos keturios pavardės: Deičiaus, Srėbalio, Krakaičio ir Kedelio. Pakrikštyti du naujagimiai – berniukas ir mergaitė.

Įdomu, kas skatino šiuos žmones iš Prūsijos vykti už 25 km į Švėkšną ir čia pakrikštyti savo vaikus. Juk keliai tais laikais ne buvo geri, ypač pavasarį. Galbūt čia gyveno vieno iš tėvų giminė. Gal būt tai vienintelė buvo arčiausi tuo laiku veikusi krikščionių katalikų bažnyčia, kaip žinia, tuo laiku bažnyčios buvo medinės ir jų neaplenkdavo gaisrai ar kitos nelaimės.

Išsamus įrašų sąrašas čia.