13. BALSĖNAI

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimų metrikų knygoje aptinkamas pirmas Balsėnų kaimo paminėjimas 1652 metais. 1695 metais Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas Zascianek Balsiany (zaścianek – užkampis?). Manoma, kad pavadiniams kilęs iš upėvardžio Balsė (Šlūžmės intakas), kuri prateka pro kaimą kartu su upeliu Šlūžme. Priklausė Švėkšnos dvarui, Švėkšnos parapijai.

Kaimas yra Klaipėdos rajono savivaldybės, Veiviržėnų seniūnijoje, 5 km į rytus nuo Veiviržėnų ir 25 km į pietryčius nuo Gargždų, prie kelio Veiviržėnai - Judrėnai; už 10 km į šiaurę nuo Švėkšnos. Seniau kaimas tęsėsi labiau į pietus prie kelio į Daukšaičius, bet sovietmečiu tos kaimo dalies gyventojai persikėlė į kolūkio gyvenvietę prie kelio Veiviržėnai-Judrėnai. Iš šiaurės prie kaimo prieina Liepaičių miškas. Kaime yra trejos senos kapinaitės.

Rankraštyje vietovardis rašomas: Balsany, Balsani, Balsenow, Balsian, Balsiani, Balsiany, Balsianis, Bolsiany, Balsiai, Balsie, Bolsie. Kadangi tiek Balsany ir pan., tiek Balsiai, Balsie, Bolsie, kuriuos būtų galima įvardinti kaip Balsiai, kartojasi tie patys gyventojai, todėl tai laikyta, kad tai yra Balsėnų kaimo gyventojai.

Įrašuose aptinkami 323 įvardinti asmenys. Paminėtos 74 pavardės. Iš jų populiariausios: Varpioto (40), Juciaus (22), Šiupario (20), Daukanto (15), Aukškalnio (13), Razučio (13), Bubelio (12), Spilgiaus (12), Bielskio (8), Kęsgailos (8), Knipaičio (7), Pečiulaičio (7), Toleikio (6), Daukšio (6), Jurkaičio (6).

Daugiausia vaikų savo šeimose pakrikštijo: Varpiotas Mykolas su žmona Daukšaite Kristina (5), Toleikis Petras ir Liucija (4), Bielskis Jurgis ir Rupšaitė Jadvyda (4), Aukškalnis Jonas ir Daugėlaitė Magdalena (4), Razutis Motiejus ir Venckaitė Morta (4), Spilgius Jurgis ir Tvoskutaitė Elena (3), Jucius Jokūbas ir Bružaitė Magdalena (3), Bubelis Valentinas ir Karklaitė Barbora (3), Varpiotas Petras ir Lekaitė Sofija (3), Aukšalis Jonas ir Ona (3). Kiti po 2 ar viena naujagimį krikštijo. Viso pakrikštyta 110 naujagimių, iš jų – 60 berniukų ir 50 mergaičių. Įdomu tai, kad trys Daukantų šeimos susilaukė po dvi dukras ir nė vieno sūnaus.

Populiariausi krikšto vardai: berniukų – Jonas (7), Mykolas (6), Andriejus (5), Kazimieras (5), Danielius (5), Jokūbas (5), Juozapas (5), Dovydas (4); mergaičių – Elžbieta (10), Magdalena (10), Marija (10), Kotryna (7).

Kaime populiariausi vardai: vyrų – Jonas (15), Motiejus (15), Dovydas (11), Jurgis (10), Jokūbas (9), Mykolas (9); moterų – Marija (29, Magdalena (28), Elžbieta (21), Ona (18), Kotryna (13), Kristina (11).

Balsėnų kaimas net XVII a. buvo gana didelis, turėjęs gyventojų virš 300. Nors šiek tiek keistai atrodo, kad 1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje nurodyti tik du gyventojai (Zaścianek Balsiany — Dawid Daukszys, Symon Andruszaytys.). Juolab, kad arti kito kaimo su panašiu pavadinimu nėra išlikę.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

12. BALČIAI

Šiandien arčiausiai esantis Balčių kaimas yra Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietryčius nuo Vainuto. Nuo Švėkšnos nutolęs 33 km. Pro jį prateka Ežeruonos kairysis intakas Balčia. Manoma, kad pavadinimas ir kilo nuo upėvardžio Balčia. Kiitas Balčių kaimas yra Tauragės rajono savivaldybėje, Žygaičių seniūnijoje, 9 km nuo Žygaičių. Nuo Švėkšnos nutolęs 36 km.

Švėkšnos RKB knygoje vietovardis įvardintas kaip Belowa.

Iš kokių Balčių 1661 metais birželio 28 d. į Švėkšną buvo atvykusi Šyliškaitė Barbora (Barbara Szyliszkayte) neaišku. Ji kaip kūma dalyvavo skomantiškių Dovydo Largo (Dawid Largo) ir jo žmonos Sofijos (Zophia) dukters Elžbietos (Elizabeth) krikštynose.

11. AVINYČIA

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje minimi jau 1663 metais čia gyvenę gyventojai – kilmingojo Donhofo  Avinyčios polivarke (Awenicies Folvark Dni Donhoff). Minimos trys šeimos.

1725 m. Švėkšnos “grafystės, miesto ir valsčiaus“ inventoriuje minima Avinyčia priklausė Švėkšnos miestelio teritorijai, prie jos buvo trys sklypai. Jurgiui Pliateriui perkant Švėkšnos dvarą, 1766 metais inventoriuje minimos taip pat čia gyvenusios trys šeimos. 1915 metais žemėlapyje pažymėta Avinyčios vieta - tarp Pavilnučio ir Kalkiškės kaimų. Avinyčios vietovardis dar aptinkamas XIX a. pirmoje pusėje. Vėliau, matyt, sunykus dvaro avidei išnyko ir vietovardis.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis įvardijamas kaip Awenicies folvark Dni Donhoff, Awinicia, Awiniki, Owczarnia, Owczarnie. Avidė, lenkiškai vadinama Owczarnia.

Knygoje įvardinta keturiolika pavadžių: Stanelaičio (4), Simonaičio (3), Jaunžemio (3), Neimanto (1), Neimano (1), Ligmantaitės (1), Binkšo (1). Kaip jau minėta prie avidės nuolat gyvendavo trys šeimos, juose tikriausiai buvo ir samdinių.

Trys šeimos Simonaičio, Jaunžemio ir Stanelaičio pakrikštijo po vieną sūnų.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

10. AURAKĖ (Papildyta 2015-01-24)

Dar viena nežinoma vietovė Aurakia. Manyčiau, kad ji turėjo būti Prūsijos žemėse.

Švėkšnos RKB knygoje yra įrašas, kad 1661-09-25 Jokūbas Pedkas (Jacobi Pekdo) su žmona Magdalena (Magdalena) pakrikštijo sūnų Motiejų (Mathias). Kūminais buvo Asaitis Stanislovas (Stanislag Asaytis) ir Jucaitė Ona (Anna Jocowna) iš Pjaulokių.

Pedko pavardė 1652-1680 metų įrašuose daugiau neaptinkama.

Zembrickio knygoje "Šilokarčemos apskrities istorija"¹ pavyko aptikti vietovardį Auryčiai (Auritten, Auriethen), kurie kaip tam tikra apylinkė minima 1540 metų mokesčių apraše "Klaipėdos apskrities žemės ūkio pajamos iš kiekvieno kaimo, kaip užrašyta 1540 m. birželio 24 d.". Čia nurodoma, kad Auryčių apylinkėje buvo 22 ūkininkai, kurie turėjo 44 bendrus*, du bernus. 1630 metais pasitraukus švedams kariams Auryčių apylinkės "taip nuniokotas, kad ištisi ūbai žemės liko be žmonių, o kai žmonės ėmė rastis, dažnas neturėjo nei karvės, nei arklio". 1636 m. Auryčių teritorinį vienetą sudarė 35 kaimai - Blauzdžiai, Bėgšai, Rumšai, Drunšiliai, Grugždai, Jakšteliai, Juknaičiai, Kenkliai, Klauberstai, Klugonai, Kunc Rupeikiai, Kūlynai, Laudžiai, Manklaukiai, Maželiai, Metirkviečiai, Mineikiai, Musaičiai, Okslindžiai, Paul Budviliai, Pašyšiai, Pėter Janišai, Pėter Lacenai, Piktaičiai, Ridžiai, Rubokai, Šilviai, Šveliai, Tarvydai, Tautiškiai, Užliekniai, Vyžiai, Vileikiai, Vilkai, Vaitkaičiai. 1673 minima Auryčiuose buvus malūną, tikriausiai prie Aurytės (Auritele) upelio.

*Bendras - tai šeimininko atiduotas naudotis kaip atlyginimas bernui lauko rėžis arba to lauko pasėliai. Pagal lietuvių paplitusį dalybų paprotį šeimininkas atiduodavo giminaičiams savarankiškai valdyti savo turto dalį, o pastarieji privalėjo už tai atsilyginti, talkindami lauko darbus ir atiduoti dalį derliaus. Dažniausiai bendrais būdavo šeimininko broliai, sūnai, posūniai, svainiai. Turėta po tris, keturi ir net šešis bendrus.

¹ Zembrickis J, Bitensas A. Šilokarčemos apskrities istorija. Šilutė: Šilutės kraštotyros draugija, 2008. 381 p.