Kaimas Šilutės rajono
savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 8 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, prie kelio
Inkakliai-Tvaskučiai, 3 km į dešinę nuo kelio Švėkšna – Žemaičių Naumiestis.
Pietiniu kaimo pakraščiu teka upė Šiūšis (dešinysis Tenenio intakas), o per
patį kaimą į šiaurę teka upelis Pelkupis (kairysis Ašvos intakas), dabar jis
sujungtas kanalu su upe Šiūšis. Kaimas ribojasi su Raudiškės, Paulaičių, Šilų,
Paičių, Labatmedžio kaimais.
2000 m. Pelkupio kaime spėjamo
kapinyno teritorijoje buvo atlikti žvalgomieji archeologijos tyrimai (vadovas
archeologas Zenonas Baubonis); ištirti 5 kapai, kurie datuojami II–III a. Apie
Pelkupio kapinyną sužinota ne taip seniai. Seniau šioje vietoje vietiniai
žmonės kasdavo rūsius bulvėms per žiemą laikyti, nes ši vieta buvo sausesnė
(smėlis) nei kitur. Taip čia žmonės kasdami rasdavo įvairių degintų kaulų,
senovinių papuošalų, iečių antgalių. Vėliau ši vieta buvo primiršta. Prisiminta,
atvykus archeologams 2000 m. ir pradėjus šią vietą kasinėti. Dabar šis
kapinynas apaugęs medžiais, krūmynais, bet kasinėtų rūsių žymės dar išlikę.
Kapinynas važiuojant nuo Labatmedžio link Pelkupio kaimo teritorijoje, priešais
pirmą sodybą ant posūkio į dešinę, apie 20 metrų nuo kelio į mišką. Matyti
nežymus keliukas. Juo anksčiau naudojosi žmonės vykdami šienauti lankas.
Vietiniai gyventojai pasakoja,
kad archeologai žadėjo gavus finansavimą vėl atvykti ir netoli nuo jau kasinėto
kapinyno kasinėti kitą, kaip spėjamą šalia esanti kapinyną. Bet matyt
finansavimo taip ir negavo, nes jau praėjo 15 metų.
1644 metų Švėkšnos dvaro
inventoriuje yra įrašas pull sluзby
Alkupie (Woytowstwo Twaskuciowe),
kuris, matyt, vėliau, 1695 metų inventoriuje „virsta“ Pul sluzby Palkupiow (Woytowstwo Rawdziowe).
Nuo 1820 m. Pelkupio kaimas
priklausė Vilkėno dvarui.
Senuose žemėlapiuose kaimas
vadinamas Usiniu, o iki Antro pasaulinio karo aplinkiniai žmonės kaimą vadino
Girkontais. Kaimo gyventojai dar pamena pasakojimą, kad Girkontuose seniau gyvenęs
toks Girkontas. Jis turėjęs du, labai šaunius arklius, kuriuos nuskandinęs
pelkėje. Mat čia aplik pelkynai. Sovietiniais laikais buvo vykdoma melioracija
ir daugelį kaimo gyventojų iš vienkiemių perkėlė gyventi į Inkaklių gyvenvietę.
Dabar Pelkupių kaime bėra trys sodybos. O ir senieji gyventojai šį kaimą
pažįsta, kaip Girkontus. Jį į Pelkupį pervadino sovietiniais laikais. Kodėl?
Vietiniai mano, kad dėl to, kad čia aplink pelkynai, durpynai. Ir dabar jau seni
melioracijos kanalai yra užgriuvę, o lankos vėl tapo šlapios, apaugusios
nendrynais. Be to teka Pelkupio upelis.
Švėkšnos RKB 1652-1680 metų
gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Palkupė,
Palkupie Szwekszn., Palkupie, Paltupie, Polkupiow, Palkupiow, Pelkupie.
Knygoje įrašyti 29 asmenys,
aštuoniomis pavardėmis. Dažniausia pavardė – Dvarionis (10).
Pakrikštyti septyni vaikai: trys
berniukai ir keturios mergaitės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą