Kaimas Šilutės rajono
savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 7 km į pietus nuo Švėkšnos, Ašvos upės (Veiviržo
kairysis intakas) kairiajame krante, kelio Švėkšna-Žemaičių Naumiestis
dešinėje. Rytiniame kaimo pakraštyje teka Beržupio upelis (Ašvos kairysis intakas).
Ribojasi su Inkaklių, Varniškių, Nikėlų, Tvaskučių, Šilų, Raudiškės kaimais. 1936
metais kaimas buvo iškeltas į vienkiemius.
Kaime stūkso Paulaičių
piliakalnis datuojamas IX-XIV a., kapinynas (plotas 0,15 ha), senosios kaimo
kapinės, koplytstulpis.
Paulaičių kaimo apylinkėse
gyventa jau II a. Kapinyne (1936 m. tyrinėjo archeologas Jonas Puzinas) rasta
II-III a. ir IX-XI a. įkapių (radiniai saugomi Lietuvos Nacionaliniame, Vytauto
Didžiojo karo, Palangos gintaro muziejuose).
Iš pradžių Paulaičių kaimas
priklausė Švėkšnos dvarui, vėliau nuo 1820 metų – Vilkėno dvarui.
Kaimas minimas 1737 metų Švėkšnos
bažnyčios sąrašuose.
Vietovardis kilęs iš pavardės
Paulius > Paulaitis.
Švėkšnos RKB 1652-1680 metų
gimimo metrikos knygoje vietovardis rašytas: Pauaycie, Paulaicie, Paulaycia, Paulaycie, Paulayciow, Paulayti, Paulaytis
Szweksznenses, Pawlaycie, Pawlayciow, Paylaucie, Payulaycie, Powilaycie.
Knygoje įrašyti 128 asmenys, 32
pavardėmis. Dažniausiai sutinkamos pavardės – Paulaitis (42) ir Rupainis (15).
Populiariausi vardai – Ona (16), Elžbieta (14), Magdalena (10), Marija (10),
Jurgis (8), Adomas (7).
Pakrikštyti 48 vaikai: 26
mergaitės, 21 berniukas ir vienas neįskaitomas. Populiariausi krikšto vardai –
Jurgis (6), Marija (7).
Daugiausia vaikų pakrikštijo
Paulaitis Stanislovas su žmona Toleikaite Ona (5).
Įrašų sąrašas čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą