317. STEMPLĖS

Kaimas Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 12 km į rytus nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna-Kvėdarna; pietrytiniu pakraščiu teka upė Ašva (kairysis Veiviržo intakas); iš rytų prieina Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), iš pietų – Stemplių, iš šiaurės Žąsyčių miškai. Ribojasi su Drebulių ir Ząsičių kaimais.

Minimi 1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje - sluзby dwie Stęplow, 1695 metų - dwie sluzba ie Stęplow ir zascianek Stęplow.

Stemplėse yra 1943 metais pastatyta katalikų Šv. Aloyzo bažnyčia, veikiančios katalikų kapinės, girininkija, kaimo bendruomenė „Gimtinė“ (nuo 2004 m.). Kultūros paminklai: istorijos dvaro svirnas ir gyvenamasis namas (pastatyti XIX a. pirmoje pusėje), kuriame nuo 1836-1848 metų gyveno poetas, istorikas Simonas Stanevičius, archeologijos paminklas - Ašvos krante kapinynas, vadinamas Maro kapais, du dailės paminklai - koplytstulpis (1875 m.; rūpintojėlis dingęs) ir koplytėlė, stogastulpis - Nepriklausomybės signataro Kazimiero Šaulio gimtinėje (autorius V. Stumbras). Yra dvi gatvės: Simono Stanevičiaus ir Kazimiero Šaulio.

Stemplės iki 1820 metų priklausė Pliaterių valdomam Švėkšnos dvarui. 1820 metais, Jurgio Pliaterio sūnums pasidalijus Švėkšnos dvaro valdą, grafas Kazimieras Konstantinas Pliateris (1805-1872) Stemplių kaimo pakraštyje įkūrė Stemplių dvarą. Jame gyveno ir mirė jau minėtas poetas, istorikas Simonas Stanevičius (1799–1848), kuris čia nuo 1836 metų tvarkė ir prižiūrėjo garsiąją Jurgio Pliaterio biblioteką. 1881 metais, kai Stemplių dvaras vykdė savo žemės atribojimą nuo kaimo, Stemplių kaimo valstiečiai neleido tų darbų vykdyti, nes dvarininkas Kazimieras K. Pliateris sau matavosi ir tas žemes, kuriomis nuo seno naudojosi valstiečiai.

Kadangi Kazimieras K. Pliateris buvo nevedęs ir palikuonių neturėjo, dvaras liko Pliaterių giminės nuosavybėje, kol jį 1910 metais įsigijo Jadvyga Čackienė. Pagal žemės reformos įstatymą dalis dvaro buvo išparceliuota, išdalyto dvaro vietoje įkurtas Drobulių kaimas. Tačiau šis vardas neprigijo – liko Stemplės. Iki reformos dvare buvo 32 pastatai.

1932 metais Vasario 16-os akto signataras, prelatas Kazimieras Šaulys dvarą nupirko giminaičiui Juozui Alminauskiui. Dvarui priklausė 64,73 ha žemės ir trobesiai. 1940 metais dalis žemės buvo nacionalizuota, palikta 30 ha, o 1948 Juozas Alminauskis su šeima ištremtas į Sibirą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dvaras grąžintas jo savininkams Alminauskiams su 60 ha žemės ir trobesiai. Dabar dvaro sodyboje gyvena Aldona ir Stasys Alminauskiai. Stemplių dvaro sodyba – valstybės saugomas paminklas, taip pat ir šios sodybos statiniai: rūmai bei svirnas. Abu šie pastatai – iš XIX a. pirmosios pusės.

1863 metų gegužės 11-12 dienomis ties Stempliais Boleslovo Dluskio vadovaujama sukilėlių rinktinė susirėmė su caro kariuomene. 1864-1904 metais pro Stemples ėjo draudžiamos Lietuviškos spaudos kelias. 1905 m. Rusijoje vykstančios revoliucijos metu iš pareigų buvo pašalintas ir turėjo slapstytis Stemplių dvaro užvaizdas.

Tarpukaryje Stemplėse ant Ašvos upės kranto buvo vandens malūnas ir lentpjūvė.

Nuo XIX a. antros pusės iki 1950 metų Stemplės priklausė Švėkšnos valsčiui (buvo Stemplių seniūnijos centras). 1950–1960 metais buvo Stemplių apylinkės bei „Aušros“ kolūkio centras.

Nuo 1919 metų kaime veikė pradžios mokykla. Sovietmečiu mokykla buvo įkurdinta pagrindiniame dvaro pastate: 1949–1961 metais veikė septynmetė, vėliau kurį laiką aštuonmetė, dar vėliau pradinė mokykla, kuri nepriklausomybės laikais perkelta į Stemplių bažnyčios klebonijos pastatą. 2010 metais, sumažėjus mokinių skaičiui iki penkių, mokykla uždaryta. Nuo 1945 veikė biblioteka (iki 198?), felčerių-akušerių punktas, vėliau medicinos punktas. Veikia: girininkija, katalikų kapinės.

Kaimo pavadinimas kilęs iš žodžio stemplė – „siaura vieta“.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Stemple, Stemplie, Stemplis, Stemplow, Steple, Stęple.

Įvardinta 2010 asmenų, 56 pavardėmis. Populiariausios pavardės: Kentra (20), Andzelis (15), Pečiulis (15), Juodaitis (13), Venckus (11). Populiariausi vardai: Magdalena (19), Petras (16), Ona (15), Jonas (15).

Pakrikštyti 69 vaikai: 29 mergaitės ir 40 berniukų. Populiariausi krikšto vardai: Marija (8) ir Jonas (8).

Daugiausia pakrikštijo vaikų Venckas Zigmantas su žmona Urbaite Magdalena (5).

Įrašų sąrašas čia.