Krikštas XVII a. II pusėje ŠRKB metrikų knygose

         Išlikusiose dviejuose XVII a. II pusės Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios (toliau RKB) gimimų metrikų knygose, kurios apima laikotarpius nuo 1652 iki 1680 metų bei nuo 1686 iki 1698 metų, įrašyti 7462 vaikų pakrikštijimai: pirmoje knygoje – 5341, antroje – 2121. Įrašų laikotarpis apima 42 metus.

         Viso berniukų pakrikštyta – 3739, kas sudaro 50,11 procentų nuo bendro krikštijimų skaičiaus, o mergaičių – 3699, 49,57 procentai. 24 įrašuose vaikų vardai neįskaitomi, o tai sudaro 0,32 procento. Galima manyti, kad gimstamumas tuo laiku pagal lytį buvo apylygis.

         Analizuojant krikštijimų skaičių pagal metus tikslesnę analizę galima atlikti tik 1686-1698 metų metrikų knygos, nes 1652-1680 metų metrikų knygoje yra labai daug netikslumų susijusių su datos (dienos, mėnesio, metų) nustatymu. Todėl ir pasirinkti šiai analizei tik 1686-1698 metų metrikų knygos duomenys.

        

          Daugiausia pakrikštyta vaikų 1687 ir 1690 m. po 215 vaikų, 1686 m. -214. Mažiausiai krikštyta 1694 m. – 116, 1697 m. 127 ir 1691 m. – 145 vaikai. Vidutiniškai kasmet buvo pakrikštijama po 172 vaikus. 1698 metai knygoje įrašai yra iki birželio 19 d., o tai sudaro nepilnus metus.

        

         Analizuojant krikštų duomenis pagal mėnesius matyti, kad daugiausia krikštijimų buvo lapkričio (222) ir sausio mėnesiais (208). Mažiausiai pakrikštyta spalio mėnesiais (135).

         Dar keletas statistikos duomenų iš metrikų knygų. Per 42 metus užregistruoti 268 dvyniai (gemini, bini), 81 nesantuokinis vaikas (illegitime thori, incerti parenti, N.N.), pamestinukai – 2. Pakrikštyti vaikai be įrašyto tėvo – 4, be motinos -20, be abiejų tėvų – 10. Įrašuose pažymėta, kad vienas tėvas buvo miręs, vieni tėvai (tėvas ir motina) buvo nužudyti, o vienas nesantuokinis vaikas įteisintas teisėtoje santuokoje. 28 vaikai įrašyti be abiejų tėvų pavardžių.

         Krikšto vardai metrikų knygose rašyti kanoninėmis formomis. Populiariausi berniukų vardų dešimtukas - Jonas (599), Jurgis (357), Dovydas (305), Jokūbas (259), Petras (241), Kazimieras (235), Juozapas (227), Mykolas (201), Andriejus (199), Motiejus (161). Naudoti ir reti tuo laiku vardai tokie kaip Florijonas, Fridrichas, Gotfridas, Kristijonas, Krizostomas, Lukas, Marijonas, Pilypas, Vaitiekus, Jeronimas, Judas, Marcelijonas, Saliamonas, Samuelis, Sebastijonas ir kiti. Viso įvardinti 55 vyriški krikšto vardai. Pagal vardų kilmę, vardai pasiskirstė sekančiai: hebrajų – 18, graikų – 15, lotynų – 9, germanų – 7, slavų – 4 ir vienas persų kilmės.

         Populiariausias mergaičių krikšto vardų dešimtukas – Marija (628), Elžbieta(564), Magdalena (532), Ona (528), Kotryna (420), Ieva (207), Kristina (142), Agota (126), Justina (120), Barbora (75). Retesni moteriški vardai – Demetrija, Eufrosija, Eleonora, Petronėlė, Urtė, Apolina, Konstancija, Morta, Gertrūda. Viso įvardinti 33 moteriški krikšto vardai. Pagal vardų kilmę, vardai pasiskirstė sekančiai: graikų – 14, hebrajų – 9, lotynų – 8, germanų – 2.

         Retesni krikšto vardai tik patvirtina, kad iš tuometinės Prūsijos atvykę lietuvininkai krikštijo savo vaikus Žemaitijoje, tik jau vaikams suteikdami vardus, kurie buvo įprasti jų gyvenamojoje aplinkoje. Turtingesni parapijos gyventojai siekdami išskirtinumo irgi rinkdavosi retesnius vardus. Tačiau dauguma krikšto vardai būdavo parenkamo pagal senelio ar tėvo vardą, krikšto kūmos vardą. Todėl tie vardai kaip ir pavardės šeimoje įgaudavo gausybę variacijų, kad būtų galima išskirti reikiama asmenį, pavyzdžiui, Jonas – Jonelis, Jonis, Jonatis, Jonulis, Jonikas, Jonaitis, Jonelaitis, Jonulaitis, Jonukaitis, Jonušis, Jonušaitis ir panašiai.