251. VILKYŠKIAI

Dabartiniame Lietuvos žemėlapyje aptinkama ne viena vietovė pavadinta Vilkiškis, Vilkiškiai, Vilkyškiai, Vilkiškė. Tačiau arčiausiai Švėkšnos yra Pagėgių savivaldybės, Vilkyškių seniūnijoje esantis Vilkyškių miestelis. Nuo Švėkšnos į pietryčius nutolęs 65 km. Tai vietovė XVII a. priklausiusi Prūsijai (vokiškai vadinta Willkischken), dabar esanti prie kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.

Kaip nurodo ELIP, Vilkyškiai minimi nuo 1541 m. Nuo 1551 m. Vilkyškiai vadinti karališkuoju kaimu, kadangi čia buvo svarbi kelių sankirta, tais keliais važinėjo net karaliai. 1554 m. miestelyje pastatyta pirmoji Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia, 1556 m. atidaryta smuklė, 1561 m. įsteigta parapija. 1576 m. kartografas K. Henenbergeris pažymėjo miestelį tais metais išleistame žemėlapyje. 1615 m. kaimas turėjo 95 ūbus ir 15 margus žemės. 1621 m. įsikūrė viena pirmųjų mokyklų Klaipėdos krašte. 1624–1628 m. dėl maro išmirė daug gyventojų. 1628 m. įsikuria Vilkyškių dvaras.

Miestelis smarkiai nukentėjo Prūsijos-Švedijos karo metu, kai 1678–1679 m. juos užplūdo švedų kariuomenė. 1709 m. per bado ir maro epidemiją Vilkyškiai ir apylinkės smarkiai ištuštėjo. 1718 m. be šeimininkų likusios sodybos pradėtos dalinti vokiečių kolonistams, ypač nuo Zalcburgo. Tai buvo religiniai pabėgėliai – evangelikai liuteronai, išstumti iš jų žemėse įsigalėjusių katalikų. 1757 m., vykstant Septynerių metų karui, Vilkyškiuose kelias savaites siautėjo rusų kazokai.

Iki XVIII a. pradžios miestelio apylinkėse gyveno vien lietuvininkai, tačiau 1709–1711 m. prasiautęs maras ir šiltinė išguldė 2665 žmones, ir vėliau, jau nuo 1736 m. vietos gyventojų sąrašuose pradėjo mirgėti vokiečių pavardės. 1895–1896 m. pastatyta nauja neogotikinė Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia su 45 m aukščio bokštu.

Lietuvių kalba miestelio mokykloje dėstyta iki 1872 m. 1902 m. pro Vilkyškius nutiestas siaurasis geležinkelis (išardytas po Antrojo pasaulinio karo). 1905 m. miestelyje gyveno 777 žmonės, iš jų 349 kalbėjo lietuviškai. 1912 m. miestelyje buvo daug parduotuvių, 3 viešbučiai, paštas, vaistinė, gydytojas, veterinaras, mokykla, malūnas. Miestelis gana smarkiai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1923 m. Vilkyškiai prijungti prie Lietuvos (Klaipėdos kraštas). 1925 m. buvo beveik 1000 gyventojų, vyko gausūs prekymečiai. Tuomet miestelyje veikė keliolika parduotuvių, restoranas, du viešbučiai, bankas, amatininkų dirbtuvės, vykdavo arklių, galvijų ir kromų jomarkai, Vilkyškių dvare buvo žirgynas. 1934 m. pradėjo veikti didelė „Pienocentro“ pieninė. 1931–1939 m. miestelyje veikė privati lietuviška mokykla. 1939 m. Vilkyškiai prijungti prie hitlerinės Vokietijos. 1950–1992 m. tapo tarybinio ūkio centrine gyvenviete.

Manoma, kad miestelio vardas anksčiau buvęs ilgesnis – Vilkijiškiai. Tai vietovardis, veikiausiai atsiradęs iš upės Vilka (arba Vilkė) vardo gretiminės lyties Vilkija. Teoriškai taip pat yra įmanoma, kad pirmieji Vilkyškių gyventojai buvo atkilę nuo Vilkijos gyvenvietės.

Kaimas 1490 m. ir 1540 m. vadintas Wylkischsken, 1600 m. Wilküschke, 1620 m. Willkieschken, nuo 1680 m. Wilkischken

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas tik kartą – Vilkiszkis.

Įvardintas vienas asmuo.

Įrašas:

[1688-06-07] 7 dieną (ię 7) Pakrikštytas Mykolas (Bap:` est Michaelis) Jonas Žukas (Joanni Zuks) ir (et) Marija iš Meiželių (Mariana de Meyzelis) Kūmai (Lewan) Mykolas Birbilas (Michaelis Byrbyl) iš Jankiškių (de Jankiszkis) su (cum) Ona Nasvitaite (Anna Naswitaytis) Liudininkai (A`teni) Mykolas Paulis (Michaelis Paulis) iš Vilkyškių (de Wilkiszky).