258. ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS

Tai miestelis esantis Šilutės rajono savivaldybės, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, šalia kelio Šilalė–Šilutė, prie Šusties upės; 18 km į pietryčius nuo Švėkšnos.

XVI a. Naumiestis ir jo apylinkės tapo Lietuvos–Lenkijos karalių valstybiniu dvaru. Miestelis minimas nuo 1600 m., valsčius nuo 1650 metų. 1750 m. Naujasis Miestas (lenk. Nowe Miasto) gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1779 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis miestelį, priklausiusį Žemaitijos seniūnijai, 50-šimčiai metų išnuomojo Žemaičių taurininkui Mykolui Rionikeriui, kurio fundacijos dėka 1782 m. pastatyta dabartinė šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia katalikams. 1792 m. balandžio 12 d. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises (gyvenvietė tapo miestu) ir herbą.

1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Naumiesčio karališkasis dvaras, kaip ir didžioji dalis LDK, atiteko carinei Rusijai. 1816 m. buvo pastatyta sinagoga žydų bendruomenei, 1842 m. – bažnyčia evangelikams liuteronams. 1881 m. Rusijos valdžia miesteliui suteikė Aleksandrovsk pavadinimą. 

Po 1863–1864 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, miestelis tapo svarbiu draudžiamos literatūros platinimo punktu. Per jį ėjo vienas iš svarbiausių knygnešių kelių. 1910–1914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje. 1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“.

Tarpukaryje tarp miestelio ir Šilutės kursavo krovininis autobusas, gabenęs keleivius ir bagažą į siauruką Šilutė-Kulėšai. 1937 m. įkurta biblioteka. 1958 m. gegužės 15 d. tapo miesto tipo gyvenviete. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centras, veikė profesinė technikos mokykla (rengė traktorininkus, gyvulininkystės fermų darbininkus, sodininkus ir daržininkus), mokykloje įkurtas visuomeninis muziejus.

Ilgą laiką miestelis vadinosi tiesiog Naumiesčiu, nuo 1650 m. Dar 1923 m. gyventojų surašyme minimas Naumiesčio valsčius. Naumiestis – tai žodis, sudarytas iš dviejų sandų: būdvardžio naujas ir daiktavardžio miestas. Caro laikais, 1881–1918 m. oficialiai vadintas Aleksandrovsku.

XX a. 1-ojoje pusėje Naumiestis vadintas Tauragės Naumiesčiu. XX a. 4–ajame dešimtmetyje miestelį imta vadinti Žemaičių Naumiesčiu, pabrėžiant jo padėtį Žemaitijoje. Taip daryta dėl to, kad Lietuvoje jau buvo keli Naumiesčiai, ir jie nuolatos buvo painiojami, ypač ryšininkų.

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis įrašytas – Nowomietcie.

Įvardinti trys asmenys viena pavarde.

Pakrikštyta viena mergaitė

Įrašas:

[1687-08-31] (if) Marija (Marina) Jokūbas Bančetis (Jacobi Banczetis) ir (et) Darata Jucaitė (Dorotha Jucayte) iš Naumiesčio (de Nowomiestcie) Kūmai (Patrin) Kazimieras Spogis (Casimirg Spogis) Švėkšna (Szweksznis) su (cu`) Ona Gruzdaite (Anna Gruzdziowna) iš Šalpėnų (de Szalpiany) Liudininkas (As`) Magdalena Šlajaitė (Magdalena Szaiete) iš Gailaičių (de Galacie).