2. AISĖNAI

Kaip jau rašyta anksčiau XVII a. egzistavo du Aisėnų kaimai: vienas – Prūsijoje, (dabar Šilutės r. sav. Saugų sen.), kitas – LDK, (dabar Klaipėdos r. sav. Veiviržėnų sen.).

Pirmieji Aisėnai priklausė Klaipėdos Šv. Mikalojaus evangelikų liuteronų bažnyčiai. Netoli Aisėnų kaimo, už 11 km, dar iki 1525 metų Priekulėje buvo įkurta koplyčia. Bažnyčia Priekulėje pastatyta tik 1697 metais, iš plytų.¹  

Antrieji Aisėnai priklausė Rietavo parapijai.

Prie kaimo arčiausiai buvo Veiviržėnų bažnyčia už 7 km, kiek toliau Švėkšnos už 12 km. Rietavo parapijos bažnyčia buvo už 35 km.

1639 metais Veiviržėnuose Rietavo seniūnas pastatydino bažnyčią. Jai 1639 metais priskirta pyliava (javų duoklė) buvo nevykdyta. 1641 metais bažnyčiai dovanotas žemės sklypas o 1693 metais naujai atstatyta bažnyčia. Veiviržėnų bažnyčia buvo Rietavo parapijos filija. 1767 metais pastatyta nauja medinė bažnyčia.²

Rietavo parapija įsteigta XVI a. pradžioje, dar iki 1529 metų, tiksli data nežinoma. Bažnyčia buvo medinė nedidelė, vos kiek didesnė už aplinkinius namus. 1539 metais minimas Rietavo klebonas. XVI a. antroje pusėje kalvinai bažnyčią pasisavino iš katalikų. Rietavo tijūnas Leonas Sapiega apie 1588 metais ją katalikams padėjo susigrąžinti. 1596 metais čia įsteigta parapijos mokykla, kuria klebonas kartu su mokytoju privalėjo išlaikyti. Nuo 1612 metų pradėtos rašyti metrikų knygos (www.epaveldas.lt tik nuo 1855 metų). Teigiama, kad XVI a. pabaigoje Rietave buvo kalvinų mokykla ir spaustuvė, čia buvo Žemaitijos evangelikų reformatų centras, kuris sunyko galbūt dėl didėjančios katalikų bažnyčios įtakos, ypač XVII a. Gali būti, kad tuo laiku prie katalikų bažnyčios buvo įsteigta ir Šv. Marijos brolija.

1721 metais seniūnas Mykolas Sapiega pastatydino naują šv. Mykolo ir šv. Jurgio bažnyčią.³

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje sunku atsekti iš kokio Aisėnų kaimo yra gyventojai. Sekant pavardes, taip pat negalima identifikuoti tikslaus vietovardžio. Todėl gyventojai surašyti viename sąraše, šalia pavardės nurodomos autentiškas vietovės įrašas.

Aisėnų vietovardis metrikų knygoje rašytas: Aasiany, Asianis, Ayse, Aysiany, Asienni, Aysiany Parohia Wewyrzan, Alsienni, Alsiany, Alsziany, Asiany.

Knygoje įrašyti 25 asmenys, 12 pavardžių. Yra pasikartojančių pavardžių, lyginat su 1652-1680 metų metrikų knyga: Jacas (Jecis), Vitkus, Juodukis (Juodis), Ruigis, Girdvainis, Ambrasas.

Pakrikštyti 5 vaikai: du berniukai ir trys mergaitės.

Įrašų sąrašas čia.

Šaltiniai: 

¹ http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Priekules-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija 

²https://lt.wikipedia.org/wiki/Veivir%C5%BE%C4%97n%C5%B3_%C5%A0v._apa%C5%A1talo_evangelisto_Mato_ba%C5%BEny%C4%8Dia 
³ http://www.rietavoparapija.lt/index.php/apie/7-istorija

1. ABLINGA

Ablingos kaimas, esanti Klaipėdos rajono savivaldybės Endriejavo seniūnijoje, XVII a. antroje pusėje priklausė Salantų parapijai.

Pirmąją Salantų bažnytėlę įkūrė Zigmanto Vazos arklininkas, Salantų dvaro valdytojas Mikalojus Pasamovskis. 1603 metais vyskupas Merkelis Giedraitis ją pripažino Mosėdžio filiją. 1630 metais M. Pasakovskis norėdamas įsteigti parapiją, pastatė naują daug didesnę bažnyčią ir ją pavadino Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų vardu. Fundatorius bažnyčiai užrašė už 6 mylių nuo Salantų buvusius Ablingos, Laigių ir Lidžių kaimus su 34 valakais žemės ir 21 sodyba, kuriose gyveno 91 prievoles atliekantis baudžiauninkas. 1631 metais vyskupo Merkelio Elijaševičiaus Geišo buvo įsteigta Salantų parapija. Antroji bažnyčia išbuvo iki XVIII a. pradžios, kol sunyko. Nauja buvo pastatyta 1724 m.

1677 metais nurodoma, kad Ablingos kaime buvo 6 valstiečių kiemai. Laigių kaime tuo metu buvo 7 kiemai, o Lidžių – 6. Skaudžių pasekmių turėjo XVII-XVIII a. pradžios karai su švedais ir 1710 metais siautusi maro epidemija. 1715 metais Salantų bažnyčiai priklausiusiuose kaimuose buvo likusios tik trys sodybos¹.

Švėkšnos RKB 1686-1698 metų gimimo metrikų knygoje kaip ir ankstesnėje 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje paminėtas tik vienas asmuo atvykęs iš Ablingos kaimo.

Vietovardis rašytas Ablingie (1673), Oblingie (1694).

Įrašas:

[1694-11-11 pakrikštyta] Taip pat (Item) Ona (Anna), Mykolas Jurionas (Michaelis Jurion) ir (et) Elžbieta Petkevičaitė (Elisabeth Pietkiewiczowna). Teisėti tėvai (Leg: Paren`) iš Skomantų (de Skomonty). Kūmai (Leu) Elžbieta Voveraitė (Elisabeth Wewerayte) iš ten pat (de ibide) su (cum) Jurgiu Petkevičiumi (Georgio Pietkiewicz) iš Ablingos (de Oblingie).

Šaltiniai:

¹http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/religija/parapijos/salantu_svc_mergeles_marijos_emimo_i_dangu_parapija/

Krikštas XVII a. II pusėje ŠRKB metrikų knygose

         Išlikusiose dviejuose XVII a. II pusės Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios (toliau RKB) gimimų metrikų knygose, kurios apima laikotarpius nuo 1652 iki 1680 metų bei nuo 1686 iki 1698 metų, įrašyti 7462 vaikų pakrikštijimai: pirmoje knygoje – 5341, antroje – 2121. Įrašų laikotarpis apima 42 metus.

         Viso berniukų pakrikštyta – 3739, kas sudaro 50,11 procentų nuo bendro krikštijimų skaičiaus, o mergaičių – 3699, 49,57 procentai. 24 įrašuose vaikų vardai neįskaitomi, o tai sudaro 0,32 procento. Galima manyti, kad gimstamumas tuo laiku pagal lytį buvo apylygis.

         Analizuojant krikštijimų skaičių pagal metus tikslesnę analizę galima atlikti tik 1686-1698 metų metrikų knygos, nes 1652-1680 metų metrikų knygoje yra labai daug netikslumų susijusių su datos (dienos, mėnesio, metų) nustatymu. Todėl ir pasirinkti šiai analizei tik 1686-1698 metų metrikų knygos duomenys.

        

          Daugiausia pakrikštyta vaikų 1687 ir 1690 m. po 215 vaikų, 1686 m. -214. Mažiausiai krikštyta 1694 m. – 116, 1697 m. 127 ir 1691 m. – 145 vaikai. Vidutiniškai kasmet buvo pakrikštijama po 172 vaikus. 1698 metai knygoje įrašai yra iki birželio 19 d., o tai sudaro nepilnus metus.

        

         Analizuojant krikštų duomenis pagal mėnesius matyti, kad daugiausia krikštijimų buvo lapkričio (222) ir sausio mėnesiais (208). Mažiausiai pakrikštyta spalio mėnesiais (135).

         Dar keletas statistikos duomenų iš metrikų knygų. Per 42 metus užregistruoti 268 dvyniai (gemini, bini), 81 nesantuokinis vaikas (illegitime thori, incerti parenti, N.N.), pamestinukai – 2. Pakrikštyti vaikai be įrašyto tėvo – 4, be motinos -20, be abiejų tėvų – 10. Įrašuose pažymėta, kad vienas tėvas buvo miręs, vieni tėvai (tėvas ir motina) buvo nužudyti, o vienas nesantuokinis vaikas įteisintas teisėtoje santuokoje. 28 vaikai įrašyti be abiejų tėvų pavardžių.

         Krikšto vardai metrikų knygose rašyti kanoninėmis formomis. Populiariausi berniukų vardų dešimtukas - Jonas (599), Jurgis (357), Dovydas (305), Jokūbas (259), Petras (241), Kazimieras (235), Juozapas (227), Mykolas (201), Andriejus (199), Motiejus (161). Naudoti ir reti tuo laiku vardai tokie kaip Florijonas, Fridrichas, Gotfridas, Kristijonas, Krizostomas, Lukas, Marijonas, Pilypas, Vaitiekus, Jeronimas, Judas, Marcelijonas, Saliamonas, Samuelis, Sebastijonas ir kiti. Viso įvardinti 55 vyriški krikšto vardai. Pagal vardų kilmę, vardai pasiskirstė sekančiai: hebrajų – 18, graikų – 15, lotynų – 9, germanų – 7, slavų – 4 ir vienas persų kilmės.

         Populiariausias mergaičių krikšto vardų dešimtukas – Marija (628), Elžbieta(564), Magdalena (532), Ona (528), Kotryna (420), Ieva (207), Kristina (142), Agota (126), Justina (120), Barbora (75). Retesni moteriški vardai – Demetrija, Eufrosija, Eleonora, Petronėlė, Urtė, Apolina, Konstancija, Morta, Gertrūda. Viso įvardinti 33 moteriški krikšto vardai. Pagal vardų kilmę, vardai pasiskirstė sekančiai: graikų – 14, hebrajų – 9, lotynų – 8, germanų – 2.

         Retesni krikšto vardai tik patvirtina, kad iš tuometinės Prūsijos atvykę lietuvininkai krikštijo savo vaikus Žemaitijoje, tik jau vaikams suteikdami vardus, kurie buvo įprasti jų gyvenamojoje aplinkoje. Turtingesni parapijos gyventojai siekdami išskirtinumo irgi rinkdavosi retesnius vardus. Tačiau dauguma krikšto vardai būdavo parenkamo pagal senelio ar tėvo vardą, krikšto kūmos vardą. Todėl tie vardai kaip ir pavardės šeimoje įgaudavo gausybę variacijų, kad būtų galima išskirti reikiama asmenį, pavyzdžiui, Jonas – Jonelis, Jonis, Jonatis, Jonulis, Jonikas, Jonaitis, Jonelaitis, Jonulaitis, Jonukaitis, Jonušis, Jonušaitis ir panašiai.

         

ŠVĖKŠNOS ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS 1686-1698 METŲ GIMIMO METRIKŲ KNYGA

       Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios 1686-1698 metų gimimo metrikų knyga yra daug geresnės būklės nei 1652-1680 metų. Raštas daugelyje vietų aiškus ir gana lengvai įskaitomas. Rašalas mažai kur išblukęs. Šiek tiek apiplyšęs pirmas ir paskutiniai knygos lapai, ypač nuo 170 atvaizdo sunkiai įskaitomi lapai dėl paplyšusių lapų šonų bei prastesnės rašalo kokybės. Kai kur įskaityti tekstą trukdo knygos lapų surišimas virvele.

   Švėkšnoje 1686-1698 metais kunigavo du kunigai: Vladislovas Giedraitis (1660-1688) ir Stanislovas Siemaška (1688-1701). Sprendžiant pagal rašto braižą, vis dėlto knyga rašyta daugiau nei dviejų žmonių.

       Metrikų knyga prasideda įrašu:

                                                                 Anng D`ni 1686

                                                                        Januarius

2 a Petrus Stanislai Siurkaytis et Mariana Pozate de Stankiszki. Lut`es Andreas Pozatis de ibidem cum Dorothea Rązmienia Ans. Joannes Ovidatis de Lidzie.

       Knyga baigiasi metrikos įrašu:

[1698 m. birželio 19 d.] [diena neįskaitoma] Marianna Abraham Mikuzis Magdalena Rauktayte leg: Par: Joannes Plikura de Luyszaycie Marianna Mikuzayte de Mikuze.

       Knygos metrikų įrašai apima nepilną 12 metų laikotarpį.

Numeracija.

       Viso sunumeruotų lapų yra 172, rašalu 171 ir 1 pieštuku - 172 lapas. Nuo 159 atvaizdo, 158 lapo numerio prasideda numeracijos taisymai, nubraukiant, pavyzdžiui, 157 numerį ir įrašant 158.

       Pirmų knygos lapų numeracijos rašalas skiriasi nuo įrašų rašalo, todėl reikia manyti, kad knygos lapai buvo sunumeruoti vėliau, pavyzdžiui,  nurodžius tai daryti bažnyčios vizitatoriui. Bažnyčia vizituota per tą laiką buvo du kartus 1693 m. liepos 22 d. ir 1694 m. sausio 9 d. vizitatoriaus Juozapo Kazimiero Dahakovičiaus (Josephus Casimirus Dahakowicz D R P G Visitator). Apie tai skelbia įrašai šioje knygoje. Taip pat šis asmuo paliko įrašą knygos gale 1698 metais rusų rašmenimis, kad šioje knygoje yra 171 sunumeruotų lapų, knyga užantspauduota.

     Sekant knygos numeraciją pastebėta, kad trūksta 78, 114 sunumeruotų lapų. 19 ir 56 lapuose (atvaizdai 21 ir 58) apačioje trūksta lapo kampo, kuriuose trūksta po vieną įrašą iš abiejų pusių.

       112 atvaizde (lapo Nr. 113) nėra įrašų sekos tarp kairės atvaizdo įrašų ir dešinės. Skiriasi rašalas, be to dešinėje pusėje tekstas prasideda nuo žodžio vidurio (-kis). Taip pat nenuosekli dienų seka. Išvada trūksta vieno lapo.

       121 atvaizdas turi numeraciją 120a . Čia po 1693 metų spalio 16 d. atsiranda 1696 metų birželio 3 d. Atvaizdo dešinėje pusėje yra nedidelis lapas (apie pusė viso lapo), atrodo jis įrištas naujai perrišant knygos lapus. Jame ir surašyti 1696 metų įrašai bei pažymėta 120a lapo numeracija.

     145 ir 146 numeruotose lapuose (146 ir 147 atvaizdai) du kartus įrašyta Nowember 1695. 147 atvaizde vietoj šio įrašo turėtų būti December, nes vėliau 148 atvaizde seka 1696 Januarij.

Įrašai.

    1686-1698 metų metrikų knygoje įrašai pateikiami tuo pačiu principu kaip 1652-1680 metų metrikų knygoje. Metai ir mėnuo rašomi lapo centre. Diena – kairiojoje lapo pusėje. Toliau seka krikštijamo vaiko vardas, tėvo vardas, pavardė, (gyvenamoji vieta), motinos vardas ir mergautinė pavardė, įrašas apie santuokos teisėtumą (Legitimow Parenti, Coniugum,), gyvenamoji vieta. Toliau rašomi kūmai (Levantes, Lev:, Patrini): kūmino vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, kūmos vardas ir pavardė ir gyvenamoji vieta. Pabaigoje išvardijami liudininkai (Adstantes, Ads:, Antestis, An`s) – vyrai/vaikinai ir moterys/merginos su savo gyvenamosiomis vietomis.

      Data. Diena dažniausiai rašoma skaičiumi, pavyzdžiui, 4, 1ta, Die 12. Dažnai, kad nekartoti tos pačios dienos, tiesiog prieš sekantį įrašą rašoma Eode, Eode Die, arba trumpiniai E:D:, ED:.

     Pasitaiko, kad dienų datos tame pačiame lape ne visada būna nuoseklios. Pavyzdžiui, 120 atvaizde (lapo Nr. 120) (dešinėje) po 30 dienos seka 20 diena Todėl galima manyti, kad tai jau sekančio mėnesio diena. Ir tokiu pastebėjimų aptinkama daugiau.

      Mėnesiai kartais rašomi žodžiu, kartais įrašant skaičių, pavyzdžiui, rugsėjis – September, arba 7 ber.

     Vardai. Naujagimių vardas, kaip ir kiti - tėvų ir kūmų vardai, visada rašomi tik kanoninėmis formomis, pavyzdžiui, Catharina, Joannes, Mathaus, Andreas, Abrahamus. Vardo trumpiniai pasitaiko jau retai ir tai tik tarp suaugusiųjų – Ada, Abram.

     Pavardės. Didžioje daugumoje įrašų yra įrašytos motinų mergautinės pavardės. Pasitaiko, kad nurodoma kūmos ar liudytojos mergautinė pavardė ir kartu ištekėjusios pavardė. Pavardės su lietuviška priesaga –ayt- rašomos jau rečiau, pavyzdžiui, Dwarionayte, Gintylayte, Jokszaytis. Vyrauja sulenkintos priesagos –owna, -owa, ska, pavyzdžiui, Jurianowna, Medelanska, Golkowska. Neretai pasitaiko ir žemaitiškos (tarmiškos) pavardžių su priesaga –at-, pavyzdžiui, Gaylate, Pozatis, Leytatis. Dar pasitaiko ir netekėjusių merginų priesaga –cia, kuri susiformavo iš tėvavardžių., pavyzdžiui, Taurakicia, Sznipszlaycia.

      Dar keletas moteriškų pavardžių pavyzdžių: merginų - Bubelate, Jucayte, Kunigowna,, moterų – Stankowa, Sudziowa, Ząsitene, Aszmutiene. Sunku nustatyti moters statusą pagal priesaga –ska, pavyzdžiui, Rogielska, Niemanska.

     Kasdienėje aplinkoje ištekėjusias moteris dažnai vadindavo pagal vyro vardą, pavyzdžiui, jei vyras vardu Jonas, tai žmoną vadindavo Jonienė, Stasys - Stasienė, Petras -Petrienė. Šiose vietovėse man pačiai dar XX a. teko girdėti kaime taip kalbant senus žmones.

    Vyriškų pavardžių priklausomybę tik jaunuoliams ar vyrams atsekti sunku: Ambrasaytis, Juszkaitis, Mazolewski, Szarka, Medeyka, Bernat, Zudyns, Cirtowt, Kiezgaylo, Ligutowicz, Balsis, Jurian, Mikuzys, Szylgalis, Platuk, Jaunius, Ziogas, Wierbicki, Budriks, Pylwinski, Bubele, Skomantatis.

       Kaip matyti iš pateiktų pavardžių vyrų pavardės daug įvairesnės.

      Yra įrašų, kur vaiko tėvas nenurodytas. Kartais vietoj tėvo įvardijimo yra įrašas illegitimi thori (neteisėtai gimęs), incerti, (tėvas nežinomas), suppositio absy (pamestinukas). Pasitaiko tuščių vietų nenurodant tėvo, rečiau motinos.

      Gyvenamoji vieta. Dažniausiai gyvenamoji vieta nurodoma po motinos pavardės su žodeliu nuo (de, labai retai ex). Retai gyvenamoji vieta įrašoma po tėvo pavardės, o dar rečiau nurodomos dvi gyvenamosios vietos po tėvo ir motinos pavardžių. Jos būna skirtingos.

     Labai dažnai vietoj kūmų ir liudininkų gyvenamosios vietos įrašyti žodeliai ten pat, tas pats (eodem, ibidem), arba visi nuo (omnis de, oes de), pavyzdžiui omnes de Szalpiany, oes de Szweksny. Pasitaiko kai vienas vietovardis paaiškina kitą, pavyzdžiui, Civitate Rethowiense, Kiępie Rethowieses, Civitate Plungiany.

        Kūmai. Šioje metrikų knygoje pastebėta nauja ypatybė. Jei krikštijama mergaitė, pirma įrašoma kūma mergina/moteris, jei berniukas – jaunuolis/vyras. Šio principo stengtasi laikytis, tačiau yra ir išimčių.

        Liudininkai. Dažniausiai liudininkų būdavo 1-2. Yra krikšto įrašų ir be liudininkų, netgi vienas kitas ir be kūmų. Liudininkų skaičius su trimis liudininkais – 101, su keturiais – 25, su penkiais – 11, su šešiais – 8, su septyniais – 4, su devyniais – 1 ir su vienuolika - 1.

        Kilmės titulai. Metrikų knygoje aptinkami ir kilmės titulų įrašai, kurie yra rašomi prieš vardą.

       Vyrų/jaunuolių titulai ir jų variacijos: ponas – Dominus, knygoje rašyta D., Dnus, Dg;, kilmingas ponas – Generosus Dominus, knygoje - G: Dnus, G:D:Gnosg Dng; didžiai gerbiamas ponas – Magnificum Dominum, knygoje - Mfcg D., Mfcg Dnus, M D, M Dng; labai gerbiamas, įžymus – Perillustris, knygoje – Perilliusni Dnus Magnus (turintis aukštą kilmę, pareigybę); garsus, kilmingas – Nobilibus, knygoje – Nobilis Gdus. Kitos variacijos: Adm Rndg Dnus, M.G.Dng, Magnificg ac Gnocy Dng, Adm Dni Rondo Dno, Admdu Rdnus Dng.

        Moterų/merginų titulai knygoje: Virgine, Dna, D.V., D., MD, R:D., GD. DG:, Dnd, V.S., M Dna, G Dna, Mtsze Dna, Mtszi V. Kilminga mergina – Virgine Domina, kitų reikšmė kaip ir vyrų.

        Lyginat 1686-1698 metų metriką knygą su 1652-1680 metų metrikų knyga. Pirmoji rašyta daug tvarkingiau, geriau išlikę įrašai, bei geresnės būklės pati knyga. Mažiau neaiškių datų (diena, mėnuo, metai). Todėl 1686-1698 metų metrikų knygą galima paanalizuoti išsamiau.

Pradedu perrašinėti naują 1686-1698 metų Švėkšnos RKB gimimų metrikų knygą. Joje, kaip nurodo svetainė epaveldas.lt. yra 174 vaizdai, 172 rankraščio lapai. Todėl kurį laiką tinklaraštis nebus atnaujinamas.

435. Švėkšnos dvaro gyvenamosios vietovės XVII a. II p.

Pabandžiau sudaryti pagal Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje aptiktų vietovių priklausančių Švėkšnos dvarui žemėlapį. Įvardintas vietoves suskirsčiau pagal rankraštyje paminėtų gyventojų skaičių: 1-20 gyventojų; 21-50; 51-100; 101-200; 201-300; 301-400; daugiau nei 2000. Žinoma, tai neatspindi tikrosios XVII a. II pusės gyventojų skaičiaus, nes Švėkšnos bažnyčios rankraštyje, visu pirma nėra surašyti visi gyventojai, antra neišvengta pasikartojimų ir net to paties asmens įrašymo skirtingose vietovėse. Todėl šie duomenis gali tik pateikti įsivaizduojamą vaizdą apie tuo laiku buvusį gyventojų gausumą. Tikslesni duomenys būtų - vietovių išsidėstymas Švėkšnos dvaro valdose. Nors ir čia kai kurios vietovės (išnykusios) įrašytos spėjamai pagal to meto vaitysčių priklausomybę.

Švėkšnoje (į bendrą skaičių įtrauki - dvaro, miesto, kurijos ir Švėkšnos gyventojai), priskaičiuoti 2053 gyventojai. Bet čia tarp paminėtų gyventojų yra nemažai pasikartojimų. Žinoma, kad Švėkšnoje jau tuo laiku gyveno apie 100 žydų, buvo ir liuteronų ir gal būt vienas kitas kito tikėjimo asmuo, kurie nėra įtraukti į Švėkšnos Romos katalikų bažnyčios knygas.

Antra grupė apimanti 301-400 paminėtų gyventojų skaičių. Šiai grupei priklauso keturios vietovės - Alseikos, Balsėnai, Jurgaičiai ir Stirpeikos. Viso 1360 gyventojų. Vidutiniškai kiekvienoje vietovėje po 340 gyventojų.

Trečioje grupėje būtų vietovės turinčios po 201-300 įvardintų gyventojų. Tai Bareikos, Gailaičiai, Jomantai, Kančaičiai, Laukstėnai, Mockaičiai, Petraičiai, Stemplės, Tvaskučiai, Vilkų Kampas. Viso 2312 gyventojų. Vidutiniškai kiekvienai vietovei tenka po 231 gyventoją.

Ketvirtoje grupėje yra vietovės turinčios po 101-200 paminėtų gyventojų. Jų - 25. Viso 3453 gyventojai. Vidutiniškai po 138 gyventojus.

Penktoje grupėje yra vietovės turinčios po 51-100 paminėtų gyventojų. Jų - 30. Viso 2142 gyventojai. Vidutiniškai po 71 gyventoją.

Šeštoje grupėje būtų  vietovės turinčios nuo 21 iki 50 gyventojų. Viso tokių vietovių - 18, gyventojų skaičius - 613. Vidutiniškai po 34 gyventojus kiekvienoje vietovėje.

Septintoje grupėje atsidūrė likusios vietovės, turinčios nuo 1 iki 20 gyventojų. Jų yra 33. Viso gyventojų 279. Vidutiniškai kiekvienai vietovei tektų po 9 gyventojus.
Apibendrinant, galima įvardinti  122 vietoves su 9580 įvardintų gyventojų. Bet kaip jau minėjau tai nėra tikslūs duomenys.