53. Dvaras (Aule)

Švėkšna – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Urbanistikos paminklas.

Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, 4 pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 14,7 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį – Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas), dalijantis gyvenvietę dvi dalis: senąją šiaurinę ir naująją pietinę. Švėkšna yra Endriejavo kalnagūbrio priekalnėse.

Pro Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Pėžaičius, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas. Švėkšnoje veikia dvi bažnyčios (Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia nuo 1509 m. ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia nuo 1819 m.)

Miestelio pavadinimas kilęs nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna ir minima anksčiau nei miestelis (nuo 1384 m.).

Manoma, kad gyvenvietė - dvaras, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos (1422 m.), kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė.

Švėkšnos dvaras, įsikūręs prie Šalnos ir Švėkšnalės upelių rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti nuo XV a. vidurio. 1509 m. gegužės 21 d. surašytas Švėkšnos bažnyčios įkūrimo aktas, tai buvo pirmoji bažnyčia šiame Žemaitijos pakraštyje. Tuo metu buvo išmatuotos ir dvaro žemės. Tada Švėkšnos dvaras ir miestelis priklausė Žemaičių seniūnui Mikalojui Jonavičiui Kęsgailai, o 1569 m. ištekėjus jo dukrai, kaip kraitis Švėkšna perėjo Vitebsko vaivados Jono Zavišos nuosavybėn. 1553-1555 m. matininko Jokūbo Laskovskio buvo išmatuotos ir aprašytos Švėkšnos dvaro valdos, kurios ribojosi: rytuose – su Palūrio tijūnijos žeme, pietuose – su karališkąja Gardamo žeme, vakaruose – su Prūsų žeme (iki Veiviržo upės), šiaurėje – su Rietavo tijūnijos žeme. Jonui Zavišai mirus, jo našlė ištekėjo už evangeliko Andriaus Višnioveckio. Galimai tuo laiku Švėkšnos bažnyčia buvo patekusi reformatų įtakon, bet 1589 m. ji grįžta katalikams. XVII a. pradžioje Švėkšną valdo Vitebsko vaivada Jonas Zaviša (jau kitas Zaviša). 1598 m. Seimas paskiria jį sienos su Prūsija patikrinimo kamisoriumi, taip pat Seimo 1601 m. pavedimu turėjo nustatyti vietą tvirtovei prie Prūsijos sienos statyti. Gal būt tam buvo pasirinkta Švėkšna, nes čia prasidėjo dideli žemės darbai. Buvo intensyviai pilami pylimai, 1620 m. užtvenkti Švėkšnalės ir Šalnos upeliai. Būtent tada atsirado dirbtinis tvenkinys, tyvuliavęs Švėkšnoje apie 200 metų. Tačiau pilis nebuvo pastatyta. 1621 m. Jonas Zaviša paskirtas Vilniaus pilies vadu, buvo vedęs kunigaikštytę Koreckaitę.

1624 m. Švėkšnos dvarą nusipirko Pajūrio tijūnas, vokiečių kilmės Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas. Jo valdymo laikotarpiu dvare pradėjo veikti nedidelės pramonės įmonės: popieriaus, stiklo, parako dirbtuvės, vilnų karšykla, plytinė, lentpjūvė. 1630-1640 m. gaminiams žymėti buvo naudojami vandens ženklai su Krišpinų šeimos herbu. Tokį popierių naudojo Žemaičių pilies ir žemės teismuose.

1644 m Švėkšnos dvaras buvo parduotas baronienei, Telšių laikytoja ir seniūnė (mirus vyrui, 1642-1655 m.), vokiečių kilmės Kotrynai von den Denhof, kuri kaip ir kiti Denhofai dvare negyveno, visus reikalus tvarkė paskirti vietininkai vokiečiai. 1647 m. vietininku buvo Hengelbrechtas Klotas, vėliau šeimininkavo Mikalojus Blombergas. Abu pasižymėjo žiauriu elgesiu su valstiečiais, nesiskaitė ir su klebonu. Denhofai buvo vokiečiai, kalvinų tikėjimo. Denhofų valdymo laikais tarp dvaro ir bažnyčios vyko tikras karas. Kad katalikai neužleistų savo pozicijų kalvinams, apie 1660 m. Švėkšnos klebonu paskirtas Vladislovas Giedraitis. Bylos viena po kitos keliavo į Žemaičių žemės teismą, pasiekdavo ir Vyriausiąjį tribunolą. Per 50 metų buvo labai nusmukdytas Švėkšnos miestelis ir dvaras.

1664 m. dvarą paveldėjo sūnus, Telšių seniūnas ir artimas karaliaus Jono Sobieskio dvariškis Gerhardas Denhofas. 1664 m. Švėkšnai suteikta turgaus privilegija. 1695 m. karaliaus gvardijos pulkininkas Boguslavas Ernestas Denhofas pardavė Švėkšną Žemaičių kunigaikštystės kaštelionui Vilhelmui Eustachijui Grotusui.

XVIII a. pr. (apie 1721 m.?) Švėkšna atiteko grafams (vėliau kunigaikščiams) Oginskiams. Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Oginskis 1766 m. gegužės 22 d. Švėkšnos dvarą kartu su visais ūkiais ir vaivadystėmis Žemaitijoje už 714 tūkstančių lenkų auksinių pardavė iš Livonijos kilusiam, vokiečių kilmės grafui Vilhelmui Jonui Broel-Pliateriui. Ši giminė Švėkšnoje šeimininkavo apie 200 metų, iki 1944 m.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje Švėkšnos dvaro vietovė įvardijama kaip Aula, ab obsenys Perilis, Aula auriga, Ab obficys illa Dna Denhoffowa, Ab obseynijs MD Gorszylowa, Aula D Podstoli, Aula DD Donhof, Aula Illi Dni Denhoff, Aula Illis MD Donhoff, Aula Szwekszna, Aula Szweksnensi, Aula Szwieksznensis, Aula Szwiekszn, Aula Szwiekszn ab Officys Illris D Gerhari Donhof, Aule, Auliei fuere, Aulius, Aulla.

Įrašyti 85 asmenys 61 pavarde. Beveik visos pavardės paminėtos tik po kartą ar du. Gausu vokiečių ir lenkų kilmės asmenvardžių. Pavyzdžiui: vokiečių – Engelbrecht Klot, Linder, Ozimerbman ir kt; lenkų – Gniazdowski, Komornik ir kt. Knygoje nurodomi dvare gyvenę kilmingi asmenys ir jų tarnai (obsequens). Minimi kilmingi asmenys - Dng Engelbreiht Klot, Dng; D: Bartholomag Gniazdowski, Dng Theodorg Wierzbicki, Dng Michael Franc, Dnus Georgius Bernacki, Genensa Dnu Marianna Bernacka, Genensus Dnus Jasobus Rena, G.D. Joannes Ozymernan, Dna Virgine Constantia Abramowiczowna, Dna Mariana Charkowna. Dauguma pavardžių suslavinta. Lietuviškas galūnes turi tik septynios pavardės – Makayte, Terbeykis, Lomsztaytis, Ząsitis, Woweraytis, Grybiszaytis, Grikszaytis. Įdomios lietuvių kilmės pavardės - Viralas, Skilandaitis, Slovikas, kurios galbūt susijusios su dirbamu darbu. Populiariausi vardai dvare – Ona (13), Jonas (10), Marija (9).

Pakrikštyti tik 5 vaikai – 3 berniukai ir dvi mergaitė; vienas nesantuokinis berniukas.

Išsamus įrašų sąrašas čia.

Naudotasi: Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai: enciklopedinis žinynas / parengė Petras Čeliauskas. [Kaunas]: Naujasis lankas; Švėkšna: Švėkšniškių draugija „Tėviškė“, 2012 (Kaunas : Morkūnas ir Ko). 543 [1] p.: iliustr., faks., portr., žml.; 23 cm p. Tiražas 800 egz. ISBN 978-9955-03-712-5.