30. BUDRIKAI

Tai Mažosios Lietuvos dvaras ir kaimas buvęs Prūsijoje. Šiandien kaimas yra Šilutės rajono savivaldybės, Žemaičių Naumiečio seniūnijoje, 1 km nuo Žemaičių Naumiesčio, nuo Švėkšnos nutolęs 22 km.

Dar vienas Budrikų kaimas yra Klaipėdos rajono savivaldybės, Sendvario seniūnijoje, 5 km nuo Gindulių kaimo. Vokiškai vadintas 1540 Jhan Buderick, 1687 Jahn Buderigken, Pakawarschen, Budricken, Birszken, Budriken-Jahn, Buddriken Jahn, Buddricken, Pakarwarschen, lietuviškai Budrikai. Nuo Švėkšnos nutolę 35 km.

Kitas kaimas - Budrikiai yra Rietavo savivaldybės, Rietavo seniūnijoje (buvęs LDK), 1 km į šiaurę nuo Rietavo, nuo Švėkšnos nutolęs 38 km.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje greičiausiai minimas arčiausiais esantis Budrikų kaimas – netoli Žemaičių Naumiesčio.

Vietovės pavadinimas galėjo kilti nuo asmenvardžio Budrys > Budrikas.  Lietuvių kalboje žodis budrùs reiškia žmogų, „kuris greit pabunda; sargus; akylas, apdairus; gyvas, smagus, mitrus“ (LKŽ I 1127).

Švėkšnos RKB vietovardis rašomas Budriki, Budryki, Budrykis, Budrikiow.

Rankraštyje įvardinta 14 asmenų su 5 pavardėmis. Gausiausiai minima Budriko pavardė (6). Vienas jų pavadintas Budrikpreikšas (Budrikpreykszis). Kaip nurodo J. Zembrickis¹ su galūne preikš buvo vadinamas antros santuokos vyras.

Pakrikštyti du naujagimiai – dvi mergaitės; Kukario Jurgio ir Vinšnaitės Sofijos bei Nasvičio Dovydo ir Marijos šeimose. 

Išsamus įrašų sąrašas čia.

¹ Zembrickis J. Bitensas A. Šilokarčemos apskrities istorija. Šilutė: Šilutės kraštotyros draugija, 2008. 381 p.