175. LAUKUVA

Miestelis Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijoje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento. Laukuvoje susijungia keliai Telšiai – Laukuva, Laukuva – Šilalė, Užventis – Varniai bei Laukuva – Tauravas. Nuo Švėkšnos į šiaurės rytus nutolęs 45 km.

Apylinkėse esantis Treigių piliakalnis siejamas su Senąja Laukuva, minima dar 1254 m. Už 10 km nuo miestelio stūkso Medvėgalio piliakalnių kompleksas. Laukuva pirmąkart paminėta 1253 m. kaip svarbus gynybinis centras Mindaugo sutartyje su kryžiuočiais. 1254 m. Mindaugas Lietuvos vyskupui Kristijonui atidavė pusę Laukuvos. 1594 m. minimas Laukuvos dvaras. 1624 m. senojoje Laukuvoje pastatyta medinė Laukuvos bažnyčia, po 1654 m. gaisro atstatyta dabartinėje vietoje. Miestelis minimas nuo 1655 m. 1668–1691 m. ir 1804 m. minima parapinė mokykla. 1667 m. Laukuva sudegė, dar degė 1701 m.,1829 m.,1858 m., 1911 m. ir 1928 m. 1778 m. Laukuva gavo savaitinio turgaus ir dviejų metinių prekymečių privilegiją, įsikūrė nemažai amatininkų ir pirklių, susiformavo miestelio planas.

Šio krašto tarmių žinovas, JAV lietuvių kalbininkas Petras Jonikas miestelio vardą kildina nuo bendrinio žodžio Laukuva – „pieva prie ežero, paežerės pieva“. Tačiau šis daiktavardis iš kitų šaltinių nėra žinomas.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje Laukuvos vietovardis paminėtas tik kartą - Laukoviensi Paraphia. Tai netgi nėra miestelio paminėjimas, o Laukuvos parapijos.

Įrašas:

1671-05-25 pakrikštytas Mykolas (Michael), tėvai Jančauskas Dovydas (Janczewski Dawidis) ir Kantrimaitė Elžbieta (Elisabetha Kantrymayte) iš Padumblių (de Padaumble). Kūmai: Drukteinis Jonas (Joannes Drukteyn) iš Laukuvos parapijos (de Laukoviesi Paraphia) su Magdalena (Magdalena) iš Gailaičių (de Gaylaycie).