192. MATAIČIAI

Netoli Švėkšnos yra dveji Mataičiai. Vienas kaimas randasi Klaipėdos rajono savivaldybės Judrėnų seniūnijoje, nuo Švėkšnos į vakarus nutolęs 16 km. Ir XVII a. priklausė Rietavo parapijai.

Kitas kaimas yra arčiausiai Švėkšnos. Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje dėl sovietmečio melioracijos apie 1990 metus išnykęs kaimas. Buvusio kaimo teritorija (plotas 125,5 ha) yra 5 km į vakarus nuo Švėkšnos, 0,4 km į šiaurę nuo vieškelio Švėkšna – Vilkyčiai; vakariniu pakraščiu teka Ašva (Veiviržo kairysis intakas), už kurios iki buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sienos (apie 0,5 km) plyti Parubežio miškas, rytiniu pakraščiu šliejasi prie Bilviečio miško; iš šiaurės ir pietų ribojasi su buvusiomis Uoksų ir Pocių kaimų teritorijomis.

Buvusio Mataičių kaimo teritorijos vakariniame pakraštyje, kuris priklauso Veiviržo kraštovaizdžio draustiniui, yra Mataičių (Pocių) kapinynas (plotas 1,4 ha), rytiniame – kryžius (pastatytas 1999 m.), menantis ūkininkų Stanislovo ir Petronėlės Oželių sodybos vietą. Šiuo metu didelė dalis teritorijos – šienaujamos pievos.

Mataičių kaimo apylinkėse gyventa jau I tūkstantmetyje. XIX a. Šilinės lauke (dar vadinamu Švedų arba Karo kapais), kasant bulvėms rūsius, buvo randama įvairių istorinių radinių. 1909 metais šiame lauke Sankt Peterburgo Archeologijos instituto narys – korespondentas Vladas Nagevičius (1881–1954) atliko bandomuosius kasinėjimus ir nustatė, kad jame yra buvęs VIII-IX a. plokštinis griautinis ir degintinis kapinynas. Rastos įkapės buvo perduotos į Ermitažo muziejų Sankt Peterburge. Toje vietoje įkapių buvo randama ir vėliau.

Nuo seno Mataičių kaimas priklausė Švėkšnos dvarui. 1644 metų Švėkšnos dvaro inventoriuje minima sluɜba  bartnicka Matayciow Gaisčiaus vaitystėje (Woytowstwo Graysciowe), 1695 m. – sluzba bartnikow Matayciow Mikužio vaitystėje (Woytowstwo Mikuziewe).

Nuo XIX a. antros pusės, įsteigus Švėkšnos valsčių, Mataičių kaimas priskiriamas Skomantų seniūnijai.

Mataičių kaimas pažymėtas (Matajcie) 1855 m. Peterburge išleistame Žemaičių Vyskupijos žemėlapyje.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje yra įvardijami abu minėti Mataičių kaimai. Vietovardis rašytas: Mataycie Retowienses, Mataycia, Matayciow, Mataytis Retowienses, Mataytiz Szweksznenses.

Asmenvardžių sąrašas sudarytas bendras, kadangi vos tik prie keletą pavardžių yra įrašyta kokiai parapijai priskiriamas kaimas. Tai pažymėta stulpelyje „Vietovė“.

Taigi, viso įvardinti 172 asmenys, 50 pavardžių. Dažniausiai pasikartojančios pavardės – Gailius (19), Kekis (11) ir Mažutis (10). Populiariausi vardai Ona (15), Jonas (14) ir Magdalena (11).

Pakrikštyti 45 vaikai: 20 mergaičių ir 25 berniukai. Populiariausi krikšto vardai – Magdalena (5) ir Jonas (6).

Išsamus įrašų sąrašas čia.