372. TELŠIAI

Tai miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių, 78 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos.

Rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1450 m., kūrėsi XIV ar XV a. buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį. Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

XV a. Telšiuose vykdavo Žemaičių seniūnijos seimai ir teismai. Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas valstybinis Telšių dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; šis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru (Telšių valsčius minimas nuo 1527 metų). 1536 m. įsteigta Telšių katalikų parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos Magdeburgo miesto teisės. 1624 m. miestelyje įsikuria vienuoliai bernardinai. XVII–XVIII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, bet miestelis greitai atsigavo. 1721 m. suteikta turgų teisę. 1764 m. miestelis tapo – tiesa, tik vienuolikai metų – vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru. Tada čia buvo įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t. y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas.

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. gruodžio 6 d. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla. Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

Nuo XX a. 1-osios pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas „Žemaičių sostine“, – nors iki XVIII a. pab. kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai. 1931 m. suteiktos I eilės miesto teisės.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis įrašytas - Telße.

Įrašas:

1666-01-09 pakrikštytas Kasparas (Casper), tėvai Kukaris Jonas (Joannes Kucharzowicz) ir Ona (Anna) iš Švėkšnos (de Swieksnie). Kūmai: Stulpis Jonas (Joannes Stulp) iš Telšių (de Telße) ir dvarininkas Bernackis Jurgis ... (Dominus Jeorius Bernacki zwoiewostwa ... vagrockie) su Kotryna Jono Elderbarto (Catarina Ans Elderbart) iš Utos (de Uta).