381. TVERAI

Tai miestelis Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje, kelio Rietavas–Varniai pusiaukelėje, Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje.

Tveruose stovi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1897 m., viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, su žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartais ir akmenine varpine), paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui (2005 m., autorius Juozas Grigaliūnas). Miestelis išlaikęs žemaitiško stiliaus struktūrą.

Tverų miestelio istorija gana išsamiai pateikiama internete.

Rašytiniuose šaltiniuose Tverai pirmą kartą paminėti 1251 metais. Jie tapatinami su Ipatijaus kronikoje minima žemaičių kunigaikščio Vykinto pilimi-tvirtove, vadinta Tviriment, į kurią buvo atvykęs Mindaugas. Vykintas ir Tautvilas puolė Mindaugą, kuris toje kovoje prie Tverų buvo sužeistas ir Vykinto pilies nepaėmė. 1289 metų Ordino magistro Burchardvon Schwenden patvirtintame žemių padalijimo tarp prūsiškosios ir livoniškosios Ordino šakos dokumente paminėta Tverų žemė (terra Twerkite). XIV a. šaltiniuose randama daugiau žinių apie Tverus, vietovė kelis kartus, įvairiomis pavadinimo variacijomis pažymėta kryžiuočių žygių aprašuose.

Tačiau paskutinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad dar gerokai seniau šiose apylinkėse gyvavo mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Tai patvirtina archeologiniai tyrinėjimai Pribitkos ir Šlapeikikės pilkapynuose. Pilkapynų Tverų apylinkėse yra ir daugiau. Be to Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galimai buvusios didelės šventvietės likučiai. Šie radiniai leidžia manyti prie Tverų buvus vieną iš svarbiausių senųjų laikų Žemaitijos dvasinių centrų.

1527 metais Tverai perėjo Žemaičių seniūno Stanislovo Kęsgailos žinion. 1589 metais pirmą kartą paminėta Tverų bažnyčia, 1600 metais – miestelis. 1640 metais karalius Vladislovas Vaza leido rengti vieną savaitinį turgų ir 3 prekymečius. Visi apylinkės gyventojai tik Tverų turguje galėjo pardavinėti savo gaminius, žemės ūkio produktus. 1643 metais Tverai jau plačiai vadinami miesteliu. Čia stovėjo Tverų dvaras, bažnyčia. XVII-XVIII a. Tverai buvo seniūnijos centras, 1667 metais minimas Tverų pavietas.

1700-1721 metais Tverai nukentėjo Šiaurės karo metu, 1709 metų maro epidemijos metu.1699 metais Tveruose buvo 20, o 1721 metais – tik 4 sodybos. Miestelis greitai atsistatė, 1789 metais – tuo metu jau gyveno 41 šeima. 1776 metais atkurtą dvarą valdė Bilevičius. Tada Tverai buvo vienas iš 14 Žemaitijos pavietų.

Tverai garsėja Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Pagal tradiciją tas paveikslas buvęs Elijo Ilgovskio nuosavybė. Jis jį labai branginęs ir nešdavęsis su savimi net į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, jis, kalėjime būdamas, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš į namus, pastatysiąs Tveruose Marijos garbei bažnyčią. Išpirktas iš totorių nelaisvės, jis grįžo į Tverus ir įvykdė savo pažadą – pastatė bažnyčią ir padovanojo jai tą paveikslą. XIX a. vyskupas Valančius savo veikale „Žemajtiu Wyskupistė“ duoda kitokį padavimą apie šio paveikslo kilmę. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius savo pranešime Apaštalų Sostui 1646 metais rašo, kad Tveruose yra stebuklingas Marijos paveikslas ir kad iš tolimų valstybės vietų, pamaldumo vedami, žmonės gausiai renkasi į Tverus. Popiedžius Pijus VI 1787 metais suteikė Tverų bažnyčiai visuotinius atlaidus.

Iki XVIII a. pabaigos Tverai buvo Raseinių pavieto Tverų valsčiaus centras. Valsčiaus sudėtin įėjo visa Tverų parapija. 1804 metais Tveruose įkurta parapinė mokykla, čia 1853 metais mokėsi 35 mokiniai. 1831 metų sukilimo metu, Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. 1863 metais Tveruose buvo paskelbtas sukilimo maištas. Apylinkėse veikė A. Groso, B. Dluskio bei I. Leskausko vadovaujami sukilėlių būriai. Dėl sukilimo nukentėjo Tverų klebonas ir Varnių dekanas Juozapas Sonulevičius. Už tai, kad priėmė atėjusį į Tverus sukilėlių vadą A. Grosą, buvo rusų suimtas ir kalintas Kaune. Užmokėjęs baudą 1866 m. į Tverus grįžo prastos sveikatos ir greitai mirė.

XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Tverų į Kaltinėnus buvo žymima Sietuva (žymi kūldgrinda).

1897 metais klebonas garbės kanauninkas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po 1905 metų pagyvėjo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas. 1907 metais prie Tverų bažnyčios pastatyta akmeninė varpinė. 1911 metais įsteigta Blaivybės draugija (140 narių), turėjusi biblioteką. 1898 ir 1937 metais Tverai degė.

Nepriklausomos Lietuvos metais, tveriškiai atsiskyrė nuo carinės Rusijos laikais buvusio Žarėnų valsčiaus ir sudarė savo savivaldybę. 1929 metais miestelio centre pastatytas Nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m.). Apie 1935 metus miestelio ūkininkai išsiskirstė vienkiemiais. Tveruose buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, policijos nuovada, vyskupo M. Valančiaus vardo liaudies universitetas, sveikatos punktas, vaistinė, pora organizacijų laikomų bibliotekų, kooperatyvas, pieninė, lentpjūvė, malūnas, kelios krautuvės, gyveno amatininkai.

1956 metais Tveruose pradėjo veikti biblioteka, pakeitusi iki tol buvusias privačių asmenų ir organizacijų bibliotekas; 1957 metais - kultūros namai. 1959 metais Tverų mokykla tapo vidurine.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje aptiktas vietovardis įrašytas kaip Twery.

Įrašas:

1663-03-25 pakrikštyta Regina (Regina), tėvai Macaitis Zigmantas (Zigismundi Macaytis) ir Jadvyga (Hedwigis) iš Šiuparių (de Szypo[ri]). Kūmai: Sangaila Kristoforas (Christophorus Songaylo) iš Tverų (de Twery) su Skilandaite Magdalena (Magdalena Skilandaycia) iš Švėkšnos (de Szwiekszny).