Seniau traktu vadinti -
vieškeliai, pašto keliai.
LDK
sausumos kelių sistema klostėsi gana savaimingai ir dinamiškai. Egzistavo vietos
bendruomenių reikmes užtikrinantys keliai, privatūs keliai, kurių savininkai
buvo bajorai, o valstybės lygmeniu funkcionavo didieji vieškeliai –
„valstybiniai keliai“.
XVI a., bajorų labiau nutolusioms žemėms sujungti buvo tiesiami keliai.
Taip atsirasdavo vadinamieji „privatūs keliai“, kurie neretai vadinti jų
savininkų – bajorų pavardėmis, nes tai buvo jų nuosavybė. Nors paprastai visų
vietinių kelių priežiūra rūpindavosi patys gyventojai.
Šalia lokalių LDK kelių egzistavo ir
svarbūs valstybiniai traktai – didieji vieškeliai, kurie labiau tarnavo šalies
administracijos funkcionalumui, pradedant kariuomenės judėjimo ir baigiant
užsienio prekybos plėtros užtikrinimu. Prie šių centrinių arterijų jungdavosi
smulkesni keliai. Vieškeliai buvo valstybės prioritetas.
XVII
a. Lietuvoje jau buvo reguliarus pašto korespondencijos pristatymas. Didysis
kunigaikštis duodavo privilegiją tą darbą išmanantiems asmenims organizuoti ir
prižiūrėti pašto traktus. Pašto traktams išlaikyti kunigaikštis jam pavaldžius
miestelius apmokestindavo pašto mokesčiu. Pavyzdžiui, 1699 m. Rietavui buvo
nustatytas 60 auksinų metinis pašto mokestis, Gargždams - 80, Plungei - 150.
Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo
metrikų knygoje minimi keturi traktai: Tracta
Wilkonuse, Tractu Bresrenti: Faystmthy..., Tarctu Smolesiensis, Tractu Stoniaiensi.
Tai yra: Vilkėnų traktas, (sunkiai įskaitomas), Smalių (Smalininkų) traktas ir
Stonaičių traktas.
Įrašų sąrašas čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą