293. RUZGAI

Arčiausia išlikęs kaimas turintis Ruzgų pavadinimą yra Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių seniūnijoje, 6 km į šiaurę nuo Bugenių ir 115 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Žinoma, kad Ruzgiuose yra buvęs dvaras, kuris iki karo priklausė Holzermanui.

Vis dėlto, manyčiau, kad Švėkšnos RKB minimi Ruzgai, galbūt tarmiškai vadinti Rozgai (Razgai), turėjo būti arčiau Švėkšnos.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas Rozgie.

Įrašai:

1669-12-10 pakrikštyta Magdalena (Magdalena), tėvai Venckus Kristoforas (Christophorij Wenckus) ir Ruzgaitė Cecilija (Cacilia Rozgaycia) iš Ruzgių (de Ro[zgie]). Kūmai: Banceris Steponas (Stephang Bancer) iš Jurkiškės (de Jurkiszki) su Ruzgaite Ona (Anna Rozgaycia) iš ...  (de ...).

1673-01-22 pakrikštyta Elžbieta (Elisabeth), tėvai Venckus Kristoforas (Christophori Wenckus) ir Ruzgaitė Cecilija (Cecilia Rozgaycia) iš Jurkaičių (de Jurkaycia). Kūmai: Jucius Valentinas (Valenting Jucius) iš Alseikų (de Olseiyki) su Ruzgaite Elžbieta (Elisabetha Rozgaycia) iš Ruzgių (de Rozgie).

292. RUŠKAIČIAI

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje minimas Ruškaičių vietovardis - Ruyszkaycie.

Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Tverų, 43 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos, Lopaičių miške yra Ruškio ežeras. Gal būt seniau čia yra buvęs ir kaimelis Ruškaičiai?

Įrašas:

1667-10-07 pakrikštyta Marija (Mariana), tėvai Degutaitis Dovydas (Dawid Degutaytis) ir Ona (Anna) iš Ruškaičių (de Ruszkaycie). Kūmai: Gervė Jonas (Joannes Giarwe) iš miesto (de Opido), antras Ragelskis Jurgis (Georgis Ragielski) iš miesto (de Opido) su Jurkaite Kotryna (Catharina Jurkaycia), antra Masalaitė Uršulė (Ursula Masalska) iš Kaukėnų (de Kaukieny), trečia Kuršelaitė Regina (Regina Kurszelaycia) iš miesto (de Opido). 

291. RUSINAI

Kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės Veiviržėnų seniūnijoje, 8 km nuo Veiviržėnų, 20 km į šiaurę nuo Švėkšnos.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Ruseni Retowienses, Ruseny, Rusenu, Rusie, Rusienis Retowiensis, Rusieny, Rusiny, Rusyni, Rusiow.

Įvardinti 24 asmenys, 14 pavardžių.

Pakrikštyti penki vaikai: trys berniukai ir dvi mergaitės.

Įrašų sąrašas čia.

290. RUPŠIAI

XVII a. Rupšių kaimas turėjo būti Švėkšnos parapijoje. Dvaro inventoriuose nėra įrašų apie Rupšių kaimą.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Rupsie, Rupsiow, Rupsze, Rupsze Szwekszn., Rupszis Szwekszn., Rupszie, Rupszy, Rupszow, Rubsiow.

Knygoje įvardinti 24 asmenys, dešimčia pavardžių. Dažniausiai kartojasi pavardės: Kancleris (6) ir Rupšis (5).

Pakrikštyti trys vaikai: du berniukai ir viena mergaitė.

Įrašų sąrašas čia.

289. RUMBIKIAI

Kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės Veiviržėnų seniūnijoje, 9 km nuo Judrėnų; už 9 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Per kaimą teka upeliai Šilupis (Šlūžmės kair. Intakas) ir Purlė (Šalpės deš. Intakas). Ribojasi su Petraičių, Šermukšnių, Šalpėnų kaimais.

Minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje - sluзba Rumbikow (Woytowstwo Matutayciowe), 1695 m. - sluzba Rumbikow (Woytowstwo Augilowe).

Kaimo pavadinimas kildinamas iš pavardės Rumbikis.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Rambiki, Rumbiki, Rumbikie, Rubikis Szweksznen.

Knygoje įrašyti 62 asmenys, 17 pavardžių. Dažniausiai pasikartojanti pavardė – Klovaitis (13). Populiariausi moterų vardai – Magdalena (8) ir Ona (5); vyrų – Adomas (4) ir Petras (4).

Pakrikštyta 19 vaikų: aštuonios mergaitės ir 11 berniukų. Populiariausi krikšto vardai: Ona (3) ir Dovydas (3).

Įrašų sąrašas čia.

288. RUKAI

Mažosios Lietuvos kaimas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, prie geležinkelio ir kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Kamonos ir Eisros upių santakoje.

Rukai minimi 1702 m. dokumente – Tilžės apskrities nevedusių vyrų – tinkamų karo tarnybai – sąraše. 1709 m. kaime buvo 22 lietuvininkų sodybos, kiek vėliau kilęs maras nusinešė daug gyvybių ir sąrašuose teminimi jau tik 11 ūkininkų. 1736 m. visi kaime gyvenę žmonės vis dar buvo lietuviai.

1745 m. kaime buvo atidaryta smuklė. 1785 m. kaime buvo 30 sodybų. 1850 m. pro kaimą nutiestas Klaipėdos-Tilžės plentas ir 1875 m. baigtas tiesti Klaipėdos-Tilžės geležinkelis. 1869 m. įkurta Rukų parapija, turėjusi apie 4 tūkstančius parapijiečių. 1886 m. pastatyta Rukų bažnyčia (kaip evangelikų liuteronų bažnyčia).

Kalbant apie kaimo pavadinimo kilmę yra dvi versijos: viena, kad kaimo vardas kilo nuo pavardės Rukas, kita – nuo dažnai čia tvyrančių rūkų.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis Ruki minimas tik kartą.

Įrašas:

1658-02-10 pakrikštytas Danielius (Daniel), tėvai Žalakis Adomas (Adami Zalakis) ir Elžbieta (Elizabeth) iš Veviržėnų (de Wewirβany). Kūmai: Budkus Kristoforas (Christophory Budkus) iš Rukų (de Ruki) su Raugaliene Ona (Anna Raugaliowa) iš miesto (de Oppido).