Mažosios Lietuvos kaimas Pagėgių
savivaldybės teritorijoje, prie geležinkelio ir kelio
Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Kamonos ir Eisros upių santakoje.
Rukai minimi 1702 m. dokumente –
Tilžės apskrities nevedusių vyrų – tinkamų karo tarnybai – sąraše. 1709 m.
kaime buvo 22 lietuvininkų sodybos, kiek vėliau kilęs maras nusinešė daug
gyvybių ir sąrašuose teminimi jau tik 11 ūkininkų. 1736 m. visi kaime gyvenę
žmonės vis dar buvo lietuviai.
1745 m. kaime buvo atidaryta
smuklė. 1785 m. kaime buvo 30 sodybų. 1850 m. pro kaimą nutiestas
Klaipėdos-Tilžės plentas ir 1875 m. baigtas tiesti Klaipėdos-Tilžės
geležinkelis. 1869 m. įkurta Rukų parapija, turėjusi apie 4 tūkstančius
parapijiečių. 1886 m. pastatyta Rukų bažnyčia (kaip evangelikų liuteronų
bažnyčia).
Kalbant apie kaimo pavadinimo
kilmę yra dvi versijos: viena, kad kaimo vardas kilo nuo pavardės Rukas,
kita – nuo dažnai čia tvyrančių rūkų.
Švėkšnos RKB 1652-1680 metų
gimimo metrikų knygoje vietovardis Ruki
minimas tik kartą.
Įrašas:
1658-02-10 pakrikštytas Danielius
(Daniel), tėvai Žalakis Adomas (Adami Zalakis) ir Elžbieta (Elizabeth) iš Veviržėnų (de Wewirβany). Kūmai: Budkus Kristoforas (Christophory Budkus) iš Rukų (de Ruki) su Raugaliene Ona (Anna
Raugaliowa) iš miesto (de Oppido).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą