Prūsija (prūsiškai Prūsa, vok.
Preußen, lenk. Prusy) - istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo
Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir
Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.
Šiuo terminu taip pat įvardijamos
kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, tai Prūsijos
kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė.
Prūsijos regionas užėmė
teritoriją, šiuo metu padalintą tarp trijų valstybių. Šiaurėje jis buvo
ribojamas Baltijos jūros. Rytuose ribojosi su Lietuva, pietuose - su
Mazovija, pietryčiuose - su Palenke, o vakaruose - su Pomerelija.
Senovės Prūsija (vok. Altpreußen,
lietuviškai dar vadinama Prūsa) - baltiškos prūsų tautos gyventa teritorija
pietryčių Pabaltijyje, tarp Vyslos ir Nemuno upių. Čia konsolidavosi ankstyvosios
gentinės žemės. XIII a. Kryžiaus žygių į Prūsiją metu šią teritoriją nukariavo
Vokiečių ordinas, krašte buvo įvesta krikščionybė. Nuo XIII a. regione viešpatavo
Vokiečių ordinas, kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Be
Ordino paskiras teritorijas valdė keturios nuo ordino nepriklausomos
vyskupijos: Kulmo, Sembos, Varmijos ir Pamedės. Nuo XIII a. kraštas buvo
germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais,
nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija - iš LDK
kėlėsi etniniai lietuviai, kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo
žinomi kaip lietuvininkai. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama Mažoji
Lietuva.
Ekonomiškai kraštas buvo įtrauktas į
Baltijos jūros prekybinį tinklą - išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę
į Hanzos lygą. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia LDK, taip pat plėtė
teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių kašubų žemes Pomerelijoje (1466 m. šis
regionas atiteko Lenkijos karalystei ir buvo vadinamas Karališkaisiais Prūsais
(vok. Königlich Preussen, lenk. Prusy Królewskie).
Ordinui silpstant, likusios jo
teritorijos buvo sekuliarizuotos. 1525 m. buvusių Vokiečių ordino valdų
Prūsijoje vietoje sukurta Prūsijos hercogystė. Ji formaliai egzistavo iki 1701
m., kuri 1618 m. susijungė su Brandenburgo markgrafyste (įkurta 1157
m.), ir buvo žinoma
kaip Brandenburgas-Prūsija.
Prūsijos karalystė, įkurta 1701 m.
buvusių Hohenzollernų valdų pagrindu XVIII a. buvo didžiausia vokiečių gyvenama
valstybė Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, pačią
ryčiausią dalį (įgavusią pavadinimą Rytų Prūsija).
XIX a. viduryje Prūsijos
karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo 1871 m.
Prūsijos karalystė tapo Vokiečių imperatoriškojo reicho autonomine dalimi,
turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Tuo metu Prūsijos
regionas buvo vadinamas Prūsijos provincija ir buvo Prūsijos karalystės
sudedamoji dalis (provincija egzistavo 1829–1878 m., kai Rytų Prūsijos ir
Vakarų Prūsijos provincijos buvo sujungtos į vieną).
Po monarchijos žlugimo
Vokietijoje 1918 m. Rytų Prūsija (Prūsijos regionas) išliko autonominė sudėtinė
Vokietijos dalis. 1920 m. nuo regiono atskirtos šiauriausios teritorijos (Klaipėdos kraštas), atiduotos Lietuvai. Antrąjį pasaulinį karą
laimėjusių valstybių nutarimu 1947 m. vasario 25 d., regionas atimtas iš
Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono
dalis atiteko Rusijai, kur suformuota Kaliningrado sritis, o pietinė regiono
dalis atiteko Lenkijai.
Po to dar kartą visiškai
pasikeitė etninė krašto sudėtis. Baltijos vokiečiai masiškai migravo į
Vokietiją, o vietoj jų regioną apgyvendino rusai (Kaliningrado srityje) ir
lenkai (Lenkijoje).1
Švėkšnos RKB 1652-1680 metų
gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Prueisia,
Prusia, Prusie, Prusis, Prussy, Prutnesie.
Įrašyta 11 asmenų, septyniomis
pavardėmis ir dar dvi neįskaitomos. Pakrikštytas vienas berniukas.
Įrašų sąrašas čia.
Literatūra: 1Vikipedija,
[atnaujinta 2015-04-10, žiūrėta 2015-07-06]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pr%C5%ABsija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą