258. POCIAI

Tai apie 1981 metus dėl sovietmečio melioracijos išnykęs kaimas, buvęs Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje. Buvusio kaimo teritorija (plotas apie 225 ha) yra 6 km į vakarus nuo Švėkšnos, abipus kelio Švėkšna – Vilkyčiai, prie buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribos; teka upė Ašva (Veiviržo kairysis intakas) ir upelis Greižena (Ašvos dešinysis intakas); iš rytų prieina Bilviečio, iš pietų ir vakarų – Parubežio miškai; iš šiaurės ribojosi su Mataičių, iš pietryčių – su Jomantų kaimais.

Buvusio Pocių kaimo teritorijoje dabar yra keturi veikiantys naftos gręžiniai, senosios kapinės, paminklinė lenta, skirta išnykusių Pocių, Mataičių, Uoksų ir Gailaičių kaimų atminimui (akmuo pastatytas 1980 m., lenta atidengta 1989 m.), stogastulpis, kuriame įrašyta 16 pavardžių (pastatytas 1991 m.), skirtas 1940–1948 metų Pocių, Mataičių, Uoksų, Gailaičių, kaimų gyventojams, nukentėjusių nuo okupacinių valdžių, atminti; ąžuolinis kryžius pastatytas 2003 m.), žymintis ūkininkų Žiogų buvusios sodybos vietą.

Šiuo metu buvusio Pocių kaimo teritorijos didesnė dalis žemdirbystei nenaudojama – auga savaiminiai medžiai.

Kaimas Pociais pradėtas vadinti nuo XVIII a. 4-ojo dešimtmečio. Kaimas prieš 1709–1711 m. didįjį marą vadintas Martinaičiais, vėliau turėjo du vardus - Martinaičiai ir Pociai. Martinaičių kaimas minimas 1644 ir 1695 metų Švėkšnos dvaro inventoriuose. Pocių kaimas paminėtas pirmą kartą 1653 metais Švėkšnos bažnyčios krikšto registracijos knygoje, o 1735 metais pažymėtas (užrašas Patze) J. F. Betgenat Prūsų Lietuvos žemėlapyje. Ties kaimu, kitoje Ašvos pusėje, šalia rubežiaus, yra buvusi Šilinės karčema, kuri taip pat pažymėta vokiškame žemėlapyje. Abu čia minimi kaimo pavadinimai buvo kilę nuo gyventojo pavardės.

Iki I-ojo pasaulinio karo pradžios vakarinėje Pocių kaimo dalyje stovėjo carinės Rusijos pasieniečių užkarda (karo pradžioje pastatai sudegė; sovietmečiu toje vietoje buvo nedidelis žvyro karjeras, kuris apie 1985 m. apsodintas šaltalankiais).

Iki 1939 m. Pocių kaime buvo 10 ūkininkų (turėjo po 21 ha žemės); jų sodybos buvo vienoje linijoje, palei Ašvos upės slėnio šlaitą; už kaimo į rytus ir į vakarus buvo kaimo užusienis, kuriame gyveno amatininkai: rytuose buvo 6 sodybos (iki 1 ha žemės); vakaruose – 1 sodyba (5 ha žemės). Nuo 1939 m. Pocių kaimo gyventojai pradėti kelti į vienkiemius (išsikėlė tik 4 ūkiai; sutrukdė sovietų okupacija, karas). 1939 kovo – 1940 birželio Pocių kaime veikė Lietuvos Respublikos pasienio policijos postas.

1909 minima pradžios mokykla veikusi iki 1915, vėliau - 1932-1970.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Pocaycie, Pacayte, Pace, Pacie, Paciu Kanpą, Poce, Pocie Szweksznen., Pocie Retowien.Vienas įrašas yra klaidingas nurodantis, kad Pociai priklauso Rietavo parapijai.

Knygoje įrašyta 60 asmenų, 19 pavardžių. Dažniausiai pasikartojanti pavardė – Pocius (15). Apžvelgiant Martinaičių ir Pocių kaimo gyventojus kai kurios pavardės kartojasi (netgi vyro ir žmonos kartu). Todėl tai tik patvirtina tai, kad šis kaimas vienu metu turėjo du pavadinimus: Martinaičių ir Pocių.

Pakrikštyta 17 vaikų: septynios mergaitės ir dešimt berniukų.

Įrašų sąrašas čia.

Literatūra:

Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai: enciklopedinis žinynas / Parengė Petras Čeliauskas. [Kaunas], 2012, p. 319-320.

Vikipedija: Laisvoji enciklopedija [atnaujinta 2015-01-11; žiūrėta 2015-07-01]. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pociai