367. ŠVĖKŠNA

Švėkšnos miestelis yra Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 21 km į šiaurės rytus nuo Šilutės. Švėkšnos centrinėje (senojoje) dalyje, keturių pagrindinių gatvių sankryžoje, yra paplatintos gatvės pavidalo aikštė, grįsta akmenimis. Miestelis radialinio plano, bet turi ir linijinio plano elementų, išlikusių nuo XVII a. pradžios. Švėkšnoje yra 29 gatvės, kurių bendras ilgis – 11 km. Vakariniu miestelio pakraščiu teka upelis Švėkšnalė (Ašvos dešinysis intakas), per miestelį teka ir Šalnos upelis (Švėkšnalės intakas). Per Švėkšną eina keliai į Veiviržėnus, Judrėnus, Kvėdarną, Žemaičių Naumiestį, Saugas. Stovi dvi bažnyčios: neogotikinio stiliaus katalikų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (statyta 1905 m.; pirmoji -1509 m.) ir Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1867 m.; pirmoji - 1819 m.). Švėkšnos centre aplink aikštę tiek mediniai, tiek mūriniai pastatai, kurie yra 1–2 aukštų, jų tarpe ir buvę žydų maldos namai sinagoga, pastatyta 1928 m. (pirmoji – 1766 m.). Miestelį puošia dvaro rūmai „Genowefa“ (statyti1880 m.) ir XIX a. vidurio parkas.

Švėkšnos pavadinimą aptinkame jau XIV a., 1384 m. kryžiuočių žvalgų sudarytuose Lietuvos kelių pranešimuose. Tačiau ten upė, kuri anksčiau vadinta Švėkšna, o dabar - Švėkšnale. Nors šiose apylinkėse žmonių gyventa nuo seno, bet dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų kraštas XIV a. ištuštėjo ir virto dykra. Pagal vieną iš versijų gyvenvietė, o vėliau miestelis galėjo atsirasti po Melno taikos (1422 m.), kai baigėsi kryžiuočių ordino grėsmė. Apie XV a. vidurį LDK pakraštyje, prie Švėkšnalės ir Šalnos upelių Žemaičių didikai Kęsgailos įkūrė dvarą. Prie dvaro kūrėsi gyvenvietė, kuri XVI a. pradžioje buvo jau nemaža, nes 1503 m. kovo 8 d. Švėkšna minima Linkuvos bažnyčios fundacijos ir dotacijos akte, jai paskirtas kunigas. 1509 m. pastatyta Švėkšnos bažnyčia, ją žeme ir bažnytiniu inventoriumi aprūpino dvaro savininkas Mykolas Kęsgaila. Tai buvo pirmoji bažnyčia šiame Žemaitijos pakraštyje. 1509 m. Švėkšna pirmą kartą įvardijama miesteliu. Nemenką poveikį miestelio raidai turėjo XVII a. vidurio LDK - Lenkijos karas su Švedija ir Rusija. Atrodo, kad 1656 m. Švėkšnoje stovėjo švedų kariuomenės įgula; okupuotoje šalies dalyje prasidėjus sukilimui prieš juos, prisidėjo ir Švėkšnos seniūnas su valstiečiais. Matyt, karas padarė Švėkšnai tiesioginių nuostolių, nes dvaro savininkui Gerhardui Denhofui paprašius, Jonas Kazimieras 1664 m. gruodžio 17 d. suteikė miesteliui turgus (penktadieniais) privilegija; joje nurodyta, kad tai padaryta siekiant "atkurti nuniokotą kraštą", o vieta "tinka prekybai ir niekam netrukdo". Nuo tada penktadieniais (iki Antrojo pasaulinio karo) ir dabar ketvirtadieniais vyksta turgus. 1665 m. Švėkšnos mokesčių kariuomenei išlaikyti kvite paminėti 208 gatvių namai, dvi užvažiuojamos karčemos, malūnas, du kaimo kalviai ir 16 kitų profesijų amatininkai.

Švėkšna buvo tarsi suskirstyta į tris dalis: dvaras, bažnyčios jurisdika ir miestelis.

Per XVIII a. pradžios LDK-Lenkijos karą su Švedija ir Rusiją bei šalyje siautusį badą ir marą Švėkšna labai nukentėjo (1713 m. surašyme nurodoma 31 šeima).

Po 1831 m. sukilimo Švėkšnoje stovėjo kariuomenės dalinys, kuris aptarnavo ir pasienio kordonus. Apie 1843 m. nuleidus tvenkinį ties miesteliu ir suformavus naują ties Vilkėno dvaro sodyba, Švėkšnalės slėnis tapo pelkėta pieva. Tai sudarė sąlygas atkurti senąjį kelią iš Švėkšnos centro į Klaipėdą. Buvo pastatytas apie 150 m ilgio medinis tiltas, pramintas Ilguoju, kuris skyrė dvaro sodybą nuo klebono jurisdikos. XIX a. viduryje, kai miestelis priklausė grafams Pliateriams, virš kelio į Klaipėdą pastatytas mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas, jungiantis šventorių su Pliaterių rūmais ir parku. Amžiaus pabaigoje čia platinta uždrausta lietuviška spauda. Po 1863 m. sukilimo per Švėkšna vyko plataus masto kontrabanda su Prūsija, taip pat gabenta ir uždrausta lietuviška spauda, o į užsienį nelegaliai išvyko nemažai valdžios persekiojamų bei sunkių gyvenimo sąlygų nepakėlusių žmonių, tarp jų - ir iš paties miestelio bei apylinkės kaimų.

Per Pirmąjį pasaulinį karą miestelis nenukentėjo, bet žmonės okupantų buvo labai nuskurdinti. Antrasis pasaulinis karas taip pat padarė nedaug žalos, bet buvo visiškai sunaikinta žydų bendruomenė. Karo metu vienuolės elzbietės sugebėjo pastatyti ligoninę. 1940–1941 m. Švėkšnoje buvo Raudonosios armijos pasienio komendantūra. Pokaryje apylinkių miškuose aktyviai veikė partizanai, todėl daug gyventojų neišvengė represijų ir trėmimų. Sovietmečiu Švėkšna buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

Švėkšna smarkiausiai nukentėjo per gaisrus, kurie buvo 1732, 1817, 1858, 1861, 1891, 1925 ir 2006 metais. Per 1925 m. gaisrą sudegė beveik visas miestelis (sudegė 139 gyvenamieji namai, 156 ūkiniai pastatai, buvo žuvusių, apdegusių žmonių), kuris greit švėkšniškių, gyvenančių Amerikoje, aukų dėka, buvo atstatytas, dauguma mūriniais pastatais. Saugantis nuo gaisrų buvo pastatyta Šv. Florijono statula. Paskutinis miestelį ištikęs gaisras įvyko 2006 m. gegužės 10 d., kai sudegė 10 namų.

Nuo 1804 m. Švėkšnoje veikė parapinė, 1864 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla, 1907 m. įsteigta antroji mokykla – privati dviklasė mokykla, 1919–1928 m. veikė progimnazija, 1928–1949 m. – gimnazija, nuo 1949 m. – vidurinė mokykla. 1995 m. sugrąžintas „Saulės“ vidurinės mokyklos vardas. Progimnazija, vėliau gimnazija 1924–1940 m. priklausė katalikų švietimo „Saulės“ draugijai.

Vietovardis kildinamas nuo Švėkšnalės upelio, kuri anksčiau vadinta tiesiog Švėkšna

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Sweiksnie, Swek., Sweknis, Swieksnie, Swieksny, Swiekszn, Swieksznie, Swiekszny, Swieksznys, Szewiekszny, Szekszny, Sziekszny, Szvek., Szweiekszny, Szweikszny, Szwek., Szweks:, Szweks., Szweksiny, Szweksna, Szweksnie, Szwekszn., Szwekszn, Szwekszna, Szwekszne, Szweksznen, Szweksznenses, Szweksznensis, Szwekszni, Szweksznie, Szweksznis, Szwekszny, Szwieksznys, Szweksznensis, Szwekszno, Szwekβn, Szwekβni, Szwenβki, Szwiek:, Szwiekszn Aula, Szwieksna, Szwieksnie, Szwieksnis, Szwieksny, Szwieksz:, Szwieksz, Szwiekszn., Szwiekszna, Szwieksznen, Szwieksznanski, Szwieksznenszis, Szwiekszni, Szwieksznie, Szwieksznis, Szwieksny, Szwieksznys, Szwieksznu, Szwieksžnis, Szwiesk, Szwieskzn, Szwieskznis, Szwieskzny, Szwiesznis, Szwieszny, Sžweksžnie, Szwekszny, Szwkszna.

Knygoje įvardintas 1071 asmuo, 359 pavarde. Dažniausiai minėtos pavardės: Galdikas (23), Rauga (16), Morkus (15), Janušis (15), Čiužys (14), Jurionas (14) ir kt. Kai kurios pavardės kartojasi jau anksčiau mano tinklaraštyje minėtame Dvaro pavardžių sąraše.

Populiariausi vardai – Ona (97), Jonas (74), Marija (74), Elžbieta (69), Kotryna (59), Jurgis (45).

Pakrikštyti 288 vaikai: 136 mergaitės ir 144 berniukai. Populiariausi krikšto vardai: Ona (26), Marija (26), Jurgis (23), Jonas (20).

Įrašų sąrašas čia.

Plačiau apie Švėkšną: Miškinis, Algimantas. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai: Kn. 2. Vilnius, 2007. P. 224-255.