Mažosios Lietuvos kaimas Šilutės rajono savivaldybės Saugų seniūnijoje,
3 km nuo Saugų, 15 km nuo Švėkšnos.
Iki 1701 m. priklausė Prūsijos kunigaikštystei, 1701–1736 m. Prūsijos
karalystei, 1736–1818 m. Lietuvos departamentui, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos
provincijai, 1871–1918 m. Vokietijos imperijai, 1918–1923 m. Veimaro
respublikos Karaliaučiaus apygardai, 1923–1939 m. Lietuvos Respublikos
Klaipėdos kraštui, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Šilokarčemos
apskričiai, 1950–1995 m. Šilutės rajonui, nuo 1995 m. Šilutės rajono savivaldybės kaimas.
1785 m. buvo karališkas kaimas, priklausė Verdainės parapijai,
Šilokarčemos valsčiui, 1919 m. – bendruomeninis kaimas, priklausė Saugų
parapijai.1
Vokiškai kaimas vadintas 1710-1728 m. Bruzen, Bruzzen, 1736 m. Barthel
Broszien, 1785 m. Bartel Broßin, Bartel Broßien, Bartel Broszien, Braszen,
Braßen, Brußen, Bruißen, Bartel Broßiu, Bruszen, Bruschen, Bartel Broszin.
Kaimo pavadinimo kilmė neaiški.
Švėkšnos RKB 162-1680 metų rankraštinėje knygoje Bružų vietovardis
rašomas - Brozę, Brozie, Broziow,
Brozysz, Bruyzie, Bruzie, Bruzinayte.
Čia įrašyta 40 žmonių gyvenusių Bružų kaime. Paminėta 17 pavardžių.
Dažniausia pavardė – Lapė (7) ir Raudonis (6). Populiariausi vardai – Ona (4),
Jonas (4), Marija (4).
Pakrikštyta 10 vaikų – šeši berniukai ir keturios mergaitės.
Lapė Juozapas su žmona Jokužaite Marija pakrikštijo dvynukus Danielių
ir Kazimierą.
Išsamus įrašų sąrašas čia.
1 Zembrickis J. Bitensas A. Šilokarčemos
apskrities istorija. Šilutė: Šilutės kraštotyros draugija, 2008. 381 p.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą