401. VEIVIRŽĖNAI

Tai miestelis, esantis Klaipėdos rajono savivaldybės Veiviržėnų seniūnijoje, abipus upės Veiviržo (Minijos kairysis intakas). Miestelis radialinio plano su centre esančia senąją turgaus aikšte, kuri paversta žaliuojančiu skveru. Keliai eina į Endriejavą, Švėkšną, Priekulę ir Vėžaičius. Miestelis nuo Švėkšnos į šiaurę nutolę 11 km.

Miestelyje yra Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Romos katalikų) ir varpinė, parapijos kapinės su koplyčia (1791 m.). Stūkso Veiviržėnų piliakalnis. Jame aptikti archeologiniai radiniai: geležiniai ir žalvariniai dirbiniai  iš VIII-IX a., monetų XVII a. 2-oji pusės ir papuošalai.

Istoriniuose šaltiniuose Veiviržėnai minimi nuo XIII a. XV a. minimas Veiviržėnų dvaras, 1511 metais – Veiviržėnų kaimas. 1565 metais kaime buvo 20 šeimų, kurie turėjo 14 valakų (299 ha) žemės. 1639 metais pastatyta pirmoji Veiviržėnų bažnyčia (buvo Rietavo parapijos filija).

Veiviržėnai miesteliu pirmą kartą paminėti 1641 metais.1751 metais suteikta teisę rengti savaitinį turgų (kiekvieną pirmadienį ir tris metinius), o nuo 1767 metų – dar keturis prekymečius (muges). 1767 metais grafas Oginskis, prie savo arklių keityklos, bažnyčiai padovanojo žemės sklypą kuriame buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri 1795 metais tapo parapijine. 1784 metais Veiviržėnuose buvo 62 sodybos (23 priklausė žydams), žydų sinagoga, prieglauda. 1792 metais Veiviržėnai gavo Magdeburgo teises ir herbą.

XIX a. Veiviržėnuose veikė parapinė mokykla (1804-1861 m.), rusiška valdinė pradžios mokykla (nuo 1869 m.), žydų mokykla, žydų sinagoga, katalikų bažnyčia, valsčiaus valdyba (nuo 1861 m.), valsčiaus teismas, vaistinė (nuo 1889 m.), lentpjūvė, vandens malūnas, bravoras-spiritinė, raščių, kalvių ir kt. dirbtuvėlės, karčema, valdiška degtinės parduotuvė (įsteigta 1897 m.), kelios žydų krautuvėlės. 1848 metais Veiviržėnai nukentėjo nuo choleros epidemijos.

XX a. pradžioje Veiviržėnuose atidaryta pirmoji lietuvio Jurjono krautuvė ir viešbutėlis. 1909 metais įsteigtas paštas, 1910 metais atidarytas Blaivybės draugijos skyrius, įkurta vartotojų bendrovė, 1911 metais įkurta skolinamoji-taupomoji kasa, 1912 metais pastatytas naujas medinis pradžios mokyklos pastatas, 1913 metais pastatyti parapijos namai su sale, arbatine, parduotuve ir knygynėliu.

Tarpukaryje Veiviržėnai turėjo katalikų bažnyčią, sinagogą, valsčiaus savivaldybę, policijos nuovadą, pradžios valdišką mokyklą, žydų privačią mokyklėlę (1930 m. prijungta prie valdiškos), dvi lentpjūves, sveikatos ir veterinarijos punktus, knygyną, skaityklą, parapijos biblioteką, keletą malūnų, garinę pieninę (pastatyta 1929 m.), kooperatyvą, keliolika parduotuvių, amatininkų dirbtuvių; veikė Blaivybės draugijos skyrius, pavasarininkų kuopa, šaulių organizacija, gaisrininkų komanda. 1937 metais Veiviržėnai labai nukentėjo nuo gaisro, liko tik kelios etnografinės sodybos, bažnyčia ir kapinių koplyčia.

1941 metais miestelio gyventojai neišvengė rusų trėmimų. Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo subombarduota sinagoga ir keletas sodybų, sušaudyti ar išvežti visi miestelio žydai. Pokaryje vyko rezistencinis judėjimas, buvo žudomi ar tremiami žmonės. 1947 m. birželio 8 d. trumpam Veiviržėnus buvo užėmę partizanai.

Sovietmečiu Veiviržėnai buvo „Veiviržo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė mokykla, ambulatorija, vaistinė (nuo 1948 m.), 25 lovų ligoninė (nuo 1949 m.), kultūros namai (nuo 1957 m.), biblioteka, vaikų darželis, pieninė, lentpjūvė, malūnas, prekybinis centras, valgykla.

Veiviržėnai – vandenvardinis vietovardis, kadangi miestelis pavadintas pagal pro jį tekančią upę – Veiviržą, pridedant priesagą -ėnai. XX a. tarpukariu vartota vietovardžio lytis Veviržėnai.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Diwirzanis, Vewirzany, Vewirziowiani, Vewirszany, Vewirzowiani, Vewirzowiany, Vewirzowieny, Vewirßany, Weiwizany, Wersany, Werwizan, Wevirzany, Wevirziani, Wewezany, Wewerzany, Wewierzany Pra Retw.,Wewirdziani, Wewirsany, Wewirszany, Wewirszek, Wewirzany, Wewirzany Retowien., Wewirzanys, Wewirziani, Wewirzianis, Wewiržany, Wewißan, Wewirßany Wewyrzany, Wiewirzany, Wiewirßany, Wiewierzany pra Rtnd, Wiwarzany, Wiwerszany, Wiwirzanis, Wiwirzany, Wiwyrzany, Wywirzany, Wywyrzany.

Kaip matyti iš įrašų Veiviržėnai priklausė Rietavo parapijai, tačiau Švėkšnos bažnyčia buvo perpus arčiau, nei Rietavo. Ir nors jau nuo 1636 metų Veiviržėnai turėjo savo bažnyčią, nemažai veiviržėniškių krikštijo savo vaikus Švėkšnos bažnyčioje ir tikriausiai nuolat lankydavosi čia laikomose mišiose.

Metrikų knygoje įvardinti 336 asmenys, 114 pavardžių. Dažniausiai pasikartojančios pavardės - Budrius (16), Ruškis (12), Bikšas (11), Luža (11). Populiariausi vardai: moterų - Magdalena (29), Elžbieta (25), Marija (23), vyrų - Dovydas (19), Jonas (18), Jurgis (13).

Pakrikštyti 89 vaikai: 41 mergaitė ir 48 berniukai. Populiariausi krikšto vardai: mergaičių - Magdalena (12), Elžbieta (7), berniukų - Dovydas (7), Jonas (6).

Kasmet Švėkšnos bažnyčioje pakrikštyta vidutiniškai po tris vaikus. Daugiausia pakrikštyta vaikų: 1670 m. (9), 1673 m. (9) ir 1664 m. (8).

Įrašų sąrašas čia.