412. VIRKYTAi

Tai Mažosios Lietuvos kaimas Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, už 10 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 6 km į rytus nuo Saugų. Ribojasi su Žagatpurvių, Labatmedžio kaimais. Per kaimą teka upelis Šustė ir jos intakai: Alksna ir Bisa; iš vakarų prieina Joniškio miškas, iš pietų – Norkaičių botaninis draustinis.

Pirmas Virkytų kaimo pavadinams aptinkamas1540 metais mokesčių mokėtojų knygoje, kur užregistruota Jono Virkyto (Joh. Wirkyt) sodyba. Iš šios sodybos atsirado ir keletą šimtmečių egzistavo Matz Jon Wirkuth kaimo pavadinimas.

1854–1944 metais Virkytų kaime veikė vieno komplekto mokykla (nuo 1890 m. iki tarpukario buvo dvi klasės). Mokyklos pastatas buvo dviejų galų, iš molio drėbtomis, lauko pusėje tinkuotomis sienomis, čerpėmis dengtu stogu. Pamokos vyko lietuvių kalba. 1937 metais Virkytų mokykloje mokėsi 37 vaikai.

Kaip rašo Zembrickis¹ apie 1862 metus klestėjo kontrabanda. Šilokarčemos prekijai Virkytuose (Wirkieten) buvo įsirengę didžiulius romo, spirito ir kavos sandėlius, iš kurių apsukrūs vyrukai imdavo prekes ir gabendavo per sieną į caro Rusijos valdomą Lietuvą. Tarp prekeivių ir rusų pasieniečių įsiplieksdavo tikri mūšiai, abiejose pusėse būdavo sužeistų ir nukautų. Vieną rusų muitinės tarnautoją, važiavusį iš Žemaičio Naumiesčio į Švėkšną, vidury dienos užpuolė kontrabandininkai, jį užmušė ir atėmė ginklą. Šiai savivalei pažaboti ir sienos apsaugai sustiprinti 1863 metų vasarą buvo atsiųsta pėstininkų kuopa ir dragūnų eskadronas.

Nuo 1884 metų kurį laiką Virkytų kaime buvo pagalbinė pašto agentūra.

Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1914 metų rugsėjo pradžioje, keršydami už žuvusį karininką Ramučių kaime, rusų caro kareiviai Virkytuose nužudė keletą gyventojų, sudegino 16 gyvenamųjų ir 28 ūkinius trobesius su visu ten buvusiu turtu, iššaudė galvijus, pagrobė arklius ir kiaules, suniokojo javų laukus. Įbaugintus žmones jie laikė uždarytus degančiuose namuose, iš kurių išleisdavo tik po ilgų maldavimų ir išpirkų. Sugriautoms sodyboms ir ūkiams atstatyti Šilokarčemos apskrities komisija karo nuostoliams įvertinti skyrė lėšų ir iki 1916 metų kovo mėnesio pabaigos buvo pastatyta nemažai laikinų būstų Virkytuose. Po tokių įvykių kaimas labai sunkiai atsigavo.

Iki Antrojo pasaulinio karo Virkytų kaimas priklausė Šilutės apskričiai Lapynos valsčiui, Saugų parapijai.

Sovietmečiu Virkytų kaime buvo pastatyta „Ašvos“ tarybinio ūkio veršidė; dauguma Virkytų kaimo gyventojų dirbo minėtame ūkyje. 1946–1975 metais kaime veikė pradinė mokykla.

Po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pasikeitė Virkytų kaimo gyventojai (artėjant frontui, dauguma gyventojų pasitraukė į vakarus, tuščios sodybos buvo apgyvendintos atvykusiais iš įvairių Lietuvos vietovių). XX a. pabaigoje iš vietinių, gyvenusių iki 1944 metų, visame Virkytų kaime buvo likusi tik viena šeima. 1997 metais kaime buvo 25 ūkiai, 66 gyventojai; 2011 metais – 59 gyventojai.

Vietovardis kildinamas iš pavardės Virkytas.

Kaimas vadintas 1540 metais Joh. Wirkyt, 1710-1728 metais Wirkaten, Wirketen, Wirkiten, Wirkitten, Wirkutten (Krs. Heydekrug), 1736 metais Matz John Wirckutt, 1785 metais Wirkitten, Matz-John-Wirkutt, Matz Jon Wirkutt, XIX a. Wirkieten.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Werkiety, Wirkiaty, Wirkiety, Wirgiety, Wirkiety Pruteni.

Knygoje įvardinta 12 asmenų, keturiomis pavardėmis.

Pakrikštyti trys vaikai: dvi mergaitės ir vienas berniukas.

Įrašų sąrašas čia.

Literatūra:

ZEMBRICKIS, Jonas; BITENSAS, Artūras. Šilokarčemos apskrities istorija. Šilutė: Šilutės kraštotyros draugija, 2008. 381 p. 500 egz.