2015 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

410. VILNIUS



Vilnius - Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Lietuvos pietryčiuose, Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. – universitetinis miestas. Sostinėje veikia aukščiausios valdžios institucijos – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybės ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės misijos, tarptautinių organizacijų atstovybės. Vilniaus senamiestis yra vienas didžiausių Rytų Europoje ir 1994 metais įrašytas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Vilniaus miestas nuo Švėkšnos į pietryčius nutolęs 277 km.
Apie miesto įkūrimą byloja Geležinio Vilko legenda. Vėlyvojo bronzos amžiaus (nuo XIII a. iki m. e.), ankstyvojo geležies amžiaus, bei romėniškojo laikotarpio pradžioje (III a.), kaip ir visoje Lietuvoje į rytus nuo Šventosios upės ir vakarų Baltarusijoje vyravo brūkšniuotosios keramikos archeologinė kultūra. Jos palikuonys, baltų genčių gentis – aukštaičiai. Pats Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 metų laiške Vokietijos miestams. 1387 metais Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises. 1579 metais Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru. 1610 metų liepos1d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas.
„Tvano“ metu 1655 metais į Vilnių įžengė Rusijos caras ir miestą pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas kelias dienas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų išžudyta. Nors rusai paliko miestą po 13 metų, bet Vilniaus augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m.
Plačiau apie Vilnių
Vilniui vardą bus davusi Vilnios upė, tekanti pro miestą. Upėvardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu vilnia (bendrinėje kalboje įsigalėjęs variantas vilnis). Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia žinoma rytų Lietuvos tarmėse. Apie XV a. įsigalėjo vardo forma Vilnius, kuri yra užrašyta XVI amžiaus lietuviškuose raštuose. Lotynų kalboje yra išlikusi senoji Vilniaus vardo forma Vilna.
Dar vieną Vilniaus vietovardį aptinkame Kupiškio rajono savivaldybės Kupiškio seniūnijoje. Tai kaimas esantis už 10 km nuo Palėvenėlės kaimo; 263 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje greičiausiai minimas Vilnius yra Lietuvos sostinė. Vietovardis čia rašytas: Vilnen districtu Miles subciesulo MD Chtoiecki(?), Vilnensis, Districtu Vilnea miles. 
Įrašai:
1660-07-11 pakrikštytas Ieva (Ewa), be tėvo ir motinos (sina Patren et Matren). Kūmai: Rutinas Baltramiejus (Baltoromey Rutinski) iš Vilniaus (de Vilnensis) su Cholkauskienė Barbora (Barbara Clolkowska) iš miesto (de Oppido).
1663-03-25 pakrikštytas Motiejus (Mathias), tėvai Jobudrys Baltramiejus (Bartholomai Jobudrys) ir Zuzana (Zuzana) iš Budviečių (de Budwiečie). Kūmai: Ramonas Motiejus (Mathias Romanowski) iš Vilniaus srities karys (de Districtu Vilneamiles) su Juodaite Barbora (Barbara Jodaycia) iš Šiaudėnų (de Sziaudieny).
1663-05-03 pakrikštyta Ona (Anna), tėvai Norgėlas Dovydas (Dawidis Norgielas) ir Elžbieta (Elisabethetis) iš Vilkių Rietavo parapijos (de Wilkie Parapha Retowien). Kūmai: Liubekas Kazimieras (Casimirus Lubiekonski) iš Vilniaus srities karys [...] didžiai gerbiamo Chtoieckio(?) (de Vilnen districtu Miles subciesulo MD Chtoiecki) su Galicka Ona (Anna Galicka) ir Veiviržėnų (de Wewirzany) ir Pilkaite Elžbieta (Elizabeth Pilkaycia) iš Vilkių (de Wilkie).
Galima spėti, kad XVII a. septintame dešimtmetyje LDK ir Prūsijos pasienyje, netoli Švėkšnos stovėjo LDK karių dalinys atsiųstas iš sostinės ar pan. Galbūt tai susiję su svetimšalių puldinėjimais, karais ar valstiečių maištais.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą