409. VILKŲ KAMPAS

Kaimas, esantis Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna-Žemaičių Naumiestį kairėje pusėje. Rytiniu pakraščiu eina kelias Švėkšna-Šyliai. Pietiniu kaimo pakraščiu teka upė Ašva, vakariniu - Švėkšnalė, kuri kaimo teritorijoje įsilieja į Ašvą. Ribojasi su Vilkėno, Šiaudėnų, Žiogų, Stankiškių ir Šiaulių kaimais.

Ašvos upėje yra didžiulis riedulys – Ašvos akmuo (4,5 x 4,7 x 3,5 m; tūris apie 30m³; svoris apie 80 m.). 1973 metais Šilutės rajono laikraštis išspausdino S. Girčiaus užrašytą legendą Ašvos akmuo: Velnias nešdamas akmenį, pamatęs upėje besimaudančią gražuolę merginą. Akmenį išmetęs, o pats ėmęs jai meilintis. Jis buvęs didelis gražbylys, poetas tarp velnių, tad susukęs merginai galvą. O kas velnišką meilę patyrė - tas jau tarp žmonių nebe žmogus. Ašva (toks buvęs merginos vardas) nieko nebegirdėjo ir nieko nebematė, tik akmenį, upę ir jį prie akmens. Daug metų ji ten mylėjosi su velniu, o pasenusi ir pasidariusi nebegraži, nušokusi nuo to akmens ir nusiskandinusi.

Tačiau remiantis 1920 metų mokytojo Antanas Klumbio užrašytais atsiminimais, kur jis nurodo, domėjęsis šiuo akmeniu, jo istorija, legendomis, bet ten gyvenę žmonės nieko jam negalėjo papasakoti.

Dešiniajame upės Ašvos krante, upės vingyje, netoli Ašvos akmens yra Alkos kalnas liudijantis čia buvus senovės lietuvių Kulto vietą. Šalia yra gilėjanti griova su srovenančiu šaltiniu, kuris tikriausiai ir yra Lietuviškoje Enciklopedijoje minimas Alkupio upelis (Ašvos intakas).

Vakarinėje kaimo dalyje yra kapinynas Kapų kalnas, tyrinėtas 1968 metais. Jo radiniai byloja, kad čia gyventa jau III a. 2005 metais čia pastatytos keturios ąžuolinės skulptūros: „Kario“ (V. Bliūdžius), „Bičiaus“ (R. Sūdžius), „Krivio“ ir „Perkūno“ (P. Balsys).

Kaimas priklausė Švėkšnos dvaro valdai (XV a. vid. – 1820 m.), vėliau Vilkėno dvarui (1820–1861 m.), 1880-1882 metais. Vilkų Kampo gyventojai kovojo su Vilkėnų dvaru dėl žemių atribojimo. 1864-1904 metais kaime veikė „daraktorių mokykla“, gyveno aktyvių knygnešių. Yra buvusi pradinė mokykla (įsteigta 1919 m.).

Sovietmečiu buvo įsteigtas kolūkis Gimtasis laukas, vėliau prijungtas prie Raudonojo spalio, kuris 1959-1992 metais priklausė „Ašvos“ tarybiniam ūkiui. Kaimo žemė melioruota 1962-1970 metais. Kaime veikė klojimo teatras (1997 m.). Mindaugas Nogaitis savo sodyboje prie pat Kapų Kalno turi įrengęs senienų muziejų.

Vietovardis galėjęs kilti dėl tose vietose buvus daug vilkų. Taip bent pasakoja senoliai.

Švėkšnos RKB 1652-1680 metų gimimo metrikų knygoje vietovardis rašytas: Vilca campa, Vilca campe, Vilka Kampe, Vilku Kampe, Wilka Kampa, Wilka Kumpis, Wilka Kumpiow, Wilkakampie, Wilką campa Szweksznenses, Wilką kampa, Wilką kampą, Wilką Kampw, Wilką Kampo, Wilkykampa, Wilko Kampe, Wilkow Kampa, Wilkow Kampą, Wilkuka:, Wilku Kampa, Wilkie Kampe, Wilku Kampie, Wilku Kampis, Wilu Kampis Szwekszn., Wilku pamka, Wilkukampa, Wilkukampe, Wilkukampie, Wilkų Kampa, Wilku Kampa Szwekszn., Wilką kąpa, Wilku kapis, Wilkukapie.

Knygoje įrašyti 209 asmenys, 48 pavardėmis. Dažniausiai sutinkamos pavardės - Žiogas (20) ir Sparvitis (12).

Pakrikštyti 66 vaikai: 31 mergaitė ir 35 berniukai. Populiariausi krikšto vardai: mergaičių - Elžbieta (7) ir Magdalena (6), berniukų - Jonas (5) ir Juozapas (4).

Įrašų sąrašas čia.